Ketvirtadienis, Spa 17th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 1-20 laiškai

Seneka 1-20 laiškai - TREČIAS LAIŠKAS

TREČIAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Rašai, jog savo draugui patikėjai man perduoti laišką. Toliau įspėji, kad nepasakočiau jam visko apie tave, nes ir pats nesi įpratęs taip daryti. Taigi tame pačiame laiške ir pavadinai jį draugu, ir paneigei tai. Nieko baisaus, jei šį žodį pavartojai bendrąja prasme, pavadindamas jį draugu, kaip kad per rinkimus visus kandidatus vadiname garbingais vyrais arba kaip sutiktąjį praeivį sveikiname kreipdamiesi „pone", jei neprisimename jo vardo. Bet jei ką nors laikai draugu ir nepasitiki juo kaip pats savimi, smarkiai klysti ir nepakankamai žinai, kas yra tikrosios draugystės jėga. Viską aiškinkis su draugu, bet pirmiausia pažink jį patį. Draugystę reikia įvertinti prieš susidraugaujant, o susidraugavęs — pasitikėk ja. Atvirkščiai daro tie, kurie, priešingai Teofrasto nurodymams, įvertina tada, kai įsimyli, o įvertinę nustoja mylėti. Ilgai mąstyk, ar verta tau su kuo nors susidraugauti. Bet nusprendęs atiduok visą širdį ir drąsiai kalbėkis su juo kaip pats su savimi. Gyvenk taip, kad net pačiam sau nereikėtų prisipažinti dėl ko nors, ko negali patikėti net priešui. Bet jei ir yra tokių dalykų, kuriuos paprastai slepiame, dalykis su draugu visais rūpesčiais, visomis mintimis. Manysi, jog jis ištikimas — ištikimą ir padarysi. Mat apgaulės baimė moko apgaudinėti kitus ir savo įtari­nėjimais suteikia teisę nusikalsti. Kodėl negalėčiau draugo akivaizdoje ištarti kokių nors žodžių? Kodėl, būdamas su juo, negalėčiau manyti esąs tarsi pats su savimi? Yra tokių, kurie tai, ką galima patikėti tik draugams, pasakoja pirmam sutiktam ir bet kam, kas tik klauso, išlieja savo rūpesčius. Kiti, priešingai, bijo, kad net ir artimiausi bičiuliai ko nors apie juos nesužinotų, ir, jei galėtų, nepasitikėtų net patys savimi. Todėl jie viską slepia savyje kuo giliau. Nedera daryti nei vienaip, nei kitaip. Juk yda ir pasitikėti visais, ir netikėti niekuo. Tik pirmoji yda, sakyčiau, garbingesnė, antroji — ne taip pavojinga. Lygiai taip pat priekaištaujama ir tiems, kurie visada sunerimę, ir tiems, kurie visada ramūs. Juk mėgavimasis sambrūzdžiu nėra uolumas, bet — netvirtos sielos blaškymasis. Kai kiekvienas judėjimas laikomas našta, tai nėra ramybė, bet — palaidumas ir ištižimas. Tad tai, ką perskaičiau Pomponijaus veikale, išliks širdyje: „Kai kurie taip nulindo į tamsą, kad neaiškiai mato, kas yra šviesoje". Ramybė turi kaitaliotis su veikla, veikla — su ramybe. Pasitark su gamta, ji tau sakys sukūrusi ir dieną, ir naktį. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 1-20 laiškai