Pirmadienis, Geg 27th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Prancūzmetis Klaipėdoje II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda

II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda - VIETOS GYVENTOJAI PRIEŠINASI LIETUVOS POLITIKAI

VIETOS GYVENTOJAI PRIEŠINASI LIETUVOS POLITIKAI

 

Visuotinis nepasitenkinimas

 

Po sukilimo daug gyventojų manė, kad prijungimas prie Lietuvos jiems po 1922m. problemų pagaliau atneš šiokio tokio ūkio stabilumo. Vylėsi, kad Kaunas pasitenkins valdydamas kraštą ir nejauks jų papročių. Bet ir vokiečiai, ir lietuviai netrukus nusivylė ir ėmė piktintis naująja valdžia.

Verslininkams nepatiko Lietuvos vyriausybės sprendimu staigiai nutraukti Klaipėdos ir Vokietijos santykiai. Nuo pat lietuvių atėjimo į valdžią verslininkai dėl savo pablogėjusios padėties dažnai skųsdavosi Ambasadorių konferencijos sudarytai komisijai, turėjusiai parengti krašto statusą. Lietuvai teko susidurti su nuolatiniu verslininkų sindikatų priešinimusi, o tai stabdė jos politiką atitraukti Klaipėdą nuo Vokietijos247.

Krašto vokietininkai pasijuto esą „savavališko ir militaristinio režimo aukos"248. Jie sukilo prieš Lietuvos vyriausybės įvestą spaudos cenzūrą ir susirinkimų draudimą249.

 

247 De M. Padovani, Délégué français en Lituanie, à M. Poincaré, Président du Conseil, Kowno, le 27 juin 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №144.

248 Protestation de la Ligue germano-lituanienne contre les violences dont le germanisme est l'objet dans le Territoire de Memel, Königsberg, le 26 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №87.

249 Ten pat.

 

Krašto lietuviai taip pat smerkė lietuvinimo politiką. Santykiai tarp Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių sparčiai blogėjo, nes ir vieni, ir kiti laikė save kultūringesniais už kitus. Krašto lietuviai kaip įmanydami stabdė lietuvių iš Lietuvos daugėjimą ir galią. Jie dažnai dėdavosi prie vokiečių siekdami iš komisijos išprašyti daugiau autonomijos nuo Kauno. Lietuvos vyriausybė tvirtino, kad gyventojų skundai esą vidaus politikos problema, visai neliečianti Santarvės250. Dėl lietuvių valdžios nesukalbamumo vykdant savo politiką per keletą savaičių visame Klaipėdos krašte susidarė nepaprastai įtempta padėtis.

Balandžio pradžioje Klaipėdos darbininkų sąjunga Gailiaus vadovaujamai Direktorijai įteikė pluoštą reikalavimų. Be kita ko, ji reikalavo panaikinti karo padėtį, įvestą po sukilimo, atkurti spaudos ir susirinkimų laisvę, sumažinti būtiniausių maisto produktų kainas ir valdžios įstaigose išsaugoti vokiečių kalbą. Šie reikalavimai buvo atmesti, ir balandžio 7 d. prasidėjo visuotinis streikas. Judėjimui vadovavo Amatininkų draugijų susivienijimas, jį palaikė prieš prijungimą prie Lietuvos kovojančiai partijai Deutsch-Litauisch Heimatbund artimi sluoksniai. Streikininkai rinkosi daugelyje skirtingų vietų (uoste, turguje ir t.t.), oratoriai atvirai agitavo prieš Lietuvos veiksmus Klaipėdoje251.

Streiką visame krašte rėmė ir Klaipėdos komunistų partija. Ji įtikinėjo vis gausesnius bedarbius už kiekvieną nedirbtą dieną reikalauti 100% atlyginimo vietoj paprastai mokėtų 85%252.

Balandžio 8 d. Lietuvos kariuomenė išvaikė demonstrantus „buožėmis, rykštėmis ir lazdomis"253. Per susirėmimus žuvo 6 žmonės. Tarp sulaikytųjų dėl kaltinimų sukėlus šią netvarką buvo Heimatbundo pirmininkas Orlovskis ir Amatininkų draugijų susivienijimo sekretorius Randelis.

 

250 V. Žalys, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923 m. ir vietos lietuviai, in: 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, p. 47.

251 Ten pat.

252 Nuo Vidaus reikalų ministerijos reikalų vadovo p. Olekos, Kaunas, 1923 m. balandžio 13 d.,LVA, f. 923, ар. 1, b. 307, Nr. 230-232.

253 Protestation de la Ligue germano-lituanienne contre les violences dont le germanisme est l'objet dans le Territoire de Memel, Königsberg, le 26 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №87.

 

Lietuvos vyriausybė jau ne visai kontroliavo padėtį krašte, tad pradėjo suprasti, kad negalės ilgai šitaip valdyti krašto nerizikuodama susilaukti riaušių.

 

Lietuva priversta daryti nuolaidų

 

Lietuvos vyriausybės veikimo būdas šokiravo net esamam režimui artimus Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narius. Balandžio 8 d. išvakarėse jie parašė memorandumą Galvanauskui ir paaiškino tikrąją padėtį Klaipėdos krašte. Jie teigė, kad visi atsigręžė prieš Lietuvą, ji prarado daugumą savo šalininkų. Norėdama perdėm greitai viską pakeisti, Lietuvos vyriausybė rizikuojanti sukelti liaudies maištą254.

Šis memorandumas, pasiųstas tarpininkaujant organizacijai, kuri „visuomet tarnavo Kaunui", privertė Galvanauską susimąstyti. Gegužės 7 d. jis atvyko į Klaipėdą paskelbti apie pokyčius Lietuvos politikoje. Kai kurie gyventojų siūlymai buvo priimti, pavyzdžiui, liautasi atleidinėti valdininkus vokiečius, imtasi priemonių pagerinti tiek vietos padėtį, tiek ir Lietuvos įvaizdį apskritai255. Lietuvos ministras pirmininkas kai kuriose valdymo srityse pripažino kraštui autonomiją. Lietuva sutiko „nesikišti į klausimus, paliktus Direktorijos kompetencijai. Šitaip krašto valdžia tapo dviejų lygmenų"256.

1923m. gegužės 9 d. Budrys paskelbė įsakymą, panaikinantį po sukilimo įvestą karo padėtį ir atkuriantį spaudos bei susirinkimų laisvę visame Klaipėdos krašte257.

Lietuva laikėsi savo gegužės 7d. įsipareigojimų; bet to nepakako, kad Klaipėdoje atsiradusi įtampa atslūgtų.

 

254 V. Žalys, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923 m. ir vietos lietuviai, in: 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, p. 48.

255 Ten pat.

256 Télégramme №208 de M. Padovani à M. Poincaré, le 9 octobre 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 11, №45.

257 V. Žalys, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923m. ir vietos lietuviai, in: 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, p. 48.


 

 

3 SKYRIUS. Paryžiaus sutartis

 

Jūs esate čia: Naujienos Prancūzmetis Klaipėdoje II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda