Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Protas ir jausmai
- Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą
- Peržiūros: 20333
- Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą
- Skiriu
- Pratarmė
- Pamąstymai apie žmogų
- Energija ir apie ją
- Apie žmogaus sąmonę-sielą
- Visuotinis rūbas
- Apie sielą
- Žmogaus siela
- Sąmonės automatizmai
- Apie žmogaus ir Visumos struktūrų panašumus
- Valios variantai
- Determinizmas ir kitas pažinimas
- Apie žmogaus ir gyvūnų sielas
- Dvasinis ir kūniškas imunitetas
- Žmogaus kilmė ir evoliucija
- Materijos santykis su energija ir Dvasia
- Civilizacijos
- Gresia nuopuolis
- Biologinių ir kitokių laukų, reiškinių ir realijų šiuolaikinis mokslas nepaaiškina
- Apie meilę
- Apie laimę
- Apie nuodėmę
- Dvasios ir sielos ieškojimai, neapleidžiant fizinės sveikatos
- Visuotinė integracija
- Kultūra
- II dalis. Įžanga
- Ilgaamžiškumas
- Aktyvus ir pasyvus fizinis krūvis
- Masažas
- Stuburo automasažas, arba manualinė terapija
- UM intensyvumas ir trukmė
- Tausojimas
- Magiškas žodis - kvėpavimas
- Dar apie kvėpavimą
- Apie centrinę ir periferinę audinių mitybos reguliaciją
- Judesio reikšmė
- Maistas ir fizinis krūvis
- Pagyros pienui
- Žalias maistas
- Gyvybinės energijos akumuliatoriai
- Kraujotaka
- Universalioji mankšta. Būtinybė ir sąlygos
- Protas ir instinktas
- Pratimo veiksmo charakteristika ir jo santykis su kvėpavimu
- Kalnų poveikis
- Namie - kurortinis režimas
- Skausmas
- Protas ir jausmai
- Visi puslapiai
Protas ir jausmai
(vietoj epilogo)
Po užsiėmimų, ypač rytinių, taip lengva ne tik kūnui, bet ir sielai, tokios skaidrios mintys ir didingi pasiryžimai, daug mažesnės atrodo visos bėdos, iš dalies nublanksta nemalonūs psichologiniai išgyvenimai, atslūgsta įtampa, kuri kaip metaliniu varžtu buvo suveržusi galvą. Pasaulis atrodo šviesesnių, džiugesnių spalvų, nyksta pagiežos ir keršto jausmai, nes lengva atskirti esminius dalykus nuo ne taip reikšmingų arba ir visai menkaverčių, kurie iš vakaro dar jaudino ir dirgino vaizduotę. Po UM blaivus protas vyrauja, ir jausmai, kurie taip dažnai diktuoja mūsų sprendimus ir poelgius, lengvai paklūsta jam.***
Kodėl žmogų užvaldo svajonė apie beribius tolius, neištirtas ir nežinomas gamtos paslaptis, kodėl tos svajonės traukia ryžtis nugalėti visas kliūtis ir eiti pirmyn, nors nežinia kas ten laukia - džiaugsmas ar liūdesys, o gal net žūtis? Tačiau tie žygiai atliekami Kūrėjui skatinant ir kviečiant. Tuo keliu einant patiriamas didžiulis kūrybos džiaugsmas.***
Mūsų garsaus filosofo, dramaturgo, visuomenes veikėjo Vydūno užburiantys žodžiai: Sveikata, jaunumas, grožė telydi mus.... Dirbkime ir gyvuokime asmenei, Tėvynės ir žmonijos labui. Nebūsim pikti ir meilė ims viršų.
Tuos žodžius dvasingai sutvirtina paskutinės eilutės iš Vydūno Lietuvių giesmės:
O meilė, ką yra
Pati aukšta šviesa
Lai šventina Ir laimina
Visus ir Lietuvą
Tėvynę Lietuvą
Baigsime knygą Vytauto Mačernio eilėmis:
Mes nežinom kam, bet gyventi.
Kurt ir juoktis pasauly - puiku,
Nes ir tai, ką mes esam iškentę.
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu
Mes nežinom kodėl,
bet darbuotis per šešias įtemptas dienas
Tenka mums. Ir tada vainikuoti
Galim švęsti šventes prabangias.
Mes nežinom kaip, kuo būdu,
Bet vien ieškantį glosto švelniai
Po gilių abejonės naktų
Purpuriniai tiesos spinduliai.
Ir pro ašarų tyrus lašus
Šviečia aukštas
Ramybės dangus.
Kaip minties, taip ir Dievo nesuvokiame ir nesuvoksime, tačiau Jo veikimą būtinai jaučiame ir jausime, nes pirmosios priežasties negalime paneigti. Minties kokybė priklauso nuo sielos kokybės. Ji - dar didesnis stebuklas, nes siela yra daugialypė. Tai žmogaus kūrybos pagrindas. Galima sakyti, tokia yra žmogaus ir Pasaulio ontologija.
Literatūra PDF p151-152
- << Ankst
- Toliau