Sekmadienis, Rugp 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 1-20 laiškai

Seneka 1-20 laiškai - SEPTYNIOLIKTAS LAIŠKAS

SEPTYNIOLIKTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Mesk visa tai, jei esi išmintingas. Ne, tiksliau, kad būtum išmintingas. Iš visų jėgų skubėk prie dvasios vertybių. Jei kas nors trukdo, išsilaisvink iš to arba nustumk tai į šalį. „Mane gaišina,— sakai,— namų reikalai. Noriu sutvarkyti juos taip, kad, ir nieko neveikiant, visko užtektų, kad ir manęs skurdas nevargintų, ir aš niekam nebūčiau našta." Kai šitaip kalbi, neatrodai pažįstąs jėgą ir galią gėrio, apie kurį mąstai. Nors apskritai supranti, kodėl filosofija naudinga, tačiau dar nepakankamai tiksliai suvoki, koks jos poveikis, dar nežinai, kiek ji visur mums padeda; nežinai, kad ji, Cicerono žodžiais tariant, ir svarbiausiuose dalykuose padeda, ir iki mažiausių nusileidžia. Patikėk manimi, pakviesk ją patarti: ji įtikins tave nesėdėti prie sąskaitų. Iš tikrųjų tu kaip tik šito ieškai, bet vis atidėlioji todėl, kad nereikėtų bijoti skurdo. O jei mums kaip tik reikia jo siekti? Turtai daugeliui sukliudė užsiimti filosofija, o skurdo neslegia jokia našta, jokie rūpesčiai. Kai suskamba karo trimitas, varguolis žino, kad šis jo nekviečia; kai žmonės šaukia: „Potvynis!", jis mąsto apie tai, kaip pačiam išeiti, o ne apie tai, ką išsinešti; kai reikia leistis jūron, uostas neūžia, nekelia sąmyšio pakrantėje būrys, išlydintis vieną žmogų; nesupa jo vergų minia, kurią norint prišerti, reikia užjūrio kraštų derliaus. Lengva išmaitinti nedaug pilvų, jeigu jie neišlepinti, netrokšta nieko kito, o tik prisikimšti. Badas kainuoja pigiai, pasipūtimas — labai brangiai. Skurdui užtenka patenkinti būtiniausius poreikius. Kaip čia yra? Kodėl krataisi bendrakeleivio, kurio įpročius mėgdžioja ir protingas turtuolis? Jei nori turėti laisvą sielą, būk arba skurdžius, arba panašus į skurdžių. Jokie užsiėmimai neduos naudos, jei nesirūpinsi saikingumu. Saikingumas — tai savanoriškas skurdas. Mesk tokius atsikalbinėjimus: „Dar neturiu tiek, kiek reikia. Kai sukaupsiu štai tiek pinigų, tada atsiduosiu filosofijai". O juk tai, ką tu atidėlioji ir ruošies įsigyti paskiausiai, reikia įsigyti pirmiausia. Nuo šito ir reikia pradėti. Tu sakai: „Noriu įsigyti lėšų pragyventi". Kartu ir mokykis jų įsigyti. Jei kas trukdo tau gerai gyventi, tai gražiai numirti niekas netrukdo. Neįmanoma, kad skurdas, netgi elgetystė, galėtų mus atitraukti nuo filosofijos. Tiems, kurie skuba prie jos, reikia iškęsti net badą. Juk kentė jį ir apsuptieji, kurių už ištvermę laukė tik vienas atlyginimas — galimybė išvengti priešo valios. O čia žadama daug daugiau: būti amžinai laisvam, nebijoti nei žmonių, nei dievo. Žinoma, verta šito siekti net badmiriaujant. Kariuomenės kentė įvairius nepriteklius, mito žolių šaknimis ir malšino alkį tokiu maistu, kurį šlykštu ir minėti. Ir visa tai iškentėjo dėl karalystės ir — tai ypač nuostabu — dėl svetimos karalystės. Ar gali kas atsisakyti pakelti skurdą, kad išlaisvintų savo sielą iš pamišimo? Vadinasi, nieko nereikia įsigyti iš anksto: į filosofiją galima ateiti ir neturint kelionpinigių. Tai kaip? O tu, kai turėsi viską, tada norėsi turėti ir išminties? Ar ji bus tarsi paskutinė gyvenimo priemonė, sakyčiau, priedėlis? Tačiau užsiimk filosofija ir šiek tiek turėdamas, nes iš kur žinai, ar ne per daug jau turi? O ir nieko neturėdamas, ieškok pirmiausia jos, o ne ko kito. „Bet man stigs būtiniausių dalykų." Pirma, negalės jų stigti, nes prigimtis reikalauja labai nedaug, o išminčius prisitaiko prie prigimties. Kai ir būtiniausių neliks, jis išeis iš gyvenimo ir nebus pats sau našta. O jeigu turės kuo pratęsti gyvenimą, nors tai bus maža ir menka, laikys tai turtu ir, dėl nieko nesijaudindamas ir nesirūpindamas, išskyrus būtiniausius dalykus, atiduos viską, ko reikia pilvui bei pečiams, ir juoksis iš turtuolių rūpesčių arba bėgiojimo tų, kurie trokšta praturtėti. Jis pasakys: „Kam taip ilgai atidėlioji patį save? Ar nelauki pelno iš palūkanų, prekybos pajamų arba turtingo senio testamento, kad staiga praturtėtam? Išmintis duoda turtų ir juos tuoj pat padaro nereikalingus". Bet tai — apie kitus, tu gi esi greičiau pasiturintis. Jei būtum gyvenęs kitame amžiuje, būtum buvęs labai turtingas. Tačiau visais amžiais mums užtenka to, kas yra.

Galėčiau šitaip ir užbaigti laišką, jei pats nebūčiau tave išlepinęs. Partų karaliaus negalima sveikinti be dovanos. O su tavim negalima atsisveikinti be lauktuvių. Kas čia? Vėl pasiskolinsiu iš Epikūro: „Daugelis, įgiję turtų, rado ne nelaimių pabaigą, bet kitas nelaimes". Tai nestebina. Yda slypi ne daiktuose, o sieloje. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nėra skirtumo, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum — visur jis nešis ir savo ligą. Taip pat neturi reikšmės, ar ligota siela atsidurs tarp turtų ar tarp skurdo: jos yda visur ją lydi. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 1-20 laiškai