Ketvirtadienis, Gruo 12th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 1-20 laiškai

Seneka 1-20 laiškai - DEŠIMTAS LAIŠKAS

DEŠIMTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mielųjį Lucilijų

Taip ir yra, savo nuomonės nekeičiu: venk minios, venk nedaugelio, venk net ir vieno. Nėra tokio žmogaus, su kuriuo norėčiau matyti tave bendraujant. Žiūrėk, kaip didžiai tave vertinu: drįstu patikėti tave tau pačiam. Pasakojama, jog Kratetas, klausytojas to paties Stilpono, kurį minėjau ankstesniame laiške, kartą pamatė vaikštinėjant vienišą jaunikaitį ir paklausė jį, ką šis vienas veikiąs. „Šnekuosi su savimi",— atsakė tas. Kratetas jam tarė: „Saugokis, meldžiu, ir gerai įsižiūrėk: juk šnekiesi su blogu žmogumi". Paprastai saugome liūdinčius ar ko nors bijančius, kad jie blogam nenaudotų savo vienatvės. Bet ir niekas iš neišmintingų žmonių neturėtų būti paliktas vienas, nes tada ugdomi blogi sumanymai, tada ruošiami pavojai kitiems ar pačiam sau, tada aplanko nedori geismai, tada atsiskleidžia visa, kas iš baimės ar gėdos buvo širdyje paslėpta, tada galandami nagai akiplėšiškumui, skatinamas goslumas, kurstomas pyktis. Apskritai vienatvė turi vieną pranašumą: galima niekam nieko nepatikėti, nebijoti skundiko; o kvailys dėl to ir žūva, nes pats save išduoda. Taigi matai, kaip tavimi pasitikiu, kaip už tave net laiduoju (nes viltis — dar nežinomo gėrio vardas): nerandu, su kuo labiau norėčiau tave matyti, išskyrus tave su pačiu savimi. Prisimenu, kokius pilnus tvirtybės žodžius tu kalbėjai, kaip didžiadvasiškai juos tarei. Be perstojo džiaugiausi ir kartojau sau: „Ne be reikalo burną aušina. Šie žodžiai turi pagrindo. Tas žmogus nėra vienas iš minios, jis trokšta išsigelbėti". Taip ir kalbėk, taip ir gyvenk, tik žiūrėk, kad tavęs kas nepavergtų. Senąsias savo maldas palik dievų malonei, pradėk naujas: maldauk šviesaus proto, sielos, o tik paskui — kūno stiprybės. Kodėl gi tau dažniau dėl to nepasimeldus? Drąsiai prašyk dievą: nieko svetimo tu jo neprašysi.

Ir, kaip paprastai, norėčiau kartu su laišku išsiųsti kokią nors dovanėlę. Teisingą pasakymą radau Atėnodoro raštuose: „Žinok, kad tik tada būsi laisvas nuo visų geismų, kai prašysi dievą tik to, ko galėsi prašyti viešai"1. Kokie vis dėlto dabar žmonės bepročiai! Dievams šnabžda šlykščiausius troškimus, o jei kas nors tik pastato ausis — tuoj nutyla. Ir pasakoja dievui tai, ką slepia nuo žmonių. Taigi žiūrėk, kad ir tau nepraverstų šis pamokymas: gyvenk su žmonėmis taip, tarsi dievas tave matytų, kalbėkis su dievu taip, tarsi žmonės tave girdėtų. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 1-20 laiškai