Sekmadienis, Birž 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - II dalis. Įžanga

II dalis. Įžanga

Pirmoje dalyje kalbėjome apie sielos ir dvasios santykį su energija,

O dabar pereisime prie fizinės žmogaus dalies (infrastruktūros) ir medžiagų apykaitinių procesų. Reikia pripažinti, kad išplėtojus gamtos pažinimo mokslus ir labiau supratus jos derinius su dvasios ir energijos veikimu bei priklausomumu, žmonija ženkliai šoktelėjo organizmų sandaros pažinimo srityje. Gyvenimas tapo įdomesnis, palengvėjo kova su ligomis, pailgėjo žmogaus amžius. Technologijų naudojimas tuos laimėjimus dar pagausina.

Tai, kas išdėstyta, rekomenduojama šioje dalyje, yra natūralūs, prigimčiai neprieštaraujantys, teigiamai nuteikiantys ir iš dalies žmogaus ilgo gyvenimo troškimą psichologiškai tenkinantys būdai. Autorius juos išbandė pats, kai po rimtos stuburo traumos, pusiau invalidas, nutarė imtis gydomosios mankštos. Pajutęs jos naudą, naudodamasis kitų pasiūlytais pratimais, jis kūrė, tobulino kompleksinę gydomąją mankštą, kurią pavadino Universaliąja mankšta (UM). Jos pagrindus ir principus pradžioje ir aptarsime.

Pamąstymui

Laikantis šiame darbe aprašomo paros judėjimo - poilsio, mitybos, ypač reguliarios mankštos režimo - labai pagerėja galvos smegenų kraujotaka, suaktyvėja nervų ląstelių veikla, kyla gražių, teigiamų, kūrybinių minčių. IŠ patirties žinome ir dažnai patys pajuntame kažkokį entuziazmą, gerą nuotaiką, pasiryžimą vieną ar kitą darbą atlikti kuo geriausiai, kyla originalių planų, idėjų tarsi klausant geros, persmelkiančios muzikos garsų, geros mūsų protą ir jausmus pasiekiančios kalbos, mūsų veiklos įvertinimo ir kitokių nervų sistemą tonizuojančių poveikių. Toks stimuliuojantis-tonizuojantis jausmas, emocinis pakilimas dažnai pajuntamas ir atliekant UM, nes padaugėja įvairių enzimų endorfinų ir kt. Galvos smegenų seniausios struktūros yra požievis, o smegenų žievės struktūros - vėlyvesnis darinys. Viena be kitos šios nervų sistemos dalys negali veikti. Vėlesniųjų (žievės) struktūrų aktyvacija eina iš požievio (senųjų) darinių. Įvairūs išorės (klausos, regos, uoslės, lietimo, įvairių radiacijų ir kt.) signalai į centrinę nervų sistemą per ITS patenka

1 požievį. Ten bene svarbiausia - limbinė sistema. Dabar yra moksliškai įrodytas kūrimo akto pirmumas, o materija - kūrimo pasekmė. Aukščiau minėti teigiami poveikiai, reikia manyti, yra senųjų struktūrų impulsacijos į naujesnes ir naujausias galvos smegenų struktūras rezultatas. Dirgikliai ir signalai centrinei nervų sistemai (žmogui) perduodami per senąsias nervų sistemos struktūras ir taip per jas palaikomas ryšys su visuotiniu kūrimo procesu. Tos mūsų tikslinės fizinės (fizinis darbas, mankšta) ir sielos (mąstymas, meditacija, malda, meno pažadintas minties kilimas ir kt.) pastangos yra grįžtamoji reakcija į buvusius ir esamus išorės (ir vidinius) signalus. Žmogaus santykis su Absoliutu Kūrėju yra abipusis (↔).Tai bendras vyksmas. Pagal prigimtinę nuostatą žmogus privalo dirbdamas kurti (nelaikyti talentų užkastų žemėje, tr.NT) ir taip tobulėti ir artėti prie savo Kūrėjo (Dievo) šiame gyvenime. Šį žmogaus su Absoliutu Kūrėju ryšį galima pavadinti„antena", kurią galime pasukti viena ar kita kryptimi - pozityviąja ar griaunamąja. Mūsų uždavinys šią „anteną" laikyti pirmoje padėtyje ir ja nepiktnaudžiauti kitomis nežmogiškomis kryptimis, nes žmogaus tobulėjimas sulėtėtų, o gal dar blogiau - žmoniją nuvestų nebūtin.

UM padeda šią „anteną" pasukti žmogų išvaduojančia iš jo silpnybių kryptimi, jam suteikiant kūrybos ugnelę. Anot garsios žurnalistės Majos Gogulan, svarbu, kad neužsimirštum, jog esi grandis žmonijos grandinėje ir atsakai už visa, kas vyksta ir vyks Žemėje, neturi būti izoliuotas. Tad neužmirškime pasukti antenos reikiama kryptimi.

Jei šios mintys ir metodas palies ir įsiskverbs bent į kai kurių žmonių širdis ir protus, atsispindės jų gyvenimo būde, tai tikslas bus pasiektas.

Gyvenimo prasmė - dalyvauti Aukščiausiojo (Absoliuto) veikloje - kūryboje keičiant pasaulį, darbu ir meile ugdant savo asmenybę (sielą). Pailginkime kūrybingo gyvenimo amžių darydami tai, kas jį prailgina, nedarydami to, kas jį trumpina ir kenkia Pasaulio ekologijai. Gyvenimo pagrindas - fizinis ir dvasinis judėjimas. Stagnacija - žūtis.

Juozo Keliuočio eilėraštis Vėjas labai gražiai atspindi gyvenimo įvaizdį.

Vėjas

Mane pagimdė tyras vėjas,

Jisai mane ir išaugino.

Manos būties jisai kūrėjas –

Mane gyventi išmokino.

 

Judėjau nuo pirmos dienos –

Ramiai miegoti negalėjau.

Laksčiau nuo kiekvienos aušros –

į mėlynus tolius žiūrėjau.

 

Žavėjo gėris, grožis ir tiesa –

Gyva pasaulio šio šviesa.

Viliojo upės, jūros ir laukai,

Kvepiantys ir ošiantys miškai.

 

Viliojo mėlynas dangus,

Jo debesys nerimastingi.

Žavus, neilstantis žmogus,

Tebūna veikalai jo taurūs ir šventi.

 

Naktys sklidinos gyvų paslapčių,

Nyrančių iš pačių būties gelmių.

Jos beria man auksinių minčių –

Švytinčių ateities reikšmių.

 

Man gyvenimas - audra,

Pagimdyta žalio tyro vėjo,

Disonansų virpanti audra

Ir kelias neramus Kūrėjo. 

Per savo istoriją žmonija daug patyrė ir sugalvojo įvairių priemonių žmogaus gyvenimui pailginti, apsisaugoti nuo įvairių ligų. Žinoma, tai turėjo daug įtakos žmogaus sveikatai išlaikyti i rgyvenimui pailginti. Palyginus žmogaus amžiaus vidurkį, kuris Viduramžiais ar Švietimo epochoje buvo 30-35 metai, su šių laikų vidurkiu, matyti, kad jis išaugo net dvigubai, iki 70 metų. Kokios priemonės ir būdai padėjo to pasiekti? Pirmiausia reikia pasakyti, kad išaugo mikrobiologijos mokslas. Tai davė pagrindą tobulėti higienai, kuri pakeitė gyvenimo būdą ir apšvarino aplinką. Žengiant mokslui, tobulėjant įvai­rių sričių technikai, išaiškėjo daug gamtos reiškinių, pasidarė suprantamesnė gyvųjų organizmų sandara, jų santykis su aplinka bei priklausomumas nuo tos aplinkos ir Visatos. Visa tai padėjo žmogui atsikratyti prietarų, geriau sekėsi prisitaikyti prie gamtos ir jos poveikio organizmui. Žmogus išmoko kovoti su daugeliu infekcinių ligų, išdrįso imtis darbų, keičiančių aplinką, iš jos gautą energiją pritaikė savo kasdienėms reikmėms tenkinti.

Gyvenimas palengvėjo. Bakterijos, virusai, kirminai ne taip lengvai gali patekti į organizmą, o ir patekę negeba būti lemiama jėga, kuri ankstes­niais laikais šluote šluodavo ištisas etnines ar socialines gyventojų grupes. Pagerėjus socialinėms gyvenimo sąlygoms, žmogaus organizmas tapo atsparesnis kenksmingiems veiksniams. Taip žmogaus amžius, galima sakyti, padvigubėjo.

Žmogaus sveikatingumo ir amžiaus problema tuo neišsemiama. Besibraudamas į gamtą, žmogus daug kur nemokšiškai keičia nuo amžių susiklosčiusius jos dėsnius ir įstatymus - savo ir aplinkos nenaudai. Pažeidžiama ekologinė pusiausvyra. Tai labai svarbus veiksnys, žeidžiąs žmogaus organizmo sveikatingumą ir trumpinąs jo amžių. Dažnai žmogus neracionaliai išnaudoja organizmo energiją, nualina jį ir sunaikina vidinius jo rezervus, kurių turėtų užtekti 100 metų ir ilgiau.

Tiesa 1983 12 22 Nr. 292 (12411)

ILGAAMŽIAI KINIJOJE

Pasaulyje yra net keletas rajonų, kur žmonės gyvena nepaprastai ilgai. Vienas jų - Sincziano-Uigurų autonominis rajonas Kinijoje. Iš 13 milijonų provincijos gyventojų net 835 žmonės (536 vyrai ir 329 moterys) yra vyresni nei 100 metų. Laikraštis China Daily rašo, kad ilgaamžiai valgo įprastus produktus: ryžius, jautieną, avieną, arklieną. Pagrindinis gėrimas - arbata su pienu. 

Lietuvos aidas 1999 06 18 (Nr. 118)

...IR BRAZILIJOJE

Emanueliui Marsialiui Demonai šiais metais sukako 163 metai. Jis gyvena Brazilijoje, Rio Grandės valstijoje. Nors jis palaidojo jau ne vieną žmoną, depresija jį retai apima. Senelis keliasi kasdien devintą valandą, išgeria mažytį puodelį kavos, stikliuką romo ir pradeda dirbti - aria arba kasa daržą. Gydytojai teigia, kad tokios sveikatos Demonai gali pavydėti net šimtu metų jaunesni žmonės, rašo agentūra AND.

Jis nėra vienintelis dar dirbantis Brazilijos ilgaamžis. Taip pat Rio Grandėje gyvenantis 113 metų Sakome jaukina laukinius arklius. Jo manymu, ilgo gyvenimo paslaptis - vėlyvos vedybos (Sakome vedė 60 metų).

SENIAUSIAS MALAIZIETIS DIENĄ PRADEDA MANKŠTA

Seniausias Malaizijos žmogus 141 metų Omaras Abasas buvo valdžios apdovanotas kaip sveikiausias senbuvis gyventojas. Jis turi 4 vaikus, 24 vaikaičius, 101 provaikaitį ir 4 proprovaikaičius. Omaras tikisi, kad jo vardas bus įrašytas į Gineso rekordų knygą. Pats nuolat mankštinasi, valgo daug vaisių ir daržovių. Jo žmona Minah yra sulaukusi 100 metų.

110 METŲ ARGENTINIETĖ MOKOSI SKAITYTI

Viena neraštinga 110 metų Argentinos gyventoja tvirtina ketinanti gyventi dar daug metų, todėl norinti pasirengti ateinančiam tūkstantmečiui ir mokosi skai­tyti bei rašyti. Aš noriu išmokti skaityti ir rašyti, nes žmogus turi žiūrėti j ateitį, - tvirtino Concepcion Fernandez naujienų agentūrai Telam.

Concepcion Fernandez, išauginusi 12 vaikų, mokytis pradėjo savo namuose pagal vyriausybės programą, skirtą vargingam regionui, kuriame moteris gyvena. Aš noriu gyventi dar daug metų. Esu sveika. Man tiktai kiek skauda koją toje vietoje, kur įspyrė arklys. Bet daugiau neskauda nieko, - tvirtino Concepcion Fernandes. Ji vis dar dirba žemės ūkio darbus.

Reuters-ELTA

Neišnaudojama protingai tai, kas turima. Ardoma normali organizmo medžiagų apykaita, beatodairiškai aktyviai ją derinant prie kūrybinės veiklos (arba, dar blogiau, nederinant).

Žymiai trumpina ir luošina gyvenimą žalingi įpročiai - upeliais tekančių alkoholinių gėrimų ir įvairių rūkalų bei narkotikų vartojimas, įtampa darbe (psichinė ar fizinė) be reikiamo jėgų atstatymo čia pat, darbe, bloga įmonių ventiliacija, per didelis triukšmas.

O kaip visapusiškai pakerta žmonių sveikatą bjaurūs tarpusavio santykiai, ypač moterų ir vyrų, artimai bendravusių, vėliau vienas kito pradėjusių nekęsti. Kyla išoriniai ir vidiniai konfliktai, kivirčai. Meilės įstatymas žmonių tarpe nesuveikia.

Daktaro Kazio Ambraškos ir Karolio Dineikos labai tiksliai pastebėta, kad stiprios emocijos, ypač neigiamos - pyktis, baimė, vidiniai konfliktai ir kt., neatsakytos arba nereaguotos motorine sfera - sutrikdo medžiagų apykaitos procesus įvairiuose organuose, ypač širdies raumenyje dėl sutrikusios kraujotakos (Mokslas ir gyvenimas, 1977. Nr.7,31-32 p.). Anot brazilo E. M. Demonos, visur reikalinga kantrybė. Nekantrūs pralošia. Konflikto atveju reaguoti reikia ne peštynėmis, bet užsiplieskusį židinį likviduoti UM būdu.

Veltėdžiavimas taip pat visapusiškai graužia fizinę ir dvasinę sveikatą.

Nuolatinis bei dažnas badavimas arba persivalgymas sutrikdo medžiagų apykaitą, sukelia endokrininių patologinių pakitimų, kurie ardo žmonių sveikatą.

Neigiamos žmonių gyvenimo pusės seniai žinomos. Jų padaugėjo po Antrojo Pasaulinio karo, staiga šoktelėjus technikos mokslų lygiui, esant bendrai ekonominei suirutei, nepaisant ekologinių gamtos dėsnių, susifor­mavo nesveika konkurencinė kova politinėje, ekonominėje ir socialinėje sferose. Atsirado skurdžių ir pralobusiųjų sluoksniai, kartu ir visokios negerovės. Apie neigiamas žmonių gyvenimo puses šnekama beveik be paliovos, o praktiškai nedaug daroma jas pašalinti arba bent prislopinti. Jei kokios priemonės siūlomos, tai jos praleidžiamos negirdomis, arba jomis naudojamasi netobulai, be ryšio su sveikatingumo reikalavimais.

Sakysim, gatvės paauglių problema šalyje domimasi nepakankamai. Šios problemos sprendimui reikia viso priemonių komplekso nuo kūdikystės iki savarankiško gyvenimo. Šis klausimas mūsų visuomenei turėtų būti prieš akis visą žmogaus augimo ir dvasinio bei fizinio brendimo laikotarpį, kol jis visiškai pasirengs aktyviai veiklai ir atras savo vietą gyvenime. Meilė savo artimui ir užimtumas naudingu visuomenei darbu padės šią vietą surasti.

Teisingai sprendžiant šį kūdikystės, vaikystės ir jaunystės klausimą atkristų veltėdystės, girtuokliavimo, narkomanijos, nusikaltimų ir iš dalies žmonių santykių problemos. Visata tarytum atsidėkodama už prasmingas pastangas mažiau kankins žmogų įvairiomis ligomis ir kitokiomis asmeninėmis ir socialinėmis nelaimėmis. Dabar jau moksliškai įrodyta žmogaus mąstysenos ir mums pažįstamo materialaus pasaulio - šiuo atveju žmogaus organizmo funkcijų sąsaja. Vienoks mąstymas ir nusiteikimas žmogų gali pagydyti, kitoks - susargdinti. Dabar sugebama arba bandoma įsiskverbti į medžiagą taip giliai, kad mums žinomi fizikos ir chemijos dėsniai nustoja veikti. Medžiaga tampa kaip ir ne medžiaga. Mūsų protinis ir dvasinis nusiteikimas bei veikla atsispindi šiose Aukščiausiose sferose įvairiomis reakcijomis ir radiacija organizme - yra sąsaja tarp mūsų minčių ir psichologinio nusiteikimo su Kūrėjo reguliuojančia veikla, atitinkančia arba neatitinkančia mūsų viltis, troškimus. Sveikatos problemos daugeliu atvejų telpa šio suvokimo rėmuose. Sakysim, persivalgymas slopina centrinės nervų sistemos veiklą. Kinta bendravimas su aplinka, vidaus organų darbas blogėja. Apie persivalgymą - organizmui labai žalingą dalyką - informacijos pas mus gausu.

Gerinant sveikatingumą stengiamasi visokiais būdais per spaudą ir medicinos įstaigas žmones informuoti, priminti persivalgymo žalą. Tai suprantama ir dedamasi į širdį, o praktiškai mažai vykdoma. Kaip buvo per daug storulių, taip ir šiuo metu jų gausybė, ypač geriau apmokamų tarnautojų. Visa tai rodo, kad teoriškai pašnekėti yra daug lengviau, negu pasakytą tiesą paversti praktiniais veiksmais ir gauti akivaizdžių rezultatų.

Jau nuo senosios Graikijos olimpinių laikų žinoma, kad judėjimas yra sveikata. Aktyvus pilietis stengiasi anksti vakarieniauti (sakysim 17-18 vai.). Nakties metu maisto medžiagos panaudojamos reikiamai energijai sukurti. Taigi rytą neperkrautam organizmui mankštintis lengva. Vakaro persivalgymas trukdo kokybiškai atlikti ryto mankštą. Gurmano mityba ir tingumas labai atsiliepia gyvenimo trukmei.

Viduramžiais vyravo priešinga nuomonė - sveikas kūnas kliudąs dvasiniam polėkiui. Kūno marinimas, kankinimas įvairiais būdais, nešvara buvo kelias į dorovingųjų bendruomenę. Žinoma, nesirūpinant fizine sveikata, atlieka daugiau laiko mąstymui, bet ar ilgam?

Nejudėdamas ir tyriausias vanduo apsitraukia pelėsiais. Jis nustoja pagrindinių teigiamų savybių, reikiamų žmogaus egzistencijai (sveikatai). Gamtoje vyksta amžinas judėjimas. Jei vanduo sustojo, jame ima judėti kitos būtybės - smulkioji fauna.

Jei žmogus aptingo ir tapo nejudrus, jis nusideda visuotiniam egzistencijos bei kūrybos principui. Gamta, netekdama įgimtos judėjimo formos, iššaukia - išprovokuoja kitos rūšies judėjimą. Panašiai atsitinka ir valstybių gyvenime: dvasiškai ir fiziškai apsileidusių - nusilpusių valstybių viduje atsiranda moralinis puvinys. Valstybė dažniausiai žlunga, nes tokią paliegusią valstybę, jos teritoriją okupuoja agresyvios - stipresnės valstybės (taip atsitiko su sąjungine Lietuvos-Lenkijos valstybe XVIII a. pabaigoje).

Gamta į apleistą vietą siunčia kitokį, nors ir ne tokį tobulą judėjimą -primityvesnius organizmus parazitus, virusus ir kt. Taip prieš organizmą ima veikti griaunamasis judėjimas. Nejudrumo zonoje sutrinka vidinės molekulinės, biofizinės, biocheminės, bioelektrinės tarpusavio ryšius palaikančios jėgos. Nusilpsta refleksiniai ryšiai tarp kūno periferinės dalies, visceralinių vidaus organų ir centrinės nervų sistemos.

Kalbant apie dėvėjimosi ar irimo procesą, reikia pasakyti, kad daugiausia organizmų pradeda gesti nuo periferijos. Tai pastebėti galima ne tik organinėse būtybėse, bet ir neorganinėse medžiagose, pvz., akmenyje, kuris taip pat pradeda irti iš išorės. Taip ir organizuotos visuomenės grupės ar net valstybės, pvz., Romos imperija arba tokia didelė ir galinga viduramžių valstybė kaip Lietuva, įsimetus vidiniam puviniui, pradeda nykti nuo periferinių teritorijų. Tik čia biologiniuose organizmuose ir visuomenės struktūrose pradinėje stadijoje vyrauja vidinė erozija (gedimas), dėl kurios susergama. Taip ir gyvame organizme susidėvėjimas dažniausiai prasideda periferijoje, ypač kraujagyslių sistemoje, silpsta refleksiniai ryšiai su centrine nervų sistema, nukenčia trofika (audinių mityba), aktyvumas mažėja, ir centrinėje tuos procesus reguliuojančioje sistemoje (galvos smegenyse) vystosi ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Disreguliacija dar padidėja; periferinė audinių bei organų mityba dar labiau sutrinka. Tada dažniausiai atsiranda tarpinės ligos, tokios kaip pilvo ertmės organų negalavimai (akmenligės, kasos uždegimai ir kt.), kojų (rečiau rankų) kraujagyslių ligos ir kt. Iš pagyvenusių žmonių nugirstas pasakymas: Kraujas man subėga į kojas! Suprantama, nes širdis silpsta, venų-kapiliarų sistema, grąžinanti kraują į plaučius ir širdį, sensta, kraują iš kojų grąžinti (pakelti) pasidaro sudėtinga. Visa tai labai sutrumpina žmogaus gyvenimą, ypač kūrybinį. Štai pavyzdys iš aviacinių paslaugų, kuomet užtęstas nejudrumas viršija visokias normas.

ILGI SKRYDŽIAI GALI TAPTI MIRTIES PRIEŽASTIMI

Per keletą metų nuo kraujo krešulių mirė į Tokijo Naritos oro uostą atskridę 25 keleiviai. Kasmet nuo kraujo krešulių gydoma 100-150 į Tokiją lėktuvais atvykstančių keleivių. Ši problema buvo praminta ekonominės klasės sindromu, ir manoma, kad krešuliai susidaro dėl nepatogios kūno (organizmo) padėties bei nejudrumo per ilgą skrydį.

Skrydžių metu susidarančiais krešuliais itin susirūpinta spalio mėnesį, kai bai­giantis 20 valandų skrydžiui namo iš Australijos nuo trombozės mirė 28 metų brite Emma Chhstofferson.

Tokijo oro uosto klinikos vadovas Toshiro Makiro sakė, kad tarp mirusiųjų yra ne tik ekonominės klasės keleivių - nuo trombozės mirė ir vienas JAV pilotas, po nusileidimo Tokijyje susmukęs pilotų kabinoje (Lietuvos rytai 200012 30, Nr.305,24 p.)

Siekiant išlaikyti gerą sveikatą, paprastai informuojama apie tai, ko vengti ir ką daryti, siekiant išlaikyti ilgą kūrybingą, darbingą, džiaugsmingą žmogaus amžių. Dabartinis, ypač didysis, sportas ir jo reikšmė visuomenės sveikatingumui palaikyti yra ginčytinas. Sportas virto rekordų, čempionatų epidemija. Dažnai nesiskaitoma su priemonėmis siekiant šių tikslų; ne kartą tiesiogiai kenkiama sveikatai.

IŠ dalies gyvenimą suprantame kaip organizmo keitimąsi fiziniu ir dvasiniu požiūriu. Gera sveikata padeda šį keitimąsi gerokai koreguoti, valdyti, organizmą priverčiant esamomis sąlygomis būti ištvermingam, jaučiant širdyje palaimą ir kūrybinį džiaugsmą įvairiose gyvenimo srityse. Šis laukiamas, pageidaujamas ir sveikintinas žmogaus keitimasis turi būti pagrįstas dvasinių ir fizinių jėgų ugdymu. Reikia stengtis sielos pozityviu protu valdyti organizmo potencinius pajėgumus, juos tobulinti. Tam reikalui negailėkime fizinių ir dvasinių pastangų. Fizinė ir dvasinė treniruotė yra ilgos ir vaisingos veiklos garantija šioje Žemėje. Kitaip iš mūsų valios ir pastangų ištrūkę griežti gamtos dėsniai mus, ištižusius ir silpnus, dar labiau nuvargins ir išsekins, tad per trumpą laika, vienaip ar kitaip, dažniausiai įvairiomis ligomis, būsime pašalinti iš šio gyvenimo. Fizinė ir dvasinė pusės tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, viena nuo kitos priklausančios. Ugdyti ir tobulinti reikia jas abi, pirmaujant dvasiniam (sielos) tobulėjimui.

Kanadoje neurochirurgija tiek pažengusi, kad neurochirurgai jau gana sėkmingai mėgina beždžionėms persodinti galvas. Jų nuomone, žmogaus esmę sudaro dvasia, o kūnas esąs tos dvasios (sielos) jėgainė. Tai patvirtina anksčiau minėtą teiginį - ugdyti ir stiprinti reikia abu.

LIFTININKAS NEPAVARGSTA DIRBTI

Ligita Valonytė, Lietuvos ryto korespondentė

Kol direktorius dirbs, tol ir mane, sakė, čia laikys - juokėsi devyniasdešimtmetis Lietuvos Mokslų akademijos liftininkas Kazimieras Marčiulionis.

Kasdien prieš darbą K. Marčiulionis mankštinasi. Tai, pasak jo, darbe padeda išlikti žvaliam. Darbe nepavargstu, liftai retai genda - lėtai pasakojo devyniasdešimtmetis. K. Marčiulionis tvirtino, jog be darbo vienam būtų nuobodu. Prieš porą metų likęs našliu, jis namuose ir skalbia, ir valgį ruošia, ir namus tvarko. Ligomis seniausias darbininkas nesiskundžia.

Lietuvos rekordų knygoje yra ir daugiau įrašų apie vyriausius ar ilgiausiai dirbančius darbuotojus. Vyriausiu šalies lakūnu laikomas vilnietis Antanas Mikutis, kuris, būdamas 76 metų, dar skraidė įvairių tipų sklandytuvais.

Vyskupas Vincentas Sladkevičius Romos Bažnyčios kardinolu tapo būdamas 68 metų. Vyriausias iš visų šalies prezidentų - Valdas Adamkus. Jis Valstybės vadovu tapo būdamas 71 metų.

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...