Trečiadienis, Lap 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...

Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą - Visuotinis rūbas

Visuotinis rūbas

Suk, žmogau galvą, kaip Visatos sukonstruotos, kokia Jėga jas valdo ir įkvepia amžinajai kūrybai. Kai kas mąsto apie pirmapradę priežastį. Jos nėra - kūrimas yra be pradžios ir be pabaigos. Galima kalbėti tik apie atskirų Visatų ir kitų kūrinių pradžias ir pabaigas, nors tai trunka milijardus metų. Žvaigždės savo amžių dažniausiai baigia juodosiomis skylėmis. Astronomai tvirtina, kad susitelkus įelektrintų dujų debesims, žemesnėms energijos struktūroms, įvyksta sprogimas ir gimsta naujas darinys. Taigi atskira Visata turi pradžią - gimsta - ir turi pabaigą - miršta, pereidama į kitas energijos formas. Žmogaus protas bent iš dalies, net fantazija Absoliutaus Kūrėjo darbų nesuvoks, nes jis pats (žmogus) yra Jo kūrinys.

Tarpžvaigždinės erdvės (matuojamos šviesmečiais), biologiniai atstumai tarp žmogaus atskirų organų, tarp atomų ir jų orbitų - kuo užpildyti? Prieš atsakant į Šį klausimą, verta susimąstyti apie judesio kilmę, kuriuo paremta visa egzistencija.

Kiekvienas, nors ir mažiausias, judesys be energijos neįmanomas. Tačiau judesys, nors ir stipriausių raumenų, kuriuose slypi reikiama energija, be žmogaus minties ir valios neįvyks.

Atsiradus žmogiškiems genams, jj išskiriamiems iš „primityvų" tarpo j atskirą keitimosi ir tobulėjimo šaką, jam (žmogui) ėmė ryškėti aktyvi mintis ir valia, be kurių negalėjo vykti žmogaus tobulėjimas. Kas ta varomoji tobu­lėjimo Jėga, iki šiol mokslas negali išaiškinti. Mintis tapo lanksti ir kūrybinga sielos valios dėka. Žmogus pradėjo suvokti gamtos reiškinių priežastis. Daugelis žmogaus instinktų, padėjusių jam išgyventi, ėmė blėsti, o jų vietoj žmogiška sąmonė plėtojosi, ir ji ėmė vadovauti žmogaus gyvenimui ir kūrybai. Joje išryškėjo galinga laisva ir iš dalies laisva valia. Protas kaskart šviesėjo. Žmogaus sąmonė galutinai Jį išskyrė iš visų mums žinomų gyvių tarpo. Jis tapo pastarųjų Šeimininku. Žmogaus sąmonė plėtojosi, ir jis savo buvimu tarsi buvo patenkintas. Tačiau protas nedavė ramybės. Žmogus norėjo viską suprasti. Protas su fantazija (sąmonės turinys) padėjo. Kai kuriems gamtos reiškiniams nustatė priežastis, o neišaiškintiems priskyrė antgamtines jėgas - dievus (daugelyje kultūrų žodžio Dievas šaknis išliko iki šių dienų]. Tarp dabartinių mokslininkų yra manančių, kad ateityje visus neaiškumus pavyks išaiškinti (arba bent jų daugumą). Tačiau Maskvos Neįtikėtinų reiškinių universiteto laboratorijos tyrinėtojo J.Fomino nuomone (iš jo knygos Neįtikėtini reiškiniai), mąstant šiuolaikinėmis mokslo kategorijomis, bus daug nesėkmių, ir mokslo pažanga bus ypač lėta. Be naujo suvokimo ir naujų mokslo kategorijų gamtos reiškinių supratimas ir juo labiau išaiškinimas strigs. Pvz., ITS (informacinė tvarkymo struktūra) objektyviais tyrimais neišaiškinta, nes jos negalima pamatyti ir kitais jutimo organais užčiuopti, išmatuoti. Tačiau dirbant su ekstrasensais galima sukurti teorinį modulį, kuris įtalpina visą žmogaus gyvenimo aprašą. Panašus susisiekimo ir susižinojimo arba vietos nustatymo mechanizmas yra ir kitų gyvūnų (ypač paukščių, bičių ir kt.) sambūriuose. Kuo giliau mokslas žengs priekin, tuo daugiau bus neaiškumų. Tačiau viena aišku - be judesio, energijos nebūna žmogaus minties ir valios sąmoningų ar nesąmoningų veiksmų. Tačiau kas užpildo minėtas erdves, įvairios kilmės laukus? Kaip vyksta procesai Visatose, mes galime spręsti tik observatorijose ir iš kai kurių kosminių spinduliavimų.

Energijos judesiui reikalingas pradinis postūmis ir nuolatinis jo palaikymas. Energijos struktūros yra begalinės kaip ir viskas kosmose (Visatose) - beribė erdvė ir nuolatinis judėjimas. Energijos judėjimo be minties, be dvasios (žmoguje - be sielos) nebūna. Galima atsakyti į klausimą - kokia jėga verčia judėti ir amžinai kurti. Mintis arba dvasia (žmoguje - siela) yra to „rūbo" (energijos) pamušalas arba variklis, kuris neleidžia tai energijai sustoti, kuri yra jos (energijos) veikimo pastovus šaltinis. Tai nuolatinis energijos formų keitimas - Visuotinė kūryba. Ta varomoji jėga yra Aukščiausioji Išmintis - Absoliutas (Amžinojo Kūrybos proceso viršūnė).

Paaiškinimas. Visumos Dvasia (Dievas) yra sąjungoje su energija be pradžios ir be pabaigos... Gamta - jos kūrinys. Priežastingumo ryšiais šis kūrinys (Gamta) taip susipynęs, susikompleksavęs, kad dažnai sunku įžiūrėti jame patį Kūrėją. Pvz., Žemės planetos augmenija, gyvūnija taip tarp savęs artimai bendrauja (determinuoja), kad toks kompleksavimasis dažnai ir mokslininkus nuveda neteisinga kryptimi. Jie pačiai gamtai - materijai priskiria tas absoliutaus savarankiškumo galias, kuriomis tarsi pati gamta plečiasi, tobulėja, paneigianti energijos vyksmo pirmapradę priežastį (pvz., mums artimiausios Visatos gimimą ir kitus faktus). Absoliuto Amžinoji mintis sąlytyje su energija kuria materinius kūrinius ir juos valdo. Žmogaus Siela (ne Dvasia) kartu su jo (žmogaus) kūrimu buvo įdiegta Dvasios (Dievo)-(Absoliuto) dalelė. Ši dieviškoji dalelė ir išskyrė žmogų iš kitų gyvių tarpo. Žmogaus siela turi pradžią, iš dalies paveldėtą iš tėvų ir Kūrėjo-Dvasios (Tobulėjimo pradą). Ši siela yra tampriai susijusi su savo energija. Siela padeda žmogui kurti ir bendrauti su Kūrėju, išlaisvindama savo energiją norima kryptimi (tikslui pasiekti).

Dvasios ir sielų vienybę su energija įrodo suprantamiausi ir artimiausi realūs žmogaus gyvenimo faktai, būtent, energijos dėka viskas juda, ir juda tikslingai žmonių sielų arba Aukščiausios sąmonės-Dvasios dėka. Be žmogaus minties, valios (sielos) nebūtų pradėtas darbas, turintis tikslą, be Aukščiausios Sąmonės neįvyktų visi kiti gamtos reiškiniai, juo labiau jei suprastume ją (gamtą) kaip vientisą organizmą vienybėje su energija, kurio tvarkytoja - integruotoja be pradžios ir pabaigos yra Aukščiausioji Sąmonė-Dvasia (Dievas-Absoliutas).

Pasikartosime: žmogus, mokslininkų teigimu, savo sandara primena kosmosą - Visatą. Žmogaus gyvenimui ir veiklai vadovauja jo sąmonė (Siela) vienybėje su energija.

Kartais į Jos veiklą įsiterpia ir Aukščiausioji Sąmonė - Visumos Dvasia - Kūrėja (Dievas). Abejonėse ir žmogaus neryžtingumo atvejais pastaroji ateina pagalbon, ypač Jos prašant ir susikaupiant savo žmogiškoje sąmonėje (sieloje). Pozityvi galimybė nušvinta, ir žmogus ryžtasi vieną ar kitą sprendimą vykdyti. V. Nalimovo ir garsaus šveicarų psichologo K. Jungo nuomone, žmogaus sąmonė priima iš kažkur už žmogaus sąmonės tekančių srautų informaciją. Reiškia, ši informacija ne ląstelinė ir ji nepriklauso nuo organizmo, tačiau tam tikromis sąlygomis galima gauti šios informacijos, kai biologinės struktūros prisijungia prie minėtų informaci­jos srautų. Kad būtų kuo sėkmingiau prisijungta ir ta informacija priimta, sielą arba sąmonę reikia parengti, kitaip šie srautai praeis pro Šalį be pėdsakų. Kad būtų šis tikslas pasiektas ir siela patirtų kūrybinį džiaugsmą, šie mokslininkai siūlo naudoti meditaciją, maldą, kai kurias psichodelines priemones, pvz., kvapnias žoles, jų dūmus, kai kuriuos vaisius, tačiau geriausia apsiriboti malda ir meditacija. Be to, V. Nalimovas užsimena, kad naudinga sąmonėje susikoncentruoti į tam tikrą konkretų klausimą ar svajonę ir tai stabiliai laikyti atmintyje. Nieko nuostabaus, kad garsiose šventose vietose vieni pasveiksta, o kiti - ne. Pirmųjų sąmonė, matyt, tin­kamai parengta. Toks sielos arba sąmonės parengimas sudaro palankias sąlygas biologinėms struktūroms gauti informacijos iš šių pro šalį tekančių neląstelinių informacijos šaltinių.

Pavyzdys: norėtųsi eiti vardadienio švęsti. Tačiau atsiminėte advokatų biure nebaigtą darbą. Rytoj teismo posėdis. Abejonės kyla: eiti į vardadienį ar geriau pasirengti teismo posėdžiui (advokato profesija). Susikaupėte ir gaunate teisingą atsakymą - geriau rengtis posėdžiui.

Arba pavyzdys iš kaimo: šalta žiemos diena. Abejonė - eiti pašerti galvijų ar geriau pagulėti ant šiltos krosnies? Į tvartą nueisiu vakare. Šį kartą praleisiu. Pasistengus sielos protui, visais šiais atvejais nugalės pozityvusis motyvas, ir nuspręsi atlikti reikalingesnį darbą - pasiaukoti pareigai. Malonumai antroje vietoje. Jei abejonės vis tiek neišnyksta, tai kreipkis į Aukščiausiąją Sąmonę, ir tinkamas sprendimas ateis. Žmogaus elgesio ir gyvenimo būdo reguliuotoja yra jo siela - kompetentinga ir turinti galią. Per ją žmogus gali bendrauti su Aukščiausia Sąmone (Dievu). Ir bendrauja, jei to nori ji.

Pakartotinis klausimas: Kuo užpildyta virtuali erdvė, kas yra mintis ir emocijos, kas yra meilė (savęs, artimo ir visos kūrinijos - gamtos), kuo užpildytos erdvės tarp atomų ir dar smulkesnių fizinių dalelių, kaip reguliuojami bangų ir spindulių srautai, kurių daugeliu žmonija naudojasi, nesuprasdama jų prigimties? Argi tai chaosas? Nors sakoma - chaose yra disciplinuota kūrybinga tvarka (deja, ne visa žmogui suprantama). Mokslininkų astronomų teigimu, iš dujų ūkų per tam tikrą laiką, vykstant reakcijoms, gimsta žvaigždės, galaktikos ir net Visatos.

Kaip ir kas tvarko didžiulių tūrių fizinių kūnų judėjimą erdvėje? Kaip atsiranda Visatos, žvaigždės ir jų spiečiai - galaktikos? Mokslininkai teigia: pagal stebimus smulkiausių dalelių - dujų ūkus ir juose esamą chaosą galima manyti, kad laikui bėgant ir kintant chaoso integravimosi kokybėms, keičiantis vidiniam spaudimui, vykstant įvairioms reakcijoms, ypač skylant helio atomams, atsipalaiduojant didžiuliams energijos kiekiams, jau kokybiškai pakitę dujų debesys po sprogimo subyra į daugelj karštų objektų -žvaigždžių, kurių helio atomų skilimo reakcijos vyksta toliau, jų telkiniai sudaro žvaigždynus, galaktikas ir Visatas.

Taigi neginčytinai visos begalinės erdvės užpildytos įvairia struktūrine (įvairialype) energija. Mes matome ir jaučiame tik šios energijos apraiškas ir kai kurias jų sugebame panaudoti žmogiškai kūrybai, dažniausiai net nesuprasdami jos prigimties. Mes žinome, kad medžiagą galima smulkinti iki begalybės, stambinti taip pat. Žmogus kai ką gali viena ir kita kryptimi veikti- vadinasi, keisti medžiagos ypatybes (bent molekuliniame lygyje). Tuo pagrindu remiasi žmonijos technologijos, išradimai ir atradimai. Mes galime plėtoti medžiagų keitimo ribas iki realiųjų mokslų kai kurių dėsnių atidengimo. Nuo to priklauso įvairių technologijų tobulėjimas. Žmogaus sąmonei plėtojantis ir gilėjant, šie dėsniai gausėja. Žmonija jais naudojasi ir technologijomis žengia priekin.

Žmonija atskleidžia vis naujas gamtos paslaptis. Taip iš kartos į kartą tobulėjame technologijomis. Tačiau žmogus, kad ir koks tobulas būtų, yra ribotas savo sąmonėje, nes jis yra Aukščiausios Galios kūrinys. Jis negali žinoti ribos tarp medžiagos ir energijos. Medžiagą įvairiai veikdami, gauname įvairią energiją arba priešingai - naudodami energiją, pagaminame medžiagą. Tačiau begalinių energijos klodų žmogus negali išjudinti. Tad kas išjudina bet kokius energijos kiekius ir jos klodus, kas kuria ir gimdo naujus pasaulius? Atsakymas vienintelis. Tas, kas gali tuos energijos klodus suaktyvinti. Žmogus, paėmęs kaltą, kūjį, perskelia akmenį. Čia panaudojama įvairi struktūrizuota energija: iš šių trijų komponentų - žmogaus raumenų, kūjo ir kalto, skeliant akmenį atsiranda, gimsta ketvirta energijos rūšis. Panašiai sukuriamos ir kitos artimiausioms žmogaus reikmėms energijos rūšys. Tik žmogaus galia keisti medžiagą ar energiją yra ribota.

Žmogaus siela, kaip tie šeimininko talentai (taleriai), žmogui paskolinta tam, kad šios Žemės gyvenime pelningai ją pagražintų, ištobulintų. Tarnas, pelningai talento nepanaudojęs, buvo papeiktas, o kitas tarnas, jį panaudojęs geriems tikslams ir atnešęs pelną, buvo pagirtas (žr. Naująjį Testamentą). Taip ir su siela. Ji yra žmogaus esmė kartu su žmogiškąja energija. Jei jos netobulinsime, žmogaus esmę (kitaip sakant, žmogų)„numarinsime", nuslopinsime, tai bendravimas su Aukščiausia Sąmone (Absoliutu Kūrėju - Dievu) bus ribotas arba visai sunykęs, ir žmogiškoji energija nesuveiks. Vietoj žmogiškosios suveiks žemesnės struktūros energija - žmogaus gyvenimo džiaugsmas, matyt, nebus pilnavertis ir bus ne kūrybinis, o „parapijinis" arba jo visai nebus. O Visumos energiją minko kaip molį ir iš jos nuolatos kuria naujus kūrinius Aukščiausia Išmintis - Aukščiausia Sąmonė, žmogaus gyvenamoji aplinka ir kitos sielos. Žmogus turi būti kūrėjas (žmonijai suprantama prasme) tik pozityviai.

Išvada: Tikintis Kuriamąja Galia - Aukščiausia Sąmone ar netikintis, žmogus neturi numarinti savo esmės. Nemažai yra žmonių, netikinčių Kuriamąja Galia - Dvasia, bet tarp jų yra tikinčių Gamtos kuriamąja galia, jos amžinu energijos formų kitimu, „materijos" gyvybingumu. Todėl tokie žmonės mažai rūpinasi palikti gilesnį savo gyvenimo pėdsaką šioje Žemėje. Toks žmonių nusiteikimas yra kliūtis žmonijos tobulėjimui. Jei tavo sąmonė tokio lygio, tai norėdamas nelikti izoliuotas nuo visumos, pažvelk į Begalybę, sek mokslo pozityviuosius ir pozityviausius laimėjimus - taikyk juos savo gyvenime praktiškai. Mylėk visą gamtą - Jos trūkumus (žmogaus supratimu) šalink taip, kaip šalintum savuosius. Tik tuomet nebūsi izoliuotas nuo visumos, nes izoliacija yra šaltinis visokioms depresijoms, neurozėms ir net visoms organinės kilmės ligoms. Tad nebūk izoliacijoje. Jau vienas tau gera linkintis žmogus yra didelė gyvenimo paspirtis. Tai sąlyga žmonijos tobulėjimui - tiek dvasiškai, tiek kūniškai.

Žmogus, naudodamasis sielos dalimi (tik protu) ne pozityviam tikslui, sutrikdo žmogui duotą Dieviškąją užduotį šioje Žemėje. Siela lieka deformuota: ji netobulinama, bet alinama. Jos veikla tampa „velnio veiksmais" (pvz., vandalizmas - noras kitam pakenkti).

Šių sutrikimų priežastys gyvenime įvairiausios: objektyvios ir subjektyvios. Pirmųjų priežastys - tai įvairūs galvos smegenų pakenkimai (paveldas, traumos, galvos smegenų augliai, infekcinės ligos, nuodai). Pažeistomis galvos smegenų struktūromis siela negali naudotis, ji pati tampa liguista, ypač intensyviai turi būti gydomi psichikos ligoniai, nes jie dažnai pavojingi sau ir visuomenei. Todėl ir teisėsauga šių ligonių nebaudžia net ir už žmogžudystę, bet tokius ligonius nukreipia priverstiniam gydymui į ligoninę. Jokiu būdu be globos, priežiūros ir gydymo tokių ligonių palikti neglima. Ypač pavojingi sau ir visuomenei psichikos ligoniai. Sunkių neurozių atvejais artimieji kreipiasi į egzorcistus „velnią išvaryti". Mąstantys ir sugebantys egzorcistai* (Egzorcistai - tai sumanūs psichoterapeutai, turintys psichoterapinių sugebėjimų, sugebantys veikti per informacinę tvarkymo struktūrą, per jusles (ypač klausos ir regos), naudodami psichoterapinius metodus ir būdus, tikrai ligonį pagydo. Sutrikę santykiai tarp žmonių liguistų sielų yra dažniausios konfliktų priežastys.

Pirmųjų priežasčių susirgimus dažnai sėkmingai gydo neurologai, dažniausiai kartu su psichologais konsultuodamiesi su psichiatrais (diferencinė diagnostika), naudodami medicininę technologiją. Ekstrasensai arba egzorcistai padeda, jei BS (biologinė struktūra) pakankamai stipri. Tačiau dažnai pirmųjų ligos priežasčių reikia ieškoti ypač kūdikių mityboje, nes maistas kartais turi lemiamos reikšmės. Pvz., motinai neturint pieno, naujagimis ar ir vyresnis vaikas maitinamas karvės pienu su priedais. Dažnai kūnelį ima niežėti, išberia, vaikas darosi neramus, nuolat verkia. Anot gydytojos alergologės N. Vaičiulionienės, suderinus mitybą ligonis pasveiksta. Visi gydytojai ir motinos turi tai prisiminti, tartis su alergologais. Alergenų yra daug ir įvairių, todėl žmonės turi būti apdairūs.

Antrųjų priežasčių (sielos) susirgimus dažniausiai išprovokuoja įvairūs stresai (įtampos būsena), pervargimai, nuolat pasikartojanti stresinė (nervinga) aplinka, somatinis (kūno) išsekimas, bendras nusilpimas. Tai labiau ir sunkiau pasireiškia nestabilios nervų sistemos asmenims. Gydymas kompleksinis: psichologų, psichiatrų, Mzioterapeutų, konsultuojantis su neurologais. Jei ligonis nesveiksta, pasireiškia kenkiančios ir ligonį bei aplinkinius kankinančios reakcijos, artimieji dažnai kreipiasi į egzorcistus. Visos priemonės yra geros, jeigu jos padeda. Egzorcistai beveik visuomet konsultuojasi su psichiatrais. Įsitikinę, kad nėra organinio susirgimo, imasi savo metodo. Dažnai padeda. Yra sisteminių galvos susirgimų, dėl kurių siela negali gerai (normaliai) veikti arba jos veikla deformuojama. Sielos sąlytis su jos energija sutrinka. Tą sąlytį gydytojai mėgina atstatyti vaistais, veikdami psichologiškai ir kitomis priemonėmis. Susirgus infrastruktūros ligomis, dažnai nusilpsta ir sielos veikla. Tuo metu gali imti vyrauti sielos neigiamybės.

Išvada: Žmonija greičiau tobulėtų, jei pavyktų kūno (somatikos) ir sielos energijos sąlytį greičiau patobulinti ir jį stabiliai išlaikyti. Kadangi siela žmogui, galima sakyti, Kūrėjo paskolinta, kad kaip tie dinarai (talentai) neštų pelną - tobulumą, tai žmogų taip reikia ir vertinti. Jis privalo sielą tobulinti ir tuo nusipelnyti (pati siela turi tobulėti, nes tai yra jos galioje). Prašyti pagalbos iš šalies, esant minėtoms priežastims, būtina.

Pastarųjų šimtmečių mokslo laimėjimai, ypač technologijų srityje, verčia žmoniją tobulinti savo sielas ir jų pagalba bendrauti su Aukščiausia Sąmone - visa Kuriančia Galia, Amžinuoju Visumos Proceso Kūrėju (Absoliutu). Žmogaus sielos nereikėtų plėšyti, duodant protui pirmenybę, nes jis dažnai apgauna. Tada siela lieka deformuota. Žmogaus Esmė nukenčia. Kūnas ir protas, esant tokioms galingoms technologijoms, žmoniją gali įstumti į kampą be išeities iki civilizacijų susinaikinimo. Stengiantis tokio nuopuolio išvengti, reikėtų tarp daugybės sielos kokybių pirmiausia kreipti dėmesį į sąžinės grynumą (skaidrumą) ir meilės universalumą. Paskui šias dvi kategorijas seks kitos teigiamos kategorijos.

Jūs esate čia: Naujienos Raktas į sveiką ir dvasin...