Šeštadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Namie - kurortinis režimas

Namie - kurortinis režimas

Kurortinis gydimasis jau susirgus būna epizodiškas. Daug geriau kai kuriuos kurortinio gydymo metodus profilaktiškai taikyti namie kasdien visą gyvenimą.

Lietuva nuo seno garsėjo kaip žemės ūkio kraštas. Tik po Antrojo pasaulinio karo intensyviau pradėjo plėtotis pramonė. Dauguma žmonių iš laukų ir gryno oro perėjo dirbti j pramonę - į uždaras patalpas, kuriose dažnai daugiau ar mažiau užterštas oras. Gamyboje vyrauja stereotipiniai darbo judesiai. Tuo tarpu kaime mechanizacija jau irgi gerokai išplitusi. Fizinių ar rankomis atliekamų darbų sumažėjo, vibracijos poveikis ir traumos - dažnas reiškinys dabartiniame kaime.

Miestų gyventojai, dirbą administracinėse, mokslo, medicinos ir kitose įstaigose, dažniausiai ilgai užsisėdi kvėpuodami tik labai paviršutiniškai, apykaitinis dujų santykis blogas. Tokiais atvejais atkreipkime dėmesį į raivulį ir žiovulį. Tai nepakankamos medžiagų apykaitos rodikliai.

Tarpukario Lietuvoje darbo sąlygos šalyje buvo ne tokios kenksmingos organizmui, nes daug darbų padarydavo pats žmogus savo rankomis arba arkliu. Oro užteršimo problemos nebuvo, nes įvairių mechanizmų ir gamyklų buvo kur kas mažiau.

Žinoma, tai nereiškia, kad esant tokioms gyvenimo sąlygoms nereikėjo rūpintis sveikata. Būdavo įvairių nervų sistemos ligų. aterosklerozės, ypač tuberkuliozės ir kitų bėdų. Buvo mažiau gydymo įstaigų. Širdies raumens infarktu, neurozinių negalavimų būdavo rečiau. Dabar, pasikeitus gyvenimo būdui, atsiradus minėtiems ir neminėtiems žalingiems veiksniams, būtina radikaliai pakeisti pažiūrą į įvairių ligų profilaktikos priemones. Anot akademiko N. Amosovo: Nelaukite, kol susirgsite, bet viską darykite, kad liga į organizmą nesugebėtų įsiskverbti! Toks šūkis nusako tikrosios profilaktinės medicinos esmę.

Dabartinį tariamą profilaktinės medicinos supratimą, ypač ne medikų, reikia koreguoti, keisti. Liga įsiskverbė. Dabartinės profilaktinės medicinos supratimu, reikia kuo anksčiau konstatuoti šį įsiskverbimą ir ligą sėkmingiau išgydyti. Kitaip sakant, reikia nepraleisti (nepražiopsoti) ankstyvosios ligos stadijos. Remdamiesi tokiu ribotu medicinos paskirties ir jos uždavinių supratimu, leisdami organizmui susirgti, dėdami viltis j ankstyvąją diagnostiką, psichologiškai nesame parengti, nepakankamai suprantame gamtos biologinius atrankos dėsnius, užmirštame rezervines organizmo galias, jo potenciją, ypač pakitus gyvenimo sąlygoms. Todėl nesumažiname ligonių eilių gydymo įstaigose, negalime apsieiti mažesnėmis pinigų sumomis gydymo reikalams, nors gydomosios medicinos mokslas ir gydymo menas labai progresuoja.

Žmogus suserga ir tuomet, kai norėdamas pasveikti, ieško atitinkamų vaistų. Visai panašu kai gaisrininkas iš miegų šoka gaisro gesinti.To žmogaus psichologija sveikatingumo atžvilgiu atsilieka nuo bendros įvairių mokslo sričių pažangos maždaug šimtu metų. Tai pasakytina ne tik apie eilinius piliečius, bet ir apie medicinos darbuotojus. Kalbantis net su gydytojais, girdimos beveik vien tik pesimistiškos senamadiškos nuomonės: Kiek yra skirta, tiek ir pagyvensim, aštuoniasdešimties metų aš nesulauksiu ir pan. Ką tai reiškia, kodėl tokia atsilikusi žmogaus psichologija? Atsakymas glūdi inertiškoje žmogaus prigimtyje.

Per daugelį amžių iš kasdienės patirties ir mokslinių tyrimų susikaupė daugybė faktų apie žmogaus organizmo fiziologiją ir nervų sistemą. Dabar jau galima teigti, jog ši milžiniška žinių kiekybė turi virsti nauja sveikatingumo kokybe, šeimoje, mokykloje, per visuomenines organizacijas, jaunimo stovyklas ir per politines partijas reikia plėtoti ir žmonių sąmonėje įtvirtinti kitokį gyvenimo būdą, jo sampratą. Kol neįsitvirtins naujos idėjos, sukeliančios sprogimą šiuolaikinio žmogaus sąmonėje, kol nebus atrasti ir nurodyti visapusiški ir nauji būdai palaikyti ir ištobulinti prigimties duotas egzistencines ir kūrybines jėgas, tol trypčiosime vietoje ir neišmušime pagrindo tam pesimizmui, kuris dvasiškai ir fiziškai mus pavergęs.

Pradėkime nuo gydytojo. Dar Šiandien dažnai duodami patarimai: ramybė, puikus miegas, gera mityba - tai jums padės. Šių patarimų kilmė istoriškai turi realų pagrindą, siekiantį baudžiavos laikus, kai gyvenimo sąlygos buvo sunkios, žemelę maitintoją įdirbti reikėdavo jaučiu, arkliu ir žmogaus rankomis. Derliai ne visada būdavo gausūs.

Justino Marcinkevičiaus dramoje Mažvydas toks valstietis varguolis gražiai pavaizduotas. Žinoma, pervargęs, pusbadžiu gyvenantis žmogelis greičiau susirgdavo negu sotus ir pailsėjęs. Todėl ir minėti gydytojo patarimai būdavo teisingi. Dabar gi priešingai - žmonės maistu apsirūpina pakankamai ir raumenų energijos eikvoja nedaug. Štai lazdos antrasis galas muša žmogų. Vadinasi, pirmąjį patarimą reikia keisti kitu: ramybė kenksminga, o antrąjį - saikingai maitinkitės!

Net ir nestipriai veikiantis, bet perdozuotas vaistas gali virsti nuodu. Taip atsitinka ir su per dideliu nejudrumu bei gausiu maisto vartojimu arba persivalgymu. Organizme atsiranda minėti tarpiniai apykaitos produktai ir jie pradeda užkimšinėti medžiagų apykaitos „mašinos mechanizmus", trukdyti darnų „besisukančių ratelių" darbą. O netobulai veikianti ši „mašina" pati pradeda braškėti, tratėti. Dėl to organizmas darosi neatsparus įvairioms infekcijoms, nes sutrinka imunitetas, silpsta adaptacinės ir trofinės reguliacijos aparatas, vyksta įvairūs degeneraciniai audinių procesai. Jei žmogus nemiršta nuo ūminių ar infekcinių ligų, tai greičiau sensta dėl toksinių, trofinių sutrikimų.

Tam šlakui iš organizmo išskirti neveltui siūlomos įvairios dietos, iškrovos ar bado dienos. Žinoma, tai dalinė ir tik laikina priemonė. Be to, ir ji yra lyg lazda dviem galais.

Tad ką daryti - ypač sergantiems lėtinėmis ligomis? Gydytojai siūlo kurortinį-sanatorinį gydymą su atitinkamu maistu (kaip paprastai - be gyvulių riebalų), vandens procedūromis ir gydomąja mankšta. Bet tai epizodinė priemonė ir labai reta, ne visiems įmanoma.

Čia vėlgi pagelbsti UM. Išeitis viena - kai kuriais kurortinio gydymo metodais reikia naudotis namie, ir kasdien. UM pratimai, dozuota visavertė mityba, kai kurios vandens procedūros (šiltas-šaltas vanduo) ir kvėpavimo būdas pašalins sąnarių skausmus, galvos svaigulius, sustiprins širdies darbą, vidaus organų funkcijas, dings įkyrus nuovargis. Atsiras naujų jėgų. Dėkosime Aukščiausiajam už suteiktą pagalbą, norėsime dirbti ir kurti. Štai todėl kurortinis gydimasis būtinas namie visą gyvenimą.

Šiuo UM metodu ir gyvenimo būdu pasieksime žmogaus gyvenimo prailginimo, dvasinės ir fizinės sveikatos pagerinimo daug sėkmingiau nei žmogaus klonavimo metodu. Pastarajame daugiau atsispindi žmogaus sugebėjimai ir jo revoliucinės užmačios, o ne Dievo evoliucinės kūrybos eiga.

Kas žino, kur tie revoliuciniai užmojai nuves? Jų padariniai nenuspėjami. Daugelio revoliucijų (socialinių, technologinių) padarinius žinome iš knygų ir žmonių pasakojimų. Vykstančias revoliucijas stebime ir dabar. Atrodo - nesidžiaugiame!

Juo labiau biologinės revoliucijos yra pavojingos, nes čia, siekiant įspūdingų ir šturmuojančių rezultatų, nėra laiko ir vietos dvasiniam susikaupimui bei apmąstymui Dieviško kūrimo kelyje. Tai gali atvesti į Dievo duotos žmogui laisvos valios pasirinkimo klaidą (analogija į Adomo ir Ievos laisva valia žengtą klaidingą žingsnį). Amžinaisiais dalykais rizikuoti nevalia. Žmogaus dvasios, doros ir meilės klonuoti nepavyks, nes tai amžinieji ir be ribų tobulėjantys dalykai!

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...