Šeštadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Skiriu

Skiriu

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, prisimindamas Lietuvos istorijos penkis pagrindinius stulpus, kurie padėjo tvirtus Lietuvos valstybingumo pamatus.

Pirmas stulpas - Lietuvos suvienytojas karalius Mindaugas. Tai buvo paskutinė proga - Europos laikotarpis, kai dar buvo galima lietuvių gentims susivienyti ir sukurti valstybę, tik taip apsiginti nuo grobuonių kaimynų ir dar šimtmečius išlaikyti savo etnografines teritorijas.

Antras stulpas - Lietuvos Krikštas, įgalinęs draugauti su Europos krikščioniškomis šalimis.

Trečias stulpas - Žalgirio mūšis. Ši Lietuvos ir Lenkijos pergalė visiškai susmukdė Kryžiuočių ordiną ir pašalino didžiausią to meto Lietuvos priešą.

Ketvirtas stulpas - Vasario 16-toji - ištrūkta iš Rusijos imperijos, atkurtas Lietuvos valstybingumas.

Penktas stulpas - 1990m. kovo 11-toji - vėl atstatytas Lietuvos valstybingumas, suduotas lemtingas postūmis Sovietų Sąjungos galutinei griūčiai.

Penkto stulpo vienas iš pamatų - atmintini 1944m. - prasidėjusi Lietuvoje partizaninė kova prieš Sovietų Sąjungą ir jos represijas. Per 10 metų žuvo apie 30 000 Lietuvos patriotų. Jų dėka Lietuvos vardas buvo išgirstas visame demokratiniame pasaulyje ir todėl Lietuvos spyris buvo daug stipresnis 1990m., byrant Sovietų Sąjungai.

Taip pat skiriu:

Aštuonerius metus Sibiro tremtyje išbuvusiems mieliesiems darbštiesiems Tėveliams - Elenai ir Antanui, mano seserims - anksti mirusiai Adeliukei, buvusiai tremtinei Onutei Kaminskienei, politinei kalinei Salomėjai, vyriausiajai sesutei Eugenei Račiuvienei, buvusiems politkaliniams šviesios atminties broliams Antanui ir Anicetui, per anksti mirusiai Vladelei Kemeišai-tei Gurevičienei - mano žmonai; mano vaikystės žaidimų dalyviui, anksti mirusiam broliui Algimantui ir kitai mano plačiajai giminei - Račiams ir Ignatavičiams; tremtiniams ir Sibire mirusiems geriesiems Išlaidžių km. prie Šeštokų Patackams, Julijai ir Ignui Rėkams, ypač „istrebitelio" (soviet. smaugiko) nušautam Juozui Rėkui, Karagandos lageryje nukankintam politkaliniui, nedorų kaimynų KGB įskųstam Lietuvos 1918 m. savanorių kariuomenės kūrėjui Antanui Minsevičiui (iš Mockų km. Sangrūdos apyl.) ir jo visai Seimai; mano karo mokyklos draugui, kagėbistų nukankintam generolui
Adolfui Ramanauskui-Vanagui, buvusiai politkalinei jo žmonai Birutei ir jų dukrelei Auksutei su šeima; mano gimtojo Sūsninkų kaimo partizanams, kovojusiems Vytauto Didžiojo rinktinėje - Juozui Karašauskui-Liepai, Jonui ir Albinui Anzeliams (Meškai ir Medžiotojui), Antanui Naruševičiui, Vytautui Varnagiriui-Balandžiui, Vincui Pasiukoniui, Broniui ir Jonui Lelešiams (Jonas, vyr. leitenantas, su grupe Lietuvos karininkų sušaudytas tremtyje); mano vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, jei Dievas leis - ir proprovaikaičiams, mano artimiausiems draugams - Birutei, Antanui, Vandai, Aldonai, Leonui; taip pat 1939 m. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientų - mano bendraklasių - kasmetinių susitikimų dalyvių, mūsų mokytojų, ypač tremty­je mirusio didžiojo erudito gimnazijos direktoriaus A. Daniliausko, sovietinių „žvėrių" Budavonės miškelyje nukankintų gimnazijos kapeliono J. Petriko, filosofijos dėstytojo J. Dabrylos ir kapel. kunigo Balsio, mano gimtinės Sūsninkų km. žmonių ir buvusių kaimynų, ypač patriotiniu jausmu susieto Ani­ceto Avietyno, atminimui.

Ačiū už moralinį palaikymą rašant šios knygos pirmąją dalį (daugiau žmogaus sielos žvilgsniu) Berlyno RTV žurnalistui Leonui Stepanauskui.

Pastaba: Šio rašinio keliamų problemų paįvairinimui, savo giminės bei draugų džiaugsmui skirta gausi fotografijų galerija.

Autorius

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...