Šeštadienis, Lap 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai

Seneka 21-40 laiškai - DVIDEŠIMT PENKTAS LAIŠKAS

DVIDEŠIMT PENKTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

O dėl dviejų mūsų draugų, tai su jais reikia eiti pirmyn skirtingais keliais: mat vieno ydas reikia taisyti, kito — išrauti. Naudosiuos visiška veiksmų laisve. Kam neįkyriu, to nemyliu. „Kaipgi taip? — sakysi.— Ar tu tikiesi globoti keturiasdešimtmetį berniuką? Atkreipk dėmesį į jo amžių, jau sutvirtėjus ir neperkalbamas. Jo nepakeisi, lenkti galima tik jaunas atžalas. Nežinau, ar pavyks ką nors pasiekti, bet esu labiau linkęs, kad man nepasisektų, negu prarasti pasitikėjimą. Nenusimink, ir įsisenėjusias ligas galima gydyti, jeigu stosi prieš nesusilaikymą, jeigu priversi ligonius daug ką daryti ir iškęsti prieš jų valią. Ir dėl antrojo nesu visiškai tikras — tik tiek, kad iki šiol dar gėdinasi nusidėti. Reikia kurstyti šį drovumą, nes kol jis išliks jo širdyje, tol bus šiek tiek geros vilties. Manau, jog su prityrusiu žmogum reikia elgtis atsargiau, kad jis nenusiviltų savimi. Pats tinkamiausias laikas prie jo prieiti buvo tada, kai atrodė, kad jis nusiramino, lyg ir pasitaisė. Kitus tokia pertrauka suklaidino, bet manęs neapgausi. Laukiu, kada jo ydos grįš su kaupu, nes žinau, kad jos tik atsitraukė, bet neišnyko. Skirsiu keletą dienų šiam dalykui ir pabandysiu, ar galima ką nors padaryti, ar ne. O tu rodyk drąsą, kaip kad ir darai, ir nusimesk savo nešulius. Nieko iš to, ką turime, nėra būtina. Grįžkime prie prigimties dėsnio, ir gatavi turtai laukia. Tai, ko mums reikia, arba nieko nekainuoja, arba labai pigiai: prigimtis reikalauja tik duonos ir vandens. Dėl to niekas nenuskurs. Kas tiek apribojo savo troškimus, tas dėl laimės galės varžytis su pačiu Jupiteriu. Taip tvirtina Epikūras. Kurį nors jo posakį įvyniosiu ir į šį laišką. Jis sako: „Viską daryk taip, lyg Epikūras tai matytų". Be abejo, naudinga sau pasiskirti sargą ir turėti į ką žvalgytis manant, kad jis žino visus tavo sumanymus. Dar didingiau gyventi taip, lyg į tave žiūrėų koks nors visada čia pat esantis doras vyras, bet man pakanka ir to, kad tu, kad ir ką darytum, darai taip, lyg kas tave matytų. Vienatvė mus stumia į visas blogybes. Kai jau pasieksi tiek, kad pats sau būsi vertas pagarbos, galėsi atleisti palydovą. Iki to laiko tesaugo tave koks nors tavo gerbiamas asmuo, gali jis būti ar Katonas, ar Scipionas, ar Lelijus, ar kas nors kitas, kuriam pasirodžius net žuvę žmonės tramdo savo ydas, ir tebūna taip iki tol, kol pats netapsi toks, kurio akivaizdoje nedrįstum nusidėti. Kai tai pasieksi, kai pradėsi pats save šiek tiek gerbti, tada ir aš pradėsiu tau leisti tai, ką pataria tas pats Epikūras: „Pasinerk į save ypač tada, kai esi priverstai būti tarp žmonių". Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. O kol negali savyje saugiai pasislėpti, apsidairyk, kiekvienam geriau būti su bet kuo negu vienam. „Pasinerk į save ypač tada, kai esi priverstas būti tarp žmonių" — bet tik jei esi vyras doras, ramus ir santūrus. Jeigu ne, eik nuo savęs į minią, nes ten būsi toliau nuo blogo žmogaus. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai