Sekmadienis, Birž 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Universalioji mankšta. Būtinybė ir sąlygos

Universalioji mankšta. Būtinybė ir sąlygos

Universaliąją mankštą (toliau - UM) reikia atlikti ne tik rytą, pakartotinai dieną, bet ir prieš užmiegant. Restituciniai procesai per mankštą vyksta daug intensyviau, sureguliuojama energija. Veikiame įvairių organizmo sis­temų ląstelių apykaitą aktyviai. Kad būtų lengviau ir patraukliau tai vykdyti, reikia stengtis visa. užsiėmimų sistemą supaprastinti, nesivaikyti priemonių gausumo, sudėtingumo, apsieiti be specialių patalpų ir vietos. Dažnai priemonės ir jų stygius, juo labiau tam tinkamų patalpų stoka arba jų nepatogumas stabdo mėginančius taip stiprinti ir tobulinti savo sveikatą. Yra žmonių, kurie įsigyja daug įvairių mankštos reikmenų ir jais mažai naudojasi. Mankš­tos metodas su įvairiais įrankiais gerokai riboja jos universalumą. Tokių užsiėmimų nauda organizmui nedidelė. Be to, individualios mankštos priklausomumas nuo sporto salių, kompleksinių įtaisų visiškai nepriimtinas, nes tai tik mažina galimybę efektyviai naudotis tuo „gyvenimo balzamu". Naudojimasis mankštos technikos priemonėmis (prietaisais) neatstoja šio metodo.

Nesąmoningieji arba mažai ištobulintos sąmonės gyvūnai puikiai arba labai gerai vystosi fiziškai (reikiamas psichinis lygis atitinka duotąją rūšį). Imkime ryškesnius pavyzdžius - vilkus, arklius, o žmonių pasaulyje - vaikus. Vilkai, Kanados rašytojo ir mokslininko Farlio Movėto knygoje Ne vilkai kalti aprašytais stebėjimais, ne miega valandomis nejudėdami, bet snusteli keliolika minučių ir apsiverčia, apsisuka ir toliau tęsia poilsį. F.Movėtas miegančių vilkų elgesį aiškina kraujo apytakos pagerėjimu pajudėjus. Jis rašo: Keletas vilkiškų snustelėjimų kur kas labiau atgaivina negu 7-8 vai. miego, kurį žmogus laiko reikalingu poilsiui. Visa bėda, kad toks miegas netinka mūsų visuomenėje. Tai supratau grįžęs į civilizuotų pasaulį, kai viena jauna ledi, kurių tuo metu buvau įsimylėjęs, paliko mane. Ji geriau praleisianti visą gyvenimą su rachitiku žiogu negu dar vieną naktį su manimi lovoje, atšovė ji man. Iš tiesų reikia sutikti su Movėto nuomone, tik gal su kai kuriomis išlygomis, nes kalbama apie žmogų. Apie kraujo apytakos intensyvumą per parą šiek tiek galima spręsti tikrinant arterinį kraujo spaudimą vakare ir ryte (atsikėlus).

Vienu metu patikrintų 10 žmonių, nesergančių hipertonine liga, AKS duomenys

Eil.Nr.

Vakaras

Rytas

1

150-95 mm Hg

140 95 mm Hg

2

120-80 mm Hg

115-55 mm Hg

3

155-95 mm Hg

130-80 mm Hg

4

120-80 mm Hg

110-75 mm Hg

5

130-8S mm Hg

125-75 mmHg

6

145-75 mm Hg

140-80 mm Hg

7

105-70 mm Hg

105-80 mm Hg

8

170-85 mm Hg

140-70 mm Hg

9

125-80 mm Hg

120-85 mm Hg

10

155-90 mm Hg

145-90 mm Hg

Palyginkime su autoriaus 2001 03 25 duomenimis. Ryte prieš UM-140-90 mm Hg, po UM - 160-85 mm Hg. Vakare po pasivaikščiojimo mieste- 130-80 mm Hg. Tačiau labai stiprus dienos nuovargis (pervargimas) gali šiuos duomenis pakeisti į priešingus.

Dažnai rytinis arterinis spaudimas yra žemesnis už vakarinį. Turint omenyje galvos smegenų išeminius (be kraujo išsiliejimo į smegenis) infarktus arba insultus, įvykstančius dažniausiai naktį, dar dažniau paryčiui, ir šį kardiovaskulinės sistemos (širdies ir kraujagyslių) tonuso kritimą (rytą žemesnis arterinis spaudimas), reikia galvoti apie ilgiau trunkančios ramybės- nejudrumo (akinezinės) būklės neigiamą poveikį organizmui. Kraujagyslių tonusas truputį krinta. Dažnai bloga rytinė nuotaika, viso organizmo aptingimas, raivulys, žiovulys, žvalumo stoka, sąnarių „sustingimas" dar kartą pabrėžia tą neigiamą prasto poilsio poveikį organizmui. Ypač išvargina nemigo naktys arba miegas su dažnais prabudimais. Apie tai visi yra girdėję arba patys tai patyrę. Dažnai vaistai mažai padeda. Kur išsigelbėjimas? Gamta mus moko. Tik mokėkime ją stebėti ir naudotis jos pamokomis. F. Movėto atlikti vilkų gyvenimo stebėjimai yra labai vertingi. Kietai miegąs ir nenubundąs vilkas neišguli vienoje padėtyje. Refleksiškai, pats nejausdamas, pasiverčia ant kito šono. To reikia kraujotakai pagerinti, energinei restitucijai. Pagerėjusi kraujotaka matyt yra naudinga ir dabar jau plačiai aprašomiems endorfinams susidaryti bei jų reguliacijai, ypač smegenų kamiene (retikulinėje formacijoje). Šių baltyminių junginių reikšmė organizmo hormonų veiklai yra esminė. Nuo jų veikimo labai priklauso vidinio-dvasinio gyvenimo niuansai. Todėl tas centrinės nervų sistemos ypatybes turime skatinti ir ugdyti, nes juo aktyvesnės ir geriau sureguliuotos organizmo reakcijos, tuo patvaresnis visas organizmas. Jei natūralius organizmo refleksus kuo nors prislopinsime, tai savaime žmogus miegodamas nesivartys, ir poilsis bus blogas su galimomis minėtomis neigiamomis pasekmėmis. Išgėrus alkoholinių gėrimų dažnokai naktį paralyžiuojama ranka ir atsitinka kitokių bėdų. Šį paralyžių gydytojai žino ir turėdami tokį pacientą klausia, ar iš vakaro nebuvo gėręs. Štai ką reiškia aktyvus arba nepakankamas kūno judėjimas naktį miegant ar nubudus. To judėjimo reikšme miegant dar kartą įsitikiname stebėdami mažus vaikus. Jie begaliniu vartimusi labai nuvargina mamas, miegančias vienoje lovoje su jais. šiame žmogaus amžiaus tarpsnyje medžiagų apykaita yra aktyviausia ir pagaminama daugiausia energijos, kuri reikalinga vaiko organizmui augti. Uždarykime vaiką į narvą ir gerai maitinkime. Kas iš jo bus? Jis nutuks, bet neišaugs gražus, protingas žmogus.

Remiantis patologinės fiziologijos ir praktinės patirties duomenimis, siūloma ir naktį, nubudus arba blogai miegant, neskaityti knygos, nesikankinti minčių tėkme, bet pasimankštinti dvi ar tris minutes, taisyklingai kvėpuojant, lovoje, ant kilimo, nors ir ant stalo. Po to ramiai gulėti ir nesijaudinti - miegas anksčiau ar vėliau ateis. Jei išgėrusį paguldėme arba jis pats nuvirto į lovą, tai neužmirškime bent kelis kartus per naktį jį pavartyti. Taip elgiantis miegas pamažu sustiprės ir vadinamasis „neurotikų“ miegas bus visavertis. Galų gale „neurotikas" taps sveiku žmogumi.

Štai arklys. Jis po sunkaus darbo sušilęs, pavargęs negula tuojau, bet pirmiausia gerai išsivolioja - bus tai vasara ar žiema. Taip elgiantis jį dažnai matome ir tada, kai ilsisi ar ganosi pievoje. Taip ir žmogui, ypač pasyvaus poilsio metu, reikia dažnai pasivolioti UM ar mUM nurodytu metodu (ll pratimas 115 psl. ir Im pratimas 133 psl). Be to, žmogau, per dieną labai pavargęs, nesistenk atlikti viso UM komplekso, nes pervargęs jo tinkamai neatliksi, o dėl to tik susinervinsi ir nesulauksi palaimingo fizinio ir dvasinio džiaugsmo.

Tokiu atveju pasinaudok pagrindiniu mUM elementu, t. y., sekdamas arklio pavyzdžiu, pasivoliok, pasiraičiok ant kilimo (grindų) ir užvalgęs žalių daržovių mišrainės ar išgėręs rūgpienio, o gal obuolių sulčių su juodos duonos riekele, atsigulk miegoti. Rytą atsikėlęs su gera nuotaika galėsi atlikti visavertį UM kompleksą, duodantį sveikatos visai dienai.

Ką jau bekalbėti apie vaikus, kurių veiksmus ir elgesį dažnai reguliuoja besąlyginiai refleksai. Vaikai nenustygsta vietoje, mėgsta judrius žaidimus, šokinėja, bėgioja, verčiasi kūliais per galvą ir kt. Panašiai elgiasi ir kiti pakankamai judrūs ir aktyvūs gyviai. Gal tos savotiškos mankštos savo gyvenime mažiau atlieka tingūs, neaktyvūs ir žemesnio psichikos išsivystymo lygio gyviai, kaip antai kiaulės, ypač penimos, karvės, ypač priėdusios (nes persisotinimas slopina organizmo fiziologinį aktyvumą), ir kiti panašūs gyvūnai. Todėl bekraujis galvos smegenų insultas dažniausiai atsitinka naktį arba paryčiu ne hipertonikams. Insultas hipertonikams (sergantiems hipertonine liga) su kraujo išsiliejimu į galvos smegenis dažniau atsitinka dieną. Dėl ko nors susijaudinus kraujo spaudimas gali staiga pakilti, ir smulkesnė ar stambesnė kraujagyslė gali trūkti. Todėl hipertonikams stresai (nervinės įtampos) labai pavojingi.

Hipertonikams vakarinio ir rytinio kraujo spaudimo duomenys netinka. Paprastai kraujospūdis aukštesnis būna ryte. Dažnai naktį reikia priimti antihipertontnių vaistų. Arteriniam spaudimui sumažinti rekomenduojamas geras pasivaikščiojimas (bent pusvalandį, žiemą šiltai apsirengus) iki apšilimo. Esant šiltesniems orams (vasarą) kraujo spaudimas linkęs mažėti, o atšalus kraujospūdis pakyla, todėl žiemą reikia daugiau vaistų. Dar šiek tiek padeda tinkamas kvėpavimas: ilgas iškvėpimas ir kelis kartus trumpesnis gilus įkvėpimas „visa krūtine". Reikia priprasti kvėpuoti pro nosį, tada į plaučius patenka šiltesnis ir švaresnis oras.

Hipertonijos dažniausios priežastys:

1. Paveldas.

2. Nekokybiškas gyvenimo būdas.

3. Dažni stresai (susinervinimai).

Pagelbsti kovoje su hipertonija:

1. Sveika gyvensena (plati ir kasdienė tema).

2. Bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą pas gydytoją.

3. Rudenį arba žiemą ir pavasarį pasivaikščiojimai šiltai apsirengus ir apsiavus.

4. Apskritai pasivaikščioti kasdien - geriausia vakarop, tuomet nakčiai reikės mažiau vaistų.

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...