Gin-Dia, biblioteka

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Protas ir jausmai

Protas ir jausmai

(vietoj epilogo)

Po užsiėmimų, ypač rytinių, taip lengva ne tik kūnui, bet ir sielai, tokios skaidrios mintys ir didingi pasiryžimai, daug mažesnės atrodo visos bėdos, iš dalies nublanksta nemalonūs psichologiniai išgyvenimai, atslūgsta įtampa, kuri kaip metaliniu varžtu buvo suveržusi galvą. Pasaulis atrodo šviesesnių, džiugesnių spalvų, nyksta pagiežos ir keršto jausmai, nes lengva atskirti esminius dalykus nuo ne taip reikšmingų arba ir visai menkaverčių, kurie iš vakaro dar jaudino ir dirgino vaizduotę. Po UM blaivus protas vyrauja, ir jausmai, kurie taip dažnai diktuoja mūsų sprendimus ir poelgius, lengvai paklūsta jam.***

Kodėl žmogų užvaldo svajonė apie beribius tolius, neištirtas ir nežinomas gamtos paslaptis, kodėl tos svajonės traukia ryžtis nugalėti visas kliūtis ir eiti pirmyn, nors nežinia kas ten laukia - džiaugsmas ar liūdesys, o gal net žūtis? Tačiau tie žygiai atliekami Kūrėjui skatinant ir kviečiant. Tuo keliu einant patiriamas didžiulis kūrybos džiaugsmas.***

Mūsų garsaus filosofo, dramaturgo, visuomenes veikėjo Vydūno užburiantys žodžiai: Sveikata, jaunumas, grožė telydi mus.... Dirbkime ir gyvuokime asmenei, Tėvynės ir žmonijos labui. Nebūsim pikti ir meilė ims viršų.

Tuos žodžius dvasingai sutvirtina paskutinės eilutės iš Vydūno Lietuvių giesmės:

O meilė, ką yra

Pati aukšta šviesa

Lai šventina Ir laimina

Visus ir Lietuvą

Tėvynę Lietuvą

 

Baigsime knygą Vytauto Mačernio eilėmis:

Mes nežinom kam, bet gyventi.

Kurt ir juoktis pasauly - puiku,

Nes ir tai, ką mes esam iškentę.

Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu

Mes nežinom kodėl,

bet darbuotis per šešias įtemptas dienas

Tenka mums. Ir tada vainikuoti

Galim švęsti šventes prabangias.

Mes nežinom kaip, kuo būdu,

Bet vien ieškantį glosto švelniai

Po gilių abejonės naktų

Purpuriniai tiesos spinduliai.

Ir pro ašarų tyrus lašus

Šviečia aukštas

Ramybės dangus. 

Kaip minties, taip ir Dievo nesuvokiame ir nesuvoksime, tačiau Jo veikimą būtinai jaučiame ir jausime, nes pirmosios priežasties negalime paneigti. Minties kokybė priklauso nuo sielos kokybės. Ji - dar didesnis stebuklas, nes siela yra daugialypė. Tai žmogaus kūrybos pagrindas. Galima sakyti, tokia yra žmogaus ir Pasaulio ontologija.

Literatūra PDF p151-152