Šeštadienis, Gruo 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Prancūzmetis Klaipėdoje II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda

II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda - LIETUVOS UŽMOJAI KLAIPĖDOS KRAŠTE

LIETUVOS UŽMOJAI KLAIPĖDOS KRAŠTE

 

Prievartinis lietuvinimas

 

1923m. vasario 16 d. sprendimas galutinį Klaipėdos krašto priskyrimą Lietuvai atidėjo vėlesniems laikams. Lietuvos vyriausybė iš tiesų nuo pat pradžių Klaipėdą laikė neatskiriama savo teritorijos dalimi ir nedelsdama pradėjo lietuvinimo politiką, nepaisydama Santarvės šalių protestų, primenančių, kad „laikantis sutarties, sudarytos tarp Lietuvos vyriausybės ir Santarvės valstybių, buvo numatyta, jog Klaipėda ir toliau priklausys didžiųjų valstybių suverenitetui iki tol, kol pradės veikti Klaipėdos vidaus gyvenimą nustatanti konvencija"230.

Pirmasis Kauno sprendimas buvo paleisti Budrio surinktą vietoje kariuomenę ir jai pakeisti pasiųsti 1-ojo kavalerijos pulko eskadroną ir vieną 7-ojo pėstininkų pulko batalioną231.

Lietuvinimas buvo greitinamas atleidžiant valdininkus vokiečius ir juos keičiant lietuviais232. Vis dėlto Lietuvos vyriausybė skundėsi, kad negali

šios akcijos vykdyti dar greičiau, nes nesurenka pakankamo kompetentingų lietuvių skaičiaus.

Todėl daugelis vietos administracijos pareigų liko vokiečių rankose, kur ir toliau darbo kalba buvo vokiečių. Taip, pavyzdžiui, buvo Klaipėdos teisme, kur, trūkstant lietuviškai kalbančių pareigūnų, ir toliau vartota vokiečių kalba. Kaunas suprato, kad neįmanoma reikalauti, jog kiekviena byla būtų verčiama į lietuvių kalbą. Tad jam teko susitaikyti su tokia padėtimi ir laukti, kada pagaliau įstengs visus valdininkus pakeisti kalbančiais lietuviškai233. Vyriausybė vis dėlto pamėgino sulietuvinti kai kuriuos valdininkus vokiečius pažadėdama 20% padidinti atlyginimus tiems, kurie sugebės vartoti abi kalbas234.

Lietuvos vyriausybė taip pat rūpinosi, kad mokyklose būtų dėstoma lietuvių kalba. Ji siekė, kad po truputį tai taptų privaloma. Norėjo, kad nuo naujų mokslo metų pradžios visi lietuviai mokytųsi savo gimtąja kalba. Taip pat numatė kiek įmanoma išplėsti šį įsipareigojimą ir vokiečiams. Mokytojai turėjo pasižadėti „tarnauti kraštui" - tai yra Lietuvai, nes, vyriausybės požiūriu, dabar tebuvo vienas kraštas - ir išmokti lietuviškai235. Dauguma mokytojų kalbėjo tik vokiškai ir nerodė didelio noro išmokti lietuvių kalbą, kurią jie laikė žemesne.

Lietuva norėjo nutraukti visus kraštą su Vokietija siejančius ryšius. Ji stabdė laisvą judėjimą tarp abiejų šalių stipriai pakeldama kelionės dokumentų ir pašto paslaugų kainas236. Visa, kas rodė vokišką praeitį, buvo naikinama, o kaimai ir viešieji pastatai pervadinami237. Britų vicekonsului „buvo visiškai aišku, kad Klaipėda netrukus nebeteks savo savybingumo, nebent būtų skubiai rastas ir primestas koks sprendimas"238.

 

230 Extrait du procès-verbal de la séance du 24 mars 1923 de la Commission chargée par la Conférence des Ambassadeurs de préparer un projet de convention avec la Lithuanie, in: Question de Memel, p. 115.

231 Compte-rendu de renseignements militaires, EMA, 7 N 2782.

232 Protestation de la Ligue germano-lituanienne contre les violences dont le germanisme est l'objet dans le Territoire de Memel, Königsberg, le 26 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №87.

233 Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdoje M. Budrio slaptas raštas teisingumo universi­tetui, Klaipėda, 1923 m. rugsėjo 4 d., LVA, f. 923, ар. 1, b. 329, №. 50.

