Sekmadienis, Birž 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai

Seneka 21-40 laiškai - TRISDEŠIMT PIRMAS LAIŠKAS

TRISDEŠIMT PIRMAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Luciiijų

Pažįstu savo Lucilijų: pradeda būti toks, koks būti žadėjo. Ir toliau vadovaukis tuo savo sielos polėkiu, su kuriuo ėjai prie aukščiausio gėrio, paniekinęs visų pripažintus turtus. Netrokštu, kad pasidarytum didesnis ir geresnis negu ketinai. Tavo statinio pamatai jau užėmė daug vietos. Pasiek tiek, kiek užsimojai, įvykdyk tai, ką išnešiojai savo širdyje. Būsi didžiausias išminčius, jei užsikimši ausis. Bet nepakanka užlipdyti jas vašku, reikia tvirtesnio kamšalo negu tas, kurį, kaip pasakojama, panaudojo Uliksas savo draugams1. Balsas, kurio jis bijojo, buvo viliojantis, bet vienintelis, o šis, kurio tau reikia bijotis, skamba ne nuo vienos uolos, bet iš visų žemės kraštų. Taigi iš tolo apiplauk ne pavojingai malonią vieną vietą, bet visus miestus. Būk kurčias net labiausiai tave mylintiems žmonėms: geriausi jų linkėjimai — kad tave ištiktų blogis. Jei nori būti laimingas, melsk dievų, kad neišsipildytų jų linkėjimai. Ne gėris tai, kuo jie nori tave apipilti. Yra tik vienas gėris, laimingo gyvenimo pagrindas ir stiprybė — tai pasitikėjimas savimi. Jo nepasieksi, jei neniekinsi sunkumų ir nelaikysi jų nei gėriu, nei blogiu. Juk negali būti, kad tas pats daiktas būtų tai blogas, tai geras, tai lengvas ir pakeliamas, tai bauginantis. Sunkumai nėra gėris. O kas yra gėris? Sunkumų niekinimas. Todėl aš smerkiu žmones, užsiėmusius tuščiais dalykais, ir priešingai, tuos, kurie veržiasi prie garbingų dalykų, girsiu tuo labiau, kuo daugiau jie stengsis ir kuo mažiau leis sau pralaimėti ar atsikvėpti. Tokiems aš  šauksiu: „Puiku! Pakilk, įkvėpk oro ir šią įkalnę, jei gali, įveik vienu atsikvėpimu!" Sunkumai stiprina kilnias sielas. Taigi nedera tau iš to, ko [meldė] tavo senieji tėvai, rinktis, ko norėtum, kad išsipildytų, ir ko trokštum. Apskritai gėda didžiausių dalykų pasiekusiam vyrui dar ir dabar trukdyti dievus. Kam tau reikia maldų? Pats padaryk save laimingą. Padarysi, jei suprasi, kad gėris yra tai, kame slypi dorybės, gėda — tai, kas susiję su blogiu. Kaip be šviesos niekas nespindi, kaip niekas nebūna juodas, jeigu neturi savyje prieblandos ar neįtraukė tamsos, kaip be ugnies nėra šilumos ir be oro — šalčio, taip dorybės ir blogio sąjunga viena daro garbingą, kita — gėdingą. Taigi kas yra gėris? Pasaulio pažinimas. Kas yra blogis? Pasaulio nepažinimas. Įžvalgus bei sumanus žmogus pagal aplinkybes viena atmeta, kita renkasi. Tačiau jis nebijo to, ką atmeta, ir nesižavi tuo, ką išsirenka, jei tik jo siela didi ir nenugalima. Draudžiu tau nusiminti ir sielvartauti. Maža nevengti darbo, ieškok jo. „Kaipgi taip? —sakysi tu.—Ar bevertis ir nereikalingas, dėl niekingų paskatų dirbamas darbas nėra blogis?" Ne didesnis už tą, kuris dirbamas dėl kilnių dalykų, nes vertinga sielos savybė yra pati ištvermė. Dėl jos siela pati save ragina imtis sunkių ir nemalonių dalykų sakydama: „Ko gaišti? Vyrui netinka bijoti prakaito". Kad dorybė būtų tobula, dar reikia veiksmų darnos ir nuoseklaus gyvenimo būdo; tai neįmanoma be žinių ir meno, leidžiančio pažinti visa, kas žmogiška ir kas dieviška. Tai yra didžiausias gėris. Jį pasiekęs, prilygsi dievams, o ne keliaklupsčiausi. „Kaip galima tai pasiekti?" — paklausi. Nei per Peninų ar Graikijos kalnagūbrį, nei per Kandavijos dykumas; nereikės tau plaukti nei prie Sirčių, nei prie Scilės su Charibde, pro kurias keliavai dėl pasigailėtinos prokuratoriaus vietos2. Kelias saugus ir malonus, į jį tave išruošė prigimtis. Ji davė tau viską, ir, jeigu neatsisakysi to, iškilsi prilygdamas dievui. Ne pinigai tave padarys lygų dievui: dievas nieko neturi. Nepadarys to ir preteksta3: dievas nuogas. Nepadarys to nei garbė, nei mokėjimas pasirodyti, net visame pasaulyje išgarsėjęs tavo vardas: dievo niekas nepažįsta, daugelis apie jį blogai mano, ir niekas už tai jų nebaudžia. Nepadės tau ir minia vergų, tempiančių tavo neštuvus miesto ar kaimo keliais: didžiausias ir galingiausias dievas pats viską neša. Net grožis ir jėga negali padaryti tavęs laimingo: jie pasiduoda senatvei. Reikia ieškoti tokio dalyko, kuris netampa kasdien vis labiau priklausomas nuo to, kam negalima priešintis. Kas tai? Siela, bet tiesi, kilni, didelė siela. Ar galima kitaip ją pavadinti, jei ne dievu, apsigyvenusiu žmogaus kūne? Tokią sielą gali turėti ir romėnų raitelis4, ir atleistinis, ir vergas. Kas gi yra romėnų raitelis, atleistinis ar vergas? Tai yra tik vardai, atsiradę dėl garbės troškimo ar neteisybės. Į dangų galima pakilti ir iš ankštos kamarėlės. Tik atsitiesk ir ryžkis.

Žvelk iš aukšto, svety, į turtus, žinok, kad prilygsti Dievui,...5

Kurk ne iš aukso ar sidabro, iš jų negali gimti panašus į dievą atvaizdas. Prisimink, jog tada, kai dievai mums rodė malonę, jie buvo lipdomi iš molio. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai