Trečiadienis, Rugs 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Prancūzmetis Klaipėdoje II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda

II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda - SUNKIOS DERYBOS

SUNKIOS DERYBOS

 

Derybų žlugimas

 

Po 1923m. vasario 16d. sprendimo Ambasadorių konferencija įkūrė komisiją, kuriai buvo pavesta parengti Klaipėdos krašto statutą. Šiai komisijai vadovavo prancūzas Laroche'as. Komisija susirinko Pary­žiuje kovo 24 d. Ji gavo du skirtingus projektus: pirmasis buvo parengtas Ambasadorių konferencijos metu, antrąjį pateikė Lietuvos delegacija.

LIETUVIŲ UŽSISPYRIMAS. Lietuviai pirmiausiai norėjo valdyti Klaipėdos uostą ir kraštą be jokių apribojimų. Jų teigimu, vasario 16 d. sprendimas pripažino jų suverenitetą šiam kraštui, ir jie nenorį „pritarti jokiems Lietuvos suverenių galių apribojimams ir (...) pakęsti Lenkijos atstovo buvimo šiame krašte"258. Lietuvos vyriausybė šiais dviem klausimais buvo nesukalbama ir atsisakė dėl jų derėtis.

Vokietija palaikė Kauno poziciją. Ji neabejojo, kad Klaipėda galutinai priskirta Lietuvai. Džiaugėsi, kad „Klaipėda buvo atiduota Lietuvai, nes iš visų Baltijos valstybių tik Lietuva priešinasi Prancūzijos įtakai ir ryžtingai linksta į Vokietijos pusę"259. Prancūzija suprato Vokietijos poziciją, kuri, „neturėdama tiesioginio sąryšio su Rusija, laikys Rapallo sutartį niekine. Bet kaip tik Klaipėda atveria Vokietijai Rusijos duris"260.

Prancūzijos vyriausybė suvokė, kad Berlynas, siekdamas naudos Klaipėdoje, naudojasi Lietuvos vyriausybe. Jau keletą mėnesių Kaunas derėjosi su Vokietija dėl prekybos sutarties. Prancūzijos atstovas Kaune apgailestavo, kad „Vokietijos vyriausybė galės ją oficialiai palaiminti tik tuomet, kai Lietuva Klaipėdos kraštui suteiks vokiečių pageidavimus atitinkantį statusą"261. Tad Vokietijos vyriausybė spaudė Lietuvą derybose daryti kuo mažiau nuolaidų.

Lietuva taip pat pasirodė nesukalbama Lenkijos atstovo uosto valdybo­je klausimu. Pagal 1923m. vasario 16d. sprendimo b paragrafą Lenkijos interesai turėjo būti deramai atstovaujami būsimojoje Klaipėdos uosto taryboje, bet lietuviai negalėjo su tuo susitaikyti, nes niekuomet nepripažino Lenkijos įvykdytos Vilniaus aneksijos.

Tad Kauno vyriausybė atsisakė kurti Uosto komisiją tokią, kokia buvo numatyta Santarvės projekte. Ją palaikė krašto atstovai, dalyvaujantys diskusijose dėl Klaipėdos statuso. Ši sąjunga rėmėsi įvairiomis priežastimis.

 

258 De M. Padovani à M. Poincaré, Kowno, le 12 juillet 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 -Memel 10, №11.

259 Journal des débats concernant Memel, le 18 juillet 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 -Memel 10, №16.

 

Nors Lietuvos vyriausybė ir krašto atstovai drauge „atsisakė sudaryti Santarvės projekte numatytą Uosto komisiją, susidedančią iš vieno Lietuvos, vieno Klaipėdos ir vieno Lenkijos atstovo, kuriai pirmininkautų Tautų Sąjungos Tarybos paskirtas pirmininkas"262, krašto gyventojų pateikiami motyvai skyrėsi nuo Lietuvos motyvų, nes jie tvirtino, kad „šioje struktūroje jie neturėtų siekiamos daugumos (...); kad ši komisija kainuotų perdėm brangiai ir kad visos uostu suinteresuotos valstybės turėtų būti vertinamos vienodai"263. Pagal Lietuvos projektą ji turėjo uostą valdyti tiesiogiai, šitaip palengvindama jo plėtrą ir neapsunkindama krašto biudžeto264.

