Sekmadienis, Birž 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai

Seneka 21-40 laiškai - DVIDEŠIMT SEPTINTAS LAIŠKAS

DVIDEŠIMT SEPTINTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

„Tu mane mokai? — klausi. — O pats ar jau išmokai, ar jau pasitaisei? Ir todėl dabar turi laiko kitus taisyti?" Nesu toks nedorėlis, kad, pats sirgdamas, imčiausi gydyti kitus, bet šnekučiuojuos su savim apie bendrą mūsų negalavimą ir tariuosi dėl vaistų, lyg gulėčiau su tavimi tame pačiame kambaryje. Taigi klausykis manęs taip, tarsi kalbėčiau pats su savimi. Įsileidžiu tave į savo paslaptis ir tavo akivaizdoje svarstau pats sau. Šaukiu sau: „Suskaičiuok savo metus. Ir tau bus gėda, kad trokšti to paties, ko troškai būdamas vaikas, kad ketini daryti tą patį. Artinantis mirties dienai, pagaliau padaryk štai ką: tegu tavo ydos numirs pirma tavęs. Atsikratyk tų neramių daug kainuojančių malonumų: kenkia ne tik būsimieji, bet ir buvusieji malonumai. Kaip nusikaltimai ir neišaiškinti nenusineša su savimi nerimo, taip ir nedori malonumai ilgam palieka atgailą. Jie nei tvirti, nei pastovūs, net ir tie, kurie nekenkia, greit išnyksta. Geriau paieškok nepraeinančio gėrio. Nėra jokio kito, išskyrus tą, kurį siela randa savyje. Tik dorybė duoda amžiną ir tikrą džiaugsmą, o kliūtys, kurias ji sutinka, panašios į žemai plaukiantį ir saulės šviesos neužtemdantį debesį". Kada galima pasiekti tokį džiaugsmą? Nors ir iki šiol nedelsėme, bet reikia dar smarkiau skubėti. Liko dar daug darbo, kurį pats turi uoliai ir atkakliai atlikti, jeigu nori ko nors pasiekti. Kitam šio reikalo pavesti neįmanoma. Tik kitos mokslo rūšys leidžia kam nors padėti. Prisimenu turtuolį Kalvizijų Sabiną. Ir paveldėtu turtu, ir siela jis buvo atleistinis. Niekados nebuvau matęs taip nevykusiai laimingo žmogaus. Jis turėjo tokią blogą atmintį, kad užmiršdavo tai Ulikso, tai Achilo vardą, tai Priamo vardą, nors žinojo juos taip gerai, kaip mes žinome savo auklėtojų vardus. Joks nusenęs nomenklatorius, kuris, užuot atsiminęs vardus, sugalvoja naujus, taip klaidingai nesveikindavo piliečių, kaip jis painiojo trojėnus su achajais. Ir vis tiek jis norėjo atrodyti esąs mokytas. Sumanė jis štai kokią išeitį: už didelius pinigus nusipirko vergų; vienas iš jų turėjo mokėti Homerą, kitas — Heziodą, o dar devynis paskirstė po vieną kiekvienam lyrikui. Nenuostabu, kad išleido nemaža pinigų: tokių vergų nerado, užsakė juos išmokyti. Kai ši šeimyna buvo paruošta, jis pradėjo įkyrėti savo svečiams. Prie Sabino kojūgalio stovėdavo tie, kurie akimirksniu pasakydavo eiles, kurias jis norėjo pakartoti, bet vis tiek, tai darydamas, jis dažnai užsikirsdavo žodžio vidury. Satelijus Kvadratas, turtingų kvailių duonos rijūnas ir, aišku, pataikūnas bei — prie dviejų tinka trečias — pašaipūnas, patarė pristatyti mokovus rinkti nuograužas iš pastalės. Kai Sabinas pasakė, kad kiekvienas vergas jam kainavęs po šimtą tūkstančių, jis tarė: „Tiek pat dėžių su knygomis būtų pigiau atsiėjusios". Tačiau anas vis tiek manė, kad visa, ką tik žino kiekvienas iš jo namiškių, žino ir jis pats. Tas pats Satelijus pradėjo Sabiną, ligotą, išbalusį, liesą žmogų, raginti dalyvauti imtynėse. Kai Sabinas atsakė: „Kaip aš pajėgsiu? Ir taip vos gyvas...", jis tarė: „Dievaži, nekalbėk taip. Ar nematai, kiek turi stipriausių vergų?" Gero proto nei pasiskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas protas perkamas kasdien.

Bet imk, ką turiu atiduoti, ir lik sveikas. „Turtas — tai pagal prigimties dėsnį sutvarkytas skurdas." Šią mintį dažnai kartoja Epikūras, bet visada vis kitais žodžiais. Tačiau niekada nebus per daug pakartota tai, ko niekada pakankamai neišmokstame. Vieniems reikia nurodyti vaistus, kitiems — juos įbrukti. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai