Šeštadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Protas ir instinktas

Protas ir instinktas

Apie žmogaus protą ir gyvūnų instinktus čia kalbama tik pozityviąja prasme. Protą ir instinktus reikia lavinti ir ugdyti žmogui ir gamtai naudinga kryptimi.

Žmogus turi sielą-sąmonę, protą (ir kitas sielos dalis - ypatybes) ir gali aktyviai dalyvauti Visatos kūryboje. Todėl sveikatai palaikyti jis susikuria priemones ir būdus, dažnai stebėdamas ir kopijuodamas aplinkos nesąmoningus veiksmus arba Žemesnės sąmonės išsivystymo pakopos gyvius. Pastariesiems priemones ir būdus sveikatai palaikyti diktuoja instinktas, bet ne protas. Tačiau tai yra prasminga. Tos nesąmoningos priemonės tikslą pasiekia.

Būdami protingos būtybės šių gyvenime reikalingų instinktų jau netekome. Juos mumyse pavaduoja protas ir laisva valia. Tačiau gavę iš prigimties talentą (talerį) (žr. Naująjį Testamentą), negalime ir neturime teisės paslėpti jį žemėje, kad ten jis be naudos rūdytų. Turime jį leisti apyvarton, kad turėtume pelno savo sveikatai ir kūrybingam gyvenimui.

Reikia būti kūrybingiems ne tik menuose, technikoje bei moksluose, bet ir ne mažiau svarbioje srityje - savo sveikatos tobulinime. Be fizinės sveikatos labai sunku ugdyti ir gausinti dvasines vertybes, nešti pažangias švietimo ir kultūros idėjas.

Amžinas judėjimas ir kitimas yra Visatos kūrybos įvairovės laidas. Vienas iš pagrindinių Visatos gausybės formų bei jų organizacijos keitimosi būdų yra gimimas ir mirtis. Per tokį keitimąsi išnyksta žemiškoji sąmonė, praturtėjusi gyvenimo patirtimi ir pažinimu tų daiktų santykių, kurių nauji ar tobulesni deriniai taip efektyviai verčia įvairias gyvenimo sritis progresuoti, tobulėti. Dar gerai, jei ta patirtis užrašoma arba paliekama kitokiuose paminkluose (mene, architektūroje ir kt.). Tačiau kiek žmogaus sugalvotų ir gyvenime iš­moktų dalykų per anksti nusinešamą į kapus, nepaliekant jokių pėdsakų. Tai amžinosios kūrybos stabdis, tai gyvenimo džiaugsmo per ankstyvas nutrūkimas. Vadinasi, pareiga - sąmoningą, kūrybingą gyvenimą pratęsti kuo ilgiau, kad tas judėjimas ir keitimasis organizme ir aplinkoje vyktų ilgiau ir intensyviau, išliekant tai pačiai, bet kartu tobulėjančiai sąmonei. Laisva valia ir protu bei kitomis dvasinėmis savybėmis prigimties apdovanotam žmogui tokia teisė yra suteikta ir nereikia jos marinti ar slopinti, reikia ja naudotis, prigimties duotus ir įgytus kūrybinius gebėjimus tobulinti ir kurti gyvenimą. Tuo mes esame panašūs į žmogaus Kūrėją (Dievą Tėvą), nes esame Jo vaikai.

Iš jau minėtų mažiau išsivysčiusių gyvūnų pavyzdžių matyti, kad tokiu ir panašiu būdu organizmai stengiasi palaikyti tinkamą medžiagų apykaitą - sveikatos pagrindą. Žmogus privalo tais gamtos pavyzdžiais naudotis ir panašias priemones tobulinti, pritaikyti sau.

Iš dalies proto, iš dalies instinkto padarinys, nuo amžių žmogų lydintis, yra pramoginis šokis. Galėtume jį vertinti kaip tam tikrą iškrovą fizine ir net dvasine prasme. Mūsų laikais pagreitėjęs šokių ritmas, reikalaujantis daugiau energijos, nėra beprasmis. Devynioliktojo amžiaus viduryje 94% visos energijos, pagamintos ir sunaudotos Žemėje, buvo gaunama žmogaus raumenų darbu. Šiais laikais žmogaus raumenys gamina tik procentą energijos (Mokslas ir gyvenimas 1977, Nr. 10). šokis - savotiškas atsipalaidavimas fizinio pasyvumo nuvargintam žmogui. Prisiminkime žiovulį ir raivulį kaip teigiamą prievartinę - besąlyginių refleksų - organizmo pagelbėjimo sau priemonę. Padidėjęs fizinis krūvis padeda organizmui apsivalyti nuo nereikalingų (net nuodingų) medžiagų, pagerėja virškinamojo trakto veikla, miegas ir savijauta. Šokis tobulina graciją, muzikalumą, judesių koordinaciją, gerina kraujo cirkuliaciją. Teigiamas Šokio ypatybes jaučia tie, kurie šio gražaus meno ir fizinio krūvio derinio nepaverčia pervargimo kankyne.

Atkreipkite dėmesį į besąlyginius žiovulio ir raivulio automatizmus. Ilgiau pabuvus vienoje padėtyje arba dirbant nejudrų, neįdomų darbą, kartais vidurnaktį atsibudus jaučiamas bendras sustingimas, nevikrumas, viso organizmo apsunkimas, dažnai - ir bloga nuotaika, sąnarių sustingimas. Tai - susikaupusios nerealizuotos ir nepaskirstytos audinių energijos bei iš organizmo nepašalintų susikaupusio CO2, kitokių gausaus kiekio medžiagų apykaitos atliekų poveikis. Paprastai šias būsenas seka raivulys ir žiovulys. Tai besąlyginių refleksų kompleksas, užsilikęs filogeneziškai iš žemesniosios evoliucijos pakopos. Tai priemonė organizmui apsisaugoti nuo medžiagų apykaitos sutrikimo, kuris prasideda nuo dujų apykaitos nesklandumų. Miegant energijos eikvojimas buvo minimalus, todėl kvėpavimas paviršutinis. Organizme susikaupė daug anglies dvideginio, nes jį tinkamai panaudoti ar iškvėpuoti, organizmui ilsintis, nebuvo galima. Veikia vidiniai reguliaciniai svertai. Į pagalbą ateina žiovulys ir raivulys. Bežiovaujant ir raivantis daug iškvepiama anglies dvideginio, nemažai panaudojama degimo ir apykaitos procese, dirbant raumenims, sąnariams ir raiščiams bei kitoms sistemoms. Darosi lengviau, gerėja nuotaika, sąnariai tampa lankstesni. Tai kasdienis pavyzdys kaip elgtis, norint išlaikyti deramą medžiagų apykaitą. Tam reikia dviejų komponentų - fizinio krūvio ir geros dujų (O2 ir CO2) apykaitos santykio. Reikiamas anglies dvideginio kiekis išplečia dirbančio organo kraujagysles, audinių mityba gerėja, jaučiamės pailsėję ir energingesni. Be abejo, tam anglies dvideginio kiekiui palaikyti irgi būtinas tam tikras deguonies kiekis - nei per daug, nei per mažai. Per didelis deguonies kiekis, kaip žinoma, yra nuodas, o apykaitiniai procesai organizme pradeda trikti. Padidintas anglies dvideginio kiekis kraujagyslių neplečia, tik spazmuoja (susiaurina) jas, vadinasi, audinių mityba blogėja. Audinių mitybos pablogėjimui ypač jautrios pailgosios smegenys, smegenų kamienas. Ten yra pagrindiniai gyvybinius procesus reguliuojantys centrai. Nuo kaklo ir pečių juostos raumenų, raiščių, nuo jų aktyvumo ir gero darbingo tonuso priklausančios kaklo magistralinės ir smulkesnės kraujagyslės, aprūpinančios minėtus galvos smegenų centrus, į medžiagų apykaitos sutrikimus reaguoja spazmu ir nepateikia reikalingų minėtoms galvos smegenų sritims maisto medžiagų. Štai dabar, ypač dėl šios srities medžiagų apykaitos nepakankamumo, įsijungia apsauginiai organizmo mechanizmai. Dėl to net nubundama. Esant snauduliui ar kitokiam organizmo pasyvumui reguliaciniai mechanizmai veikia dar ryškiau. Pečių juostos, kaklo ir žandikaulių aktyvumas žiovaujant ir besiraivant pirmiausia tiesiogiai pagerina tos srities kraujotaką su reikiama kraujo che­mine reguliacija. Žiovulys ir raivulys yra lyg ir nedidelis fizinis krūvis, tačiau reguliacijai labai reikalingas ir netgi būtinas, ši organizmo gelbėjimosi prie­monė yra skubi ir tiksli. Be automatinės reguliacijos galėtų palengva vystytis smegenų, ypač smegenų kamieno, hipoksijos ir kiti neigiami reiškiniai. Dėl to būtų daug įvairių sisteminių negalavimų. Jie nuolat kenktų kraujotakai, kraujo sandarai, endokrininės sistemos veiklai ir kt.

Trūkstant aktyvumo kaklo ir žandikaulių raumenims, pagelbsti žiovulys, stokojant aktyvumo kitoms kūno raumenų grupėms, pagelbsti raivulys. Abiem atvejais organizmas persotintas CO; ir stokoja deguonies. Jei po nenaudingos ramybės būklės nežiovaujama ir nesiraivoma, tai blogas ženklas - organizmas išsekęs, jo apsauga - reguliacija sutrikusi (ar nusilpusi). Žiovulys ir raivulys dingsta, esant vidutiniam fiziniam krūviui ir gerai dujų apykaitai organizme. Supratę senųjų organizmo refleksų reikšmę ir svarbą, nesunkiai suvoksime ir kaklo, žandikaulių bei pečių juostos sąmoningos mankštos ir masažo reikšmę.

Kaip jau minėta, ilgiau trukusios ramybės būsenoje CO2 koncentracija padidėja, energijos restituciniai procesai liaujasi arba labai sumažėja - miegas darosi nevertingas. Vadinasi, ši ramybės būklė organizmui nėra naudinga. Energiniai procesai ir energijos atkūrimas geriausias esant nedideliam fiziniam krūviui, nes beveik nereikia padidinto minėtų dujų kiekio, gaunamas kiekis gerai sunaudojamas. Sveikas žmogus miegodamas iš dalies tą reikalingą fizinį krūvį gauna kartkartėmis nesąmoningai judėdamas, veikiant atitinkamiems refleksams, įsijungiant reguliacijai. Dažniausiai šių judesių miegodami visai nejaučiame. Tačiau nesąmoningų judesių energiniams procesams sustiprinti dažnai nepakanka ir dėl vieno ar kito dirgiklio, dažnai dėl to paties dujų santykio sutrikimo žmogus pabunda blogai jausdamasis. Nepasimankštinę kartais labai sunkiai pakartotinai užmiegame. Žmogus praranda brangias poilsio valandas, geria vaistus, rytą keliasi nepailsėjęs.

Remiantis daugiamečiu patyrimu nustatyta, jog tokios atbudimo pertraukėlės darosi labai trumpos. Jų metu atlikus nors ir lovoje (dar geriau ant grindų arba stalo) dviejų-trijų-penkių minučių mankštą (pasivartymas, „laivelis"), stuburo masažą, pasivertimą ant rankų aukštyn kojomis, kūno masažą ir kt., reikiamai kvėpuojant, tolesnis miegas būna vertingesnis. Tai patvirtina ir vieno knygyno vedėjos patirtis. Besigydydama ligoninėje, ji pastebėjo blogai miegančias palatos kaimynes. Pati šį būdą greit ir gerai užmigti jau buvo išbandžiusi. Todėl savo palatos kaimynėms irgi patarė. Greit jos pradėjo gerai miegoti ir nustojo vartojusios vaistus miegui. Ilgai sėdėdami posėdžiuose ar dirbdami kitokį darbą, mažai judėdami, pajuntame tam tikrą nuovargį, mieguistumą. Tai rodo prastą medžiagų apykaitą įvairiuose organuose ir galvos smegenyse dėl netinkamo O2 ir CO2 santykio, fizinio krūvio stokos ir kraujotakos nepakankamumo. Be minimalaus fizinio krūvio tinkamą dujų apykaitą sunku palaikyti. Raivulys ir žiovulys refleksiškai iš dalies reguliuoja šiuos procesus. Tačiau tai yra ženklas - įspėjimas apie apykaitos nepakankamumą organizme. Buvo atliktas nesudėtingas eksperimentas, kuris tai patvirtino. Žinoma, kad apėmus žmogų tingumui, snaudžiant, organizmas ir kraujagyslių sistema netenka reikiamo tonuso, suglemba, kraujotaka ir medžiagų apykaita sulėtėja. Tokiai būsenai dažnai kartojantis kraujagyslių sienelėse palengva formuojasi ankstyvieji kraujagyslių senėjimo požymiai (ateroskleroziniai pokyčiai). Nuo seno yra žinoma, kad tinginys gyvena daug trumpiau negu aktyvus, judrus žmogus.

Esant nuovargiui, apėmus snauduliui, sugedus nuotaikai, įdomu buvo patikrinti kraujagyslių būklę tuo metu ir kraujagyslių reakciją praėjus slopinimui. Iš tiesų, kaklo (slankstelinių) bei miego arterijų reogramoje buvo matoma atoninė jų būklė. Pasimankštinus penkias minutes horizontalioje padėtyje ant kilimo ir taisyklingai kvėpuojant šių kraujagyslių pulsinė kreivė sunormalėjo (žr. reogramą).

Tai rodo, kad kraujotaka visai atsistatė. Atsirado pakili nuotaika, buvusios prislopintos būsenos neliko nė ženklo. Tačiau taip nebūna netreniruotiems, juo labiau vyresnio amžiaus žmonėms. Kiek buvo nedaryta tokių reogramų nervų ligų skyriuje besigydantiems ligoniams, tai tik vienu kitu atveju jaunesnio amžiaus „vegetodistonikams" buvo nustatyta po gydomosios mankštos šiek tiek normalesnė kraujagyslių pulsinė kreivė.

Vadinasi norint būti sveikiems, UM metodą reikėtų pradėti naudoti anksčiau - neperžengus 40m. Vyresni žmonės šiuo metodu taip pat gali pradėti naudotis, bet pasirinktinai (žr. pratimų sąrašą) ir rezultatų laukti laipsniškai.

Todėl dirbantiesiems šalia darbo patalpų reikėtų turėti mankštos patalpas su grynu oru, o ne rūkymo kambarius (kaip dabar priimta). Be to, teigiama, kad žmogaus smegenys nuo 30 metų pradeda atrofuotis. Per parą prarandama daugybė neuronų. Tačiau ar šis procesas žmogaus darbingumui turi ryškesnės įtakos, dar nenustatyta. Yra faktų, tvirtinančių, kad nuo 30 metų silpnėja gabumai matematikai ir teorinei fizikai. Tačiau daugumoje žmogaus veiklos sričių tokio silpnėjimo nepastebima. Net priešingai - vyresnio amžiaus žmogus teisingiau vertina reiškinius, geriau atrenka vertingesnę informaciją. Senstant atmintis silpnėja, bet tai netrukdo kūrybinei veiklai. Senstant atmintis aktyvėja: atmeta daug nereikalingos informacijos. Tuo grindžiamas vadinamasis išsiblaškymas. Tai ne trūkumas, o mokestis už sugebėjimą kurti. Aktyvus poilsis su išsiblaškymu - naudingas (iš 1984m. spaudos).

Sakoma, kad pušyne kvėpuoti labai sveika. Žinoma, tai geriau negu miesto gatvėje. Tačiau poilsiautojas pušyne turėtų keleriopai daugiau naudos organizmui, jei tinkamai kvėpuodamas atliktų kokius nors fizinius veiksmus, pvz., UM arba ką nors žaistų, bėgiotų ir pan. Tada pušyno oro naudingus komponentus (O2 ir aromatinius junginius) organizmas godžiai ir visaverčiai panaudotų fizinėms ir psichinėms jėgoms atgauti bei pasenusioms audinių ląstelėms pakeisti.

Yra atsitikimų, kai nepratusius prie per didelės deguonies koncentracijos miške ir nemokančius tinkamai kvėpuoti ištinka galvos smegenų spazmai, priepuoliai su trumpalaikiu sąmonės netekimu ir kritimu ant žemės. Tai hiperventiliacijos pasekmė. Atsitiktinai patekusį mišką rinkti uogų ar grybų būtina naudotis anksčiau aprašytais kvėpavimo būdais. Tai patvirtina kvėpavimo fazių - įkvėpimo ir iškvėpimo stebėjimas. Raumenų jėgos ir kitų organizmo sistemų veiklos sustiprėjimą pajuntame tik iškvėpdami (jau visiškai panaudojus O2, susidarant CO2 ir kt. reikiamiems junginiams tose sistemose).

Pastebėta, kad net širdies veikla gerokai priklauso nuo tokio kvėpavimo: įkvepiant pulsas gali šiek tiek padažnėti, o iškvepiant sulėtėti. Reiškia, taip kvėpuojant atliekamas vainikinių kraujagyslių masažas. Tai antisklerozinis poveikis, laiduojąs šių kraujagyslių ilgaamžiškumą.

Vengiant širdies raumens infarkto ar jį gydant pastaruoju metu atsisakoma absoliučios ramybės. Taikoma lengva gimnastika ir reikiamas kvėpavimas. Kraujagyslės labiau spazmuoja, kai yra absoliuti organizmo ramybė, kvėpuojama paviršutiniškai, ne visu plaučių tūriu. Prisiminus plaučių gaminamo hormono - prostociklino reikšmę širdies vainikinėms arterijoms, suprasime, kodėl paviršutinis kvėpavimas yra kenksmingas arba duoda mažai naudos priešinfarktinėse pastangose. Kvėpuojant ne visu plaučių tūriu prostociklino pagaminama nepakankamai. Panašiai galima paaiškinti ir išeminius galvos smegenų infarktus. Jie taip pat dažniausiai ištinka naktį ar paryčiui, žmogui miegant. Tai dar kartą patvirtina mankštos svarbą pabudus naktį.

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...