 

260 Ten pat.

261 De M. Padovani à M. Poincaré, Président du Conseil, Kowno, le 14 mai 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №116.

262 Travaux de la Commission de Memel, le 7 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 -Memel 9, №11.

263 Ten pat.

264 Déclaration lue par E. Galvanauskas, Président de la Délégation lithuanienne, à la séance du 5 avril 1923 de la Commission d'élaboration du Statut de Memel, in: Question de Memel, p. 135.

 

Galvanausko vyriausybės manymu, Lenkiją domino tik medienos plukdymas, ir jis Prancūzijos atstovui Kaune pasiūlė „suteikti tai šaliai pakankamas lengvatas pasirašant atskirą nuo konvencijos protokolą"265.

PRANCŪZIJA ATSISAKO ATIDUOTI UOSTĄ BE GARANTIJŲ. Prancūzijos vyriausybė atsisakė Lietuvai pripažinti Klaipėdos kraštą be garantijų Lenkijai. Anot Prancūzijos atstovybės Kaune vadovo Padovanio, „priešingai, Santarvės projektas numato uosto plėtojimą nepriklausomai nuo Lietuvos valdžios. Jis visiškai panaikina vokiečių dalyvavimą ir Lenkijai suteikia privilegijuotą padėtį uosto valdyme"266.

Suprasdamos Lietuvos priešiškumą Lenkijai, Santarvės šalys, ypač Prancūzija, siekė apginti Varšuvos ūkio interesus šiame krašte leisdamos jai netrukdomai naudotis uostu. Įpiršti Lenkijos atstovą Uosto tarybai tesąs „būtinas atsargumas, kad Klaipėda galėtų suvaidinti geografinės padėties jai skirtą vaidmenį"267.

Lenkijos delegacija net pasiūlė lenkų kalbai pripažinti vienodas teises, kaip vokiečių ir lietuvių kalboms. Jos teigimu, „įsileisti lenkų kalbą į Uosto komisijos darbą ir į susijusias su ja tarnybas būtų visiškai teisinga ir natūralu, nes trijų elementų - lenkiško, lietuviško ir vokiško - lygybė uosto reikaluose yra pripažįstama konvencijos projekte"268.

Santarvės šalių projektas ribojo Lietuvos vyriausybės kišimosi į krašto reikalus galimybes siūlydamas įsteigti vietos vyriausybę ir parlamentą. Kaunas negalėjo sutikti, kad „projekto 4 straipsnis aiškiai įtvirtintų krašto vyriausybės kompetenciją, nes joks projekto teiginys nenumato, kokios būtų pasekmės, jei koks Klaipėdos vyriausybės sprendimas arba parlamento balsavimas peržengtų nustatytas ribas. (...) Projektas neaptaria šio klausimo, tad galima spėti, jog jis tokio pobūdžio konfliktus palieka Uosto komisijos pirmininko [skiriamo Tautų Sąjungos] valiai arba veikiausiai Tautų Sąjungos sprendimui"269.

Nepajėgdama suderinti abiejų projektų, komisija po daugelio nevaisingų diskusijų mėnesių atsisakė savo misijos. Tuomet Santarvės šalys klausimą perdavė Tautų Sąjungai.

 

265 De M. Padovani à M. Poincaré, Kowno, le 9 août 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 -Memel 10, №126.

266 De M. Padovani à M. Poincaré, Kowno, le 7 avril 1923, EMA, 7N 2784.

267 Extraits du procès-verbal de la séance du 24 mars 1923 de la Commission chargée par la Conférence des Ambassadeurs de préparer un projet de convention avec la Lithuanie, in: Question de Memel, p. 118.

268 Aide-Mémoire relatif aux droits des habitants du Territoire de Memel, Paris, le 24 avril 1923, AMAEF, Europe 1918-1940 - Memel 9, №80.

269 Lietuvos delegacijos pirmininko E. Galvanausko perskaityta deklaracija Klaipėdos statuto komisijos posėdyje, 1923 m. balandžio 5 d., in: Question de Memel, p. 131-132.

 

Jūs esate čia: Naujienos Prancūzmetis Klaipėdoje II dalis. Lietuvos valdoma Klaipėda