234 P. Žostautaitė, Klaipėdos kraštas 1923-1939, Vilnius: Mokslas, 1992, p. 49.

235 Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto rezoliucija, Klaipėda, 1923 m. balandžio 7 d., LVA, f. 923, ар. 1, b. 323, Nr. 193.

236 Protestation de la Ligue germano-lituanienne contre les violences dont le germanisme est l'objet dans le Territoire de Memel, Königsberg, le 26 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №87.

237 De M. Raleigh le May, Vice-Consul britannique à Memel, à M. W. Keane, Consul à Dantzig, le 14 septembre 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 11, №70.

238 Ten pat.

 

Lietuviai teisino nusavinimo ir krašto lietuvinimo politiką teigdami, kad, atsižvelgiant į įsipareigojimą vykdyti suverenitetą, jie, pasiųsdami lietuvių būrius, turi užpildyti tuštumą, atsiradusią iš Klaipėdos krašto pasitraukus Santarvės kariuomenei"239. Jie teigė vietos gyventojams atnešę stabilumą įvesdami su auksu surištą „sveiką pinigą" litą240. Lenkijos konsulo išprašymas Kaunui viso labo buvo prevencinė priemonė „atsižvelgiant į menkas gyventojų simpatijas lenkams"241. O kalbant apie Lenkijos konsulato pastato rekvizavimą, tai Galvanauskas nesuprato anglų kaltinimų, nes ir pirma jis buvo tuščias, o mieste labai trūko gyvenamojo ploto242.

Vokietijos vyriausybė Lietuvos politika Klaipėdos krašte skundėsi Santarvės šalims. Kai tik Kauno vyriausybė priimdavo vokiečių interesams žalingus sprendimus, Berlynas oficialiai skųsdavosi Rytprūsiais243.

 

Politiką aktyviai remia Jungtinių Valstijų lietuviai

 

Iš karto po sukilimo daugybė JAV lietuvių organizacijų pasiuntė sveikinimus Kauno vyriausybei ir Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui. Pavyzdžiui, New Jersey ir Niujorko Lietuvių katalikų sąjunga sveikino seniai lauktą Klaipėdos ir Lietuvos susijungimą244.

Gelbėjimo komitetas netgi norėjo pasitelkti JAV lietuvius kraštui apgyvendinti ir šitaip pasitarnauti greitam Klaipėdos sulietuvinimui245. Jeigu kas ir atvyko į kraštą, mes vis dėlto neradome jokio dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad Klaipėdoje ilgam įsikūrė koks didesnis šių lietuvių skaičius: akivaizdu, kad tik vienetai susigundė keliauti į šalį, kur gyvenimo lygis buvo daug žemesnis.

Tad parama daugiausiai buvo finansinė. Prancūzijos vyriausybė labai greitai suprato, kad didelės pinigų sumos iš užsienio papildydavo sukilėlių kasą ir lengvino lietuvių politiką šiame krašte. Ji pripažino, kad „tiesiog materialiai neįmanoma sutrukdyti (...) gausioms ir turtingoms lietuvių kolonijoms užsienyje siųsti aukas savo tėvynainiams Klaipėdoje"246. Lietuvos archyvai pašto kvitais ir Šiaurės Amerikos lietuvių organizacijoms siųstų padėkos laiškų kopijomis patvirtina šias gausias pinigų perlaidas.

 

239 Extrait du procès-verbal de la séance du 24 mars 1923 de la Commission chargée par la Conférence des Ambassadeurs de préparer un projet de convention avec la Lithuanie, in: Qu­estion de Memel, Kaunas, Paris Imprimerie Nationale, 1923-1924, p. 117.

240 Ten pat.

241 Ten pat.

242 Ten pat.

243 Aide-mémoire relatif aux droits des habitants du territoire de Memel, Paris, le 24 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №80.

244 Romos katalikų Sąjungos Amerikoje prezidento p. Mačiulio telegrama, 1923 m. sausio 22 d., LVA, f. 923, ap. 1, b. 323, Nr. 82.

245 Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto prezidentas p. P. E. Lozauskui Baltimore, LVA, f. 923, ap. 1, b. 323, Nr. 11.

246 Télégramme de M. Padovani du 8 février 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Lituanie 9, №153.

 

Jūs esate čia: Naujienos Prancūzmetis Klaipėdoje II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda