Šeštadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Judesio reikšmė

Judesio reikšmė

Nustojus judėti, būtinai atsiranda kas tuo pasinaudoja. Sakysim, stovinčiame vandenyje (baloje ar tvenkiniuose) tuoj ima knibždėti įvairūs vabalai, užsiveisia parazitai ir kiti padarai, pakeičiantys ankstesnę judėjimo formą. Mažai judantis žmogus taip pat greičiau suserga, nes dėl tų judesių stygiaus atsiranda jų pakaitalų, sakysim, infekcijų, kraujagyslių (kraujagyslių patologinių pakitimų, širdies ritmo, raumenų ligų, virškinimo trakto) ir kitokių negalavimų. Gamtoje absoliučios ramybės nėra. Vienai judesio formai išnykus, atsiranda kita. Norint ilgiau išlaikyti sveiką žmogaus organizmą, reikia jam pačiam judėti, tą judesį paskirstant visam organizmui, o ne vienai ar kelioms jo dalims bei sistemoms.

Dažnai netolygus fizinio krūvio paskirstymas organizme trunka gan ilgai dėl „nepabaigiamų" darbų. Kadangi tada reikia fizinės įtampos, daugelis mano, jog fizinis darbas visiškai atstoja mankštą. Ši klaidinga nuomonė taip paplitusi ir įsišaknijusi visuomenėje, kad daug kas net nuoširdžiu gydytojo paaiškinimu nenori tikėti. Jei ir patiki, tai lieka abejingas ir tam faktui neteikia reikiamos reikšmės. Dirbant fiziškai įvairios organizmo sistemos, ypač kai kurios raumenų grupės, apkraunamos netolygiai, kai kurios dalys - ypač intensyviai. Visos jėgos pasitelkiamos vienam tikslui - atlikti tam tikrą darbą, kartais trunkantį labai ilgai. Fiziologams jau seniai žinoma, kad neveikiantis arba mažai veikiantis organas menkėja, nyksta. Pirmiausia nuo hipokinezės sunyksta skeleto ir širdies raumenys. Raumenų veikla skatina ląstelių genetinį aparatą, reguliuojantį nukleino rūgščių apykaitą ir baltymų sintezę. Dirbant ne tik eikvojami, bet ir greičiau atkuriami energiniai resursai - adenotri-fosfatų apykaitos produktai - savotiški stimuliatoriai, spartinantys baltymų sintezę, didinantys veikiančių organų audinių masę. Nedirbant šie procesai ir įvairios kitos fermentinės reakcijos ir trofinė centrinės nervų sistemos funkcija gerokai susilpnėja. Netreniruotuose, neveikliuose raumenyse mažiau ir mioglobino, užtikrinančio deguonies atsargas. Net nedidelis netreniruotų raumenų fizinis apkrovimas reikalauja gerokai daugiau deguonies negu normaliai. Taip pasireiškia vadinamoji deguonies stoka. Deguonies stygių dar labiau padidina neekonomiškai veikianti širdis - mažėja jos susitraukimo jėga ir sistolinis tūris (vieno širdies susitraukimo metu išstumiamo kraujo kiekis). Neįvaldžius taisyklingos kvėpavimo technikos, atsiranda hipoksijos ir hipe (ventiliacijos reiškiniai. Jie blogina ląstelių dujų apykaitą. Pastaroji tampa nepakankama. Kūno judesiai dirbant yra tikslingi ir dažnai stereotipiniai arba su nepakankama atskirų sistemų ir raumenų grupių kaita, todėl apsunkinama tolygi organizmo dujų (O2 ir CO2) bei maisto medžiagų apykaita.

Fiziniai pratimai padeda labiau negu dieta. Australų mokslininkai, tiriantys antsvorio problemas, pataria aktyviau sportuoti, o ne laikytis dietų. Norint suliesėti, mokslininkų teigimu, prakaitavimas greičiau padės atsikratyti nepageidaujamo antsvorio nei griežčiausios dietos, kurios neretai, ypač merginoms, baigiasi mitybos sutrikimais, anoreksija (apetito stoka) arba nervine bulimija (vilkiškas alkis).

Melburno universiteto sveikatos tyrimų centro mokslininkai nuolat stebėjo dviejų bėgiojančių keturiolikmečių mergaičių mitybos bei sporto įpročius, kol joms sukako 21 metai. Mokslininkų teigimu, 14-16 metų merginos yra labiau linkusios laikytis griežtų dietų bei badauti. Tuo tarpu vyresnės merginos dažniau renkasi sportą ir subalansuotą mitybą. Merginos, besilaikančios griežtos dietos, yra 18 kartų labiau linkusios susirgti anoreksija ar bulimija.

Kraujagyslės, ypač galūnių venos, pertempiamos, jos vargsta, pakinta jų tamprumas, elastingumas, sutrinka kraujotaka, audiniai paburksta, nukenčia jų trofika, o nedirbančiam fizinio darbo asmeniui tai pasireiškia dar ryškiau. Dabar vis labiau įsitikinama, kad dėl paplitusios aterosklerozės labai kaltas raumenų veiklos ir fizinio aktyvumo ribotumas. Protinį darbą dirbantys asmenys ateroskleroze ir širdies raumens infarktu serga du tris kartus dažniau nei fizinio darbo atstovai. Žinoma ir tai, kad deguonies ir anglies dvideginio kiekis arteriniame kraujyje priklauso ne tik nuo įkvepiamo deguonies, bet ir nuo medžiagų apykaitos lygio bei kraujotakos greičio audiniuose. Kai kurioms raumenų grupėms pervargstant jų ląstelėse atsiranda daug nuodingos organizmui neoksiduotos pieno rūgšties, todėl sutrinka minėtų dujų apykaita, raumenys vargsta, ilsta. Galų gale darbą reikia nutraukti, prasideda poilsis. Gerai, jei darbininkas atsigula. Paprastai toks pasyvus poilsis būna naudingas. Tačiau jei jis tik rymo pasirėmęs ant kastuvo ar kito įrankio, tai jau negerai, nes toks poilsis menkavertis. Dar blogiau, kai darbininkas ar tarnautojas per tokią pertrauką užsirūko (tai matome kine, televizijos, dargi mokslo populiarinimo laidose, kur ir mūsų vadovaujantys darbuotojai „skaniai traukia dūmą"). Tai bloga reklama, kuri džiugina rūkalų biznierius. Rūkaliaus„psichologinis komfortas" nekompensuoja žalos organizmui. Pertraukos daromos jau ne poilsiui nuvargusiems raumenims, bet tiesiog parūkymui, minėtam psichologiniam komfortui. Kitaip sakant, pertrauka ne poilsiui, net ir ne pasyviam, bet nuodijimuisi ir sveikatos gadinimui. Rūkant psichologinio atsipalaidavimo (tariamo poilsio) efektas tikrai nepadengia nuostolių sveikatai ir darbo našumui (Mokslas ir gyvenimas 1977m, Nr.9, 43p.). Juk tabako dūmuose esantis anglies oksidas mažina arterijų elastingumą ir pablogina širdies aprūpinimą deguonimi. Nikotinas stimuliuoja simpatinius nervus, kurie gamina nervų mediatorių noradrenaliną. Jis spazmuoja kraujagysles ir padidina arterinį kraujo spaudimą. JAV mokslininkai, panaudodami žymėtuosius neuromediatorius nustatė, kad kraujyje pagausėja noradrenalino parūkius 10 minučių. Tačiau kraujo arterinis spaudimas pakyla dar anksčiau (matyt noradrenalino pirmiau pagausėja širdyje ir kituose audiniuose, tik paskui kraujyje). Net gydytojai arba mokslininkai, kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių tausojimą, jų priežiūrą, dažniausiai tenkinasi nurodydami tinkamą mitybą (dietą), dėl kurios organizmui dažnai stinga reikalingų medžiagų. Kitaip sakant, maitinimasis tampa vienpusiškas. Derėtų neužmiršti, kad mityba juo įvairesnė, tuo naudingesnė organizmui - statybinių medžiagų reikia visokiausių. Visa nelaime dažniausiai yra ta, kad maisto medžiagų suvartojama per daug, jų apykaita būna nevisavertė, nusėda riebalai ir kita. Tų medžiagų organizmas nesugeba įsisavinti, jos lieka organizme, nusėsdamos „tinkamesnėse" vietose ar sistemose, pvz., paodyje, sąnariuose, kraujagyslėse ir kt. Taip maistas tampa ne naudingas, o žalingas. Tai ir yra pagrindinė bėda. Dėl nusėdusių organizmo nepanaudotų maisto medžiagų kyla įvairios sąnarių, vidaus liaukų ir kraujagyslių bei širdies ligos. Rūkaliams dar blogiau. Kaip minėjome, ypač anksti atsiranda arterinė hipertenzija ir kraujagyslių aterosklerozė.

šiuo atžvilgiu rūkymas palyginamas su užterštu oru, skatinančiu ligas. Nustatyta, kad pramonės rajonuose ir dideliuose miestuose užterštas oras didina plaučių vėžiu sergančiųjų skaičių. Miestuose plaučių vėžiu sergama du kartus dažniau nei kaimuose. Daugiausia ligonių ten, kur didžiausias užterštumas, ypač suodžiais, anglies, naftos ir benzino degimo produktais. Pastaraisiais metais švedų tyrėjai, kaip jau anksčiau aprašyta, paskelbė ypač žalingas automobilių padangų išmetamas policiklinių aromatinių angliavandenilių dulkes. Tabakas kaip plaučių vėžio rizikos veiksnys ir toliau neužleidžia savo pozicijų. Rūkant pačiuose plaučiuose nusėda tokios pat policiklinės aromatinės medžiagos.

Sunkiausiai pasiekiamų galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės profilaktikai (įspėjimui) labai svarbus jų masažas. Kaip tai padaryti? Jau 20 metų Kalifornijos gydytojas Robertas Martinas fizinėms ir dvasinėms jėgoms atstatyti propaguoja neįprastą būdą: kasdien po 30 minučių stovėti žemyn galva. Šiam metodui galima ir reikia pritarti. Juk savotiškas galvos smegenų kraujagyslių masažas, panaudojant kraujo pritekėjimą ir nutekėjimą veikiant Žemės traukai, yra efektyvi priemonė išsaugoti jų elastingumą. Kraujo stulpelis spaudžia ir patempia kraujagyslių sieneles, ir po to jos subliūkšta (pakaitomis). Taip puikiausiai jo masažuojamos kraujagyslės ilgai išlieka elastingos, deguonis patenka į ląsteles, ir medžiagų apykaita gerėja.

Žinoma, tą pusvalandį reikia padalyti į daugelį kartų per dieną. Taip kartojant šį pratimą laimimas kraujagyslių naujumas (šviežumas) ir sustiprintas deguonies įterpimas į organizmo ląsteles. Galvos smegenų medžiagų apykaita suintensyvėja. Tai galima atlikti judant horizontalioje padėtyje (įvairūs laiveliai, tilteliai). Jauni žmonės gali atsistoti (pasikelti) ant rankų aukštyn kojom ir pavaikščioti arba tik pasikelti ir nusileisti daug kartų (arba bent 2-3 kartus).

Taigi, vietoj rūkymo - 5 minučių mankšta. Sumažinsime riziką susirgti plaučių vėžiu.

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...