Gin-Dia, biblioteka

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Apie centrinę ir periferinę audinių mitybos reguliaciją

Apie centrinę ir periferinę audinių mitybos reguliaciją

Nesvarbu, kokį darbą, - fizinį ar protinį - dirbame. Pirmuoju atveju daugiausia naudojama raumenų jėga. Judesiai ir jų koordinacija bei daugelis kitų gyvybinių nervinių procesų reguliuojami subordinacijos ir integracijos principu. Raumenų veiklą, jų tonusą ir kraujo spaudimą kontroliuoja bei koordinuoja įvairūs centrinės sistemos integraciniai centrai; smegenų žievė, smegenėlės ir smegenų kamiene esanti vadinamoji retikulinė formacija, kuri slopina arba skatina refleksus.

Prireikus daugelis organizmo ląstelių gali susitraukti, keisti dydį ir formą. Tačiau efektyviausiai tai atliekama raumenyse. Dr. K. Ambraška ir K. Dineika straipsnyje Judėjimas - gyvybingumo ir sveikatos Šaltinis (Mokslas ir gyvenimas 1977m. Nr.7) rašo: Nepaprastas mūsų raumenų galimybes gali pailiustruoti šie duomenys: kai kurios raumenų ląstelės taip gerai specializuotos ir diferencijuotos, jog gali atlikti mechaninį darbą, 1000 kartų viršijantį to raumens svorį, jam pakeliant arba susitraukinėjant didesniu kaip 100 kartų per sekundę dažniu.

Raumens ląstelė yra sudaryta iš membranos, sarkoplazmos ir miofibrilių. Membrana - labai svarbi ląstelės dalis. Per ją į ląstelę patenka gyvybinei veiklai reikalingos medžiagos ir pašalinami medžiagų apykaitos produktai, sarkoplazmoje vyksta biocheminiai procesai, palaikantys ląstelės gyvybines funkcijas ir gaminantys mechaniniam darbui reikalingą energiją, o miofibrilės yra specializuoti raumeninės ląstelės organėliai, sugebantys susitraukti. Raumenų susitraukimui svarbiausi yra miofibriles sudarantys didelio molekulinio svorio baltymai - vadinamasis aktomiozinis kompleksas. Pagrindinis energijos šaltinis čia yra adenozintrifosfatinė rūgštis.

Raumenyje vyksta aerobinės ir anaerobinės reakcijos. Deguonies apykaita raumenyje yra susijusi su baltymu mioglobinu, kuris panašiai kaip kraujo hemoglobinas sugeba surišti O2 ir sudaryti trumpalaikes jo atsargas. Treniruotuose raumenyse yra daugiau mioglobino, taigi didesnės ir deguonies atsargos. Tokie raumenys yra geriau prisitaikę prie dalinio deguonies stygiaus, vadinamosios hipoksijos.

Centrinė nervų sistema tvarko viso organizmo veiklą. Nustatyta, kad aktyviai veikiančios lokomotorinės sistemos signalai, per proprioreceptorius patekę į centrinę nervų sistemą, virsta joje trofiniais refleksais, reguliuojančiais audinių ir organų mitybą. Įvairiapusišką vidaus organų, kraujagyslių veiklą ir medžiagų apykaitą centrinė nervų sistema reguliuoja per vegetacinę nervų sistemą. Žymus fiziologas M.Mogendovičius su savo mokiniais nustatė, kad ir raumenų veikla turi įtakos vidaus organų funkcijoms. Ši įtaka realizuojama per motorinius ir visceralinius refleksus.

Mitybos reguliavimui turi reikšmės ne tik minėti refleksai, bet ir gaunami signalai per Informacinę tvarkymo struktūrą ITS iš biologinės struktūros BS (jos aprašytos pirmoje knygos dalyje). Gautus signalus ITS persiunčia į Centrinės nervų sistemos atitinkamus reguliuojančius centrus, o iš ten sužadina atitinkamas maitinimo funkcijas.