Trečiadienis, Lap 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Energija ir apie ją

Energija ir apie ją

Kas užpildo begalinę ir beribę erdvę? Eiliniam žmogui atrodo, kad tarp materinių objektų ir subjektų yra tuštuma, kurioje juda dangaus kūnai: žvaigždės, planetos, praskriejančios kometos, asteroidai ir kiti smulkesni ar stambesni objektai. Tačiau tiksliųjų mokslų specialistai toje erdvėje randa spindulių, įvairių bangų ir jų įvairių kombinacijų. Savo sukurtais aparatais jie skverbiasi į energijos gylį, tyrinėdami tas bangas ir spindulius. Taip mokslas įrodo erdvę esant užpildytą. Apie tai liudija kasdien mūsų naudojamas mobilusis telefonas. Kur žmogus bebūtų, vis tiek bangos suras jį. Norint gauti mūsų mašinoms energijos, deginamos įvairios medžiagos. Pvz., kosmoso tyrinėtojai svajoja ir tikisi kosminių laivų varikliams ir laivų apsaugai ateityje naudoti išorinę energiją, paimtą tiesiog iš erdvės. Tuomet nebereiktų galvoti apie reikiamo kuro svorį; kuro niekada nestigtų. Atpigtų kosminės kelionės. Ateities superžmogus galbūt naudosis energija Žemėje kaip oru, nes energijos ras visada ir visur, tik oras yra ne amžinas ir ne visur, o energija amžina ir visur esanti.

Vadinasi, iš visų pusių mus supa energija. Todėl erdvėje negali būti tuštumos, nes ji užpildyta įvairiausiomis bangomis ir spinduliais, todėl ji yra gyva ir amžina. Žmogus toje erdvėje gali veikti ir veikia sukurdamas įvairius objektus, nustatydamas ryšius, pats judėdamas, bendraudamas su kitais.

Ši beribė erdvė sutapatinama su gyvastimi, su begaline ir amžinąja energija, iš kurios viskas kyla ir amžinai kinta nuo smulkiausių iki stambiausių objektų - vyksta amžina kintanti kūryba.

Stebint gyvenimą ir jo dinamiką nejučiomis žmogui augant, įgyjant gyvenimo patirties, stiprėjant protui ir skleidžiantis jausmų atspalviams, kyla klausimas - kas tai, kas aš esu ir kodėl esu? Kas vyksta manyje ir aplink mane? Žiūrint kūrimo sąrangos ir jos didingumo, į šiuos klausimus atsakymas paprastas ir aiškus: žmonija ir visa gamta sukurta Kūrėjo džiaugsmui ir meilei savo kūriniui. Viskas parengta žmogaus ugdymui ir tobulėjimui.

Tą kūrimo didingumą matome artumoje ir tolumoje - kiek mūsų akys ir jausmai sugeba suvokti. Tas kūrimas yra nuolatinis, be pabaigos. Tik žmogus tam kūrimui neturi kliudyti, o priešingai - padėti: pačiam tobulėti ir savo aplinką puošti, prisidėti prie Visuotinės Kūrybos. Matydami neaprėpiamas erdves, mes galime prisidėti savo svajonėmis, dažnai jas realizuodami kūrybinėmis pastangomis, pozityviais darbais, atnešančiais savo artimo sielai džiaugsmo ir gerumo.

Energija užpildo absoliučiai viską. Tai patvirtina mokslininkai fizikai ir astronomai, filosofai ir poetai. Mes matome ir jaučiame - kūrybai nėra ribų nei laike, nei erdvės toliuose.

Tačiau tarp atomų, elektronų bei kosminių dalelių„tuštumų" nėra. Jos užpildytos energija, moksliškai vadinama laukais, kurių mokslininkai vis dar nepajėgia ištirti. Ši energija sąlytyje su visumos Galia naudojama amžinajai kūrybai. Tą begalinę erdvę ir vyksmus galima palyginti su orkestru. Tačiau orkestras groja vadovaujant dirigentui. Be dirigento nebūtų darnios, gražios muzikos. Kad ir su kuo belygintum vyksmus Visatose. vis tiek bus begalinis skirtumas, nes Visatos*(Terminų Visata ar Visatos daugiskaita ar vienaskaita priklauso nuo astronomų požiūrio ir susitarimo) ir vyksmai jose yra beribiai ir amžini, o minėtas orkestras ar kiti objektai, kilę iš tų Visatų energijos, yra laikini, turi savo formos ar struktūros pabaigą. Žmogaus protas ir jausmai kai kuriuos energijos bangavimus ir spinduliavimus suvokia. Kai kurie šių energijos vyksmų dėsniai žmogui suprantami ir praktiškai panaudojami gamyboje.

Gamtoje plačiąja prasme ir kasdieniame žmonių gyvenime energijos priešybių vyksmai arba reakcijos atlieka darbą, kurį gamta (ir žmonės) panaudoja ar nepanaudoja savo reikmėms. Tie vyksmai vadintini ne kova, o bendradarbiavimu, kuriuo remiasi mūsų Žemės ir kosmoso gyvavimas arba būtis, pvz., įkaitusio ar atšalusio oro sluoksnių susidūrimas. Jų sandūroje vyksta intensyvūs kondensacijos procesai, išskiriantys milžiniškus kiekius slaptosios garavimo šilumos, o ši skatina atmosferos judėjimą, sūkuriavimą, elektros iškrūvius. Vadinasi, tų skirtingų oro srovių susidūrimus reikėtų vadinti ne kova, o bendradarbiavimu (arba priešybių vienybe). Iš tos priešybės gimsta nauja papildoma energija arba kita jos forma ir naujas rezultatas (sakysim, oro apšvarinimas, papildymas ozonu ir kt.).

Žmogus, kaip ir visa gamta, yra tos pačios bekraštės, begalinės Energijos vyksmo kūrinys. Energijos skirtingų rūšių principinių skirtumų žymės žmogaus ir visuotinėje kūryboje, begalinėje jų įvairovėje neginčijamos. Kadangi mokslui energijos rūšys mažai pažįstamos ir suprantamos, tai tenka kalbėti daugiau stebint gamtą ir gyvenimą - žmonių praktinius laimėjimus įvairiose technologijose, elektronikoje, atomikoje, automatikoje, biologijoje, mąstant, naudojantis atradimais ir remiantis įvairiomis hipotezėmis.

Gyvenimo patirtis ir mokslininkų teorinės analizės leidžia pamąstyti apie energijos įvairavimą, jos kaitaliojimąsi, energijos formų begalinį įvairumą, kokybės ir kiekybės mastą, jos variantų integralumą tarpusavyje (jie tarpusavyje susiję).

Energijos judėjimas - nuolatinė kūryba, kuri pastoviai perkuriama. Tai nuolatinis procesas, pvz., upės krioklys. Pastačius turbinas vandens kritimo svoris jas suks ir gamins elektrą, o ši suks mašinas, įvairius automatus. Tos mašinos gamins, sakysim, iš cukrinių runkelių cukrų, o šis gamins naują energiją. Mityba ir kitos reikmės kurs naują energiją. Šią energijos grandinę galima tęsti be pabaigos. Tokios energijos keitimo formos yra galimos ir pageidaujamos. Tai labai ryškiai matyti nesudėtingoje meistrystėje - medį ir metalą apdirbant rankomis. Aukštesnės pakopos energija gaminama ir perkeičiama mechanizuotoje pramonėje, elektronikoje, atomikoje ir kitose įvairiose srityse. Energiją žmogus perkeičia į aukštesnį lygį.

Aplink mus ir mumyse, toliuose be pabaigos tvyro įvairiais pavidalais ir formomis amžinai judanti ir kurianti Amžinoji Energija. Negalima įsivaizduoti absoliučiai tuščios vietos (erdvės), kurioje nebūtų šios Energijos, kuri nespinduliuotų, keisdama ir rodydama savo jėgą ar įvairiausius efektus, vietinės ar kosminės reikšmės reiškinius. Mes tą veikimą, Jai amžinai judant, jaučiame įvairiais mūsų juslių organais arba suvokiame intuicija, iš įvairių gamtos stichijų apraiškų ir t.t.

Mes gyvename kietų, skystų, ir dujinių terpių bei daiktų pasaulyje. Visa tai susideda iš atomų. Kiekvienas atomas susideda iš branduolio ir aplink jį skriejančių elektronų. įsivaizduokime, kad šis branduolys teniso kamuoliuko dydžio. Geležies atomų branduoliai, tokiu atveju, būtų nuto­lę vienas nuo kito per 2km. Aplink branduolį per šimtus metrų orbitomis skrieja elektronai, kurie daug mažesni už smeigtuko galvutę (jie 100 000 kartų mažesni už atomo branduolį). Tarp atomo sudedamųjų dalių yra di­džiulė „tuščia" erdvė. Šį geležies gabalą padedame ant metalinės plokštelės, kuri susideda taip pat iš atomų ir branduolių, labai nutolusių vienas nuo kito. Tačiau geležies gabalas į geležinės plokštelės tuštumą - neprasmenga. Tuos branduolius ir elektronus kažkas griežtai laiko nustatytose orbitose. Tai kažkokios sąveikos jėgos, kurių prigimties mokslas nežino. Tas pavyzdys rodo, kad Šias tuštumas užpildo mums nesuprantama energija, pavadinta sąveikos jėgomis. Todėl mokslininkams kyla mintys ir daromos prielaidos, jog gamtoje yra daug dalelių - variatetų (atmainų) ir porūšių kategorijų bei įvairiausių sąveikų tarp jų. Tai tik prielaida, bet jei ji teisinga, tai lygiagrečiai toje pačioje erdvėje egzistuoja daugybė nepriklausomų, tarpusavyje persismelkusių pasaulių. Todėl čia gali būti didelės galimybės hipotezėms ir spėlionėms (J. Fominas).

Šios Energijos amžinasis judėjimas, įvairiai spinduliuodamas ir banguodamas, sukuria ilgaamžius ir trumpalaikius kūrinius. Mes žinome milijardus metų egzistuojančias galaktikas ir vienadienius (ar trumpai gyvenančius) gyvūnus ir junginius, akimirksniu suyrančius fotonus (Šviesos reiškinius).

Materinių (arba medžiaginių) objektų susiformavimo (gimimo) ir jų išnykimo, kaip dabar kai kurie mokslininkai mano, pagrindas yra materija, kuri kaip chameleonas keičia savo gyvavimo formas ir pati keičiasi, sukurdama nesuskaičiuojamus įvairiausius tiek organinius, tiek neorganinius objektus ir subjektus. Ta visa įvairovė vadinama vienu žodžiu - gamta. Šis žodis neva duoda atsakymus į daugelį mums iškylančių įvairių klausimų. Žmogus taip ir nurimsta mažai mąstydamas, kas tas įvairoves kuria, stimuliuoja. Be to, gamta tai nėra vien tik materinių objektų mišinys ar samplaika. Žiūrėdami į gamtą ir vertindami ją žmonių gyvenime, neapdairiai pamirštame vertinti erdvę, kurioje ta gamta egzistuoja. Čia reikia erdvę ir jos reikšmę suvokti tarp „mikro" ir „makro" materinių objektų (tarp atomų ir smulkesnių materijos dalelių iki begalybės, tarpžvaigždinės erdvės ir žvaigždžių telkinių iki begalybės).

Jau kuris laikas mokslininkai mano, kad šalia mums pažįstamos trimatės matavimo sistemos egzistuoja ir aukštesnių matavimų sistemos, kurias supratus būtų galima išaiškinti daug gamtoje nesuprantamų dalykų.

Kas yra vakuumas - tuščia, reta, beorė erdvė, prarentintos dujos? Vakuumo vamzdis - tai maksimaliai pašalintos dujos (oras ir jo sudėtinės dalys), vienok sakoma: tame vakuume (vamzdyje) - okeanas energijos.

Mes žinome, kad virš atmosferos (tai maždaug 2000 km virš Žemės paviršiaus), o praktiškai jau virš stratosferos (apie 60km virš Žemės) prasideda beorė erdvė. Visgi toje beorėje erdvėje vyksta įvairūs procesai - bangavimai, spinduliavimai. Spindulių įvairūs ilgiai, įvairūs greičiai, begalė jų bangavimo formų, jų tarpusavio santykių gausybė, trikdžiai ir stiprintojai. Šie procesai Žemės atmosferoje ir kosmose žinomais fizikos, chemijos, biologijos dėsniais moksliškai nepaaiškinami. Tuose procesuose liejasi energija. Be energijos visi procesai sustotų; to negalima įsivaizduoti. Erdvė - tų procesų vyksmų vieta.

Kas yra laikas? Tai tų minėtų procesų ir vyksmų amžinas kaitaliojimasis, vienas kitą keičiantis, slopinantis ar skatinantis laiko atkarpoje (tam tikroje trukmėje).

Nuo seniausių žmonijos laikų yra suprantama (manoma), kad pažangos variklis yra kova, arba konkurencija, ir bendravimas. Tačiau šį brutaliai skambantį terminą kova galima pakeisti - priešybių vienybės samprata -procesų vyksmų bendravimu. Juk priešybėms susidūrus arba susitikus ir, galima sakyti, „draugiškai" prisilietus, gimsta arba atsiranda nauji dalykai ar dariniai - kūriniai. Jau kalbėjome apie atmosferines priešybes. Imkime spalvas: sumaišius baltą ir juodą, jos virsta pilka, kuri reikalinga menininkams ir Šiaip kasdieniame gyvenime. Sausra ir drėgmė - abi reikalingos ūkyje geram derliui išauginti. Geriausias pavyzdys elektra: teigiamų ir neigiamų atomų ir elektronų bendravimo rezultatas - elektros srovė. Trumpa jungtis (įtrūkus izoliacijai) įžiebia kibirkštį ir gali sukelti gaisrą. Arba priešingų lyčių žmonių santykiai. Jauni žmonės sukuria Šeimą ir gimsta vaikai biologinių raketų būdu (iš kartos į kartą). Žmogus biologines„raketas" kopijuoja arba imituoja technologiškai, bet ne biologiškai - be gyvybės ir kitų biologinių savybių. Minėtų ir daugelio kitų pavyzdžių prasmė aiški - kūrybiškai rezultatyvi.

Tie procesai, keisdami ir formuodami naują energiją, senąją formą sunaikina ir sukuria naują. Tarpusavyje konkuruodami ar bendraudami, Šie procesai tobulina kūriniją - ypač jos adaptacines savybes. Žmogus puikiai adaptuojasi (prisitaiko), ypač kūrybiškai, protu ir biologinėmis savybėmis. Žmogaus sąmonėje turi pirmauti sielos reikmės arba bent išlaikoma simtrija tarp biologijos ir sielos pozityviųjų kokybių. Žmogaus siela labai sudėtinga. Protas yra tik vienas jos dėmuo. Būtina darna tarp materinės žmogaus dalies ir jo įvairialypės sielos - jos kokybių.

Energijos ypatybė - nevienalytiškumas. Stebint gyvenimą ir mokslo duomenis, mūsų (žmonių) sąmonė praturtėja ir tampa pajėgi įžvelgti Energijos proceso virtualias (tam tikras) struktūras: nuo mažiausios (nėra ribų) iki didžiausios (nėra ribų). Taip galima bent kiek samprotauti apie Energijos reikšmę mažiesiems vyksmams žmogaus aplinkoje ir didiesiems vyksmams Visatose.

Visumos energijos pavidalai arba rūšys nesuskaičiuojami (pvz., radijo, elektromagnetinės šviesos bangos arba spinduliai ir kt.). Naujausias Lietuvos mokslininkų energijos tyrinėjimo kelias - puslaidininkių energijos pavertimas šviesos energija ir atvirkščiai - iš šviesos gauti kitą energiją.

Tarpžvaigždinius, tarpatominius, tarpelektroninius ir kitų dalelių tarporbitinius erdvių laukus arba sąveikos jėgas užpildo energija. Kaip tose sąveikos jėgose veikia Aukščiausia Sąmonė - Absoliutas, valdantis visą energiją, žmogui liks paslaptis (nors jis būtų ir superžmogus). Todėl, kaip manė filosofas E. Kantas, visada bus diskutuojama, ir bus įvairių nuomonių, tačiau žiūrint nuodėmės prasmės, bent žmonijos bendruomenėje, Dievą - Aukščiausiąją Sąmonę - Absoliutą reikėtų turėti omenyje. Absoliutas, arba Aukščiausioji Sąmonė, yra visuotinio progreso (tobulėjimo) garantas.

Kūrybos proceso pagrindasyra energija + Dvasia (Dievas). Materialistai tvirtina: sąmonė yra materijos atspindys. Remiantis jų požiūriu negalima pa­aiškinti, kuo užpildytos tarpžvaigždinės erdvės (matuojamos šviesmečiais), biologinės, tarpląstelinės, tarp atskirų organizmo organų ir ląstelių, tarp ato­mų ir jų orbitų erdvės. Kur dingsta materijos objektų palaikai pasibaigus jų gyvavimui? Tų klausimų materialistai nesprendžia. Tačiau energija yra visur. Ji užpildo absoliučiai viską. Energija, vadovaujant Dvasiai, sukuria materiją, jos įvairias formas. Ir atvirkščiai, iš materijos sukuriama energija. Tačiau Dvasios (ar sielos) nei energija, nei materija pakeisti negali. Tai liudija apie Dvasios pirmumą ir jos Absoliučią Kūrybą. Žmogus taip pat yra energijos forma su įkvėpta Dvasia - siela. Dvasia kartu su energija užpildo visus žmogaus organus su žmogaus sielos koncentracija galvos smegenyse, kurios tvarko kūniškus ir dvasinius kūrybos procesus. Nutrūkus kūrinių gyvenimui, jų palaikų energija grįžta į Dvasios-Visumos energiją, pagal nuopelnus šioje Žemėje - į atitinkamą Dieviškos energijos struktūrą. Žmogaus sąmonė - siela yra atsakinga už savo veiklą (Absoliutui).

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...