Sekmadienis, Gruo 15th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai

Seneka 21-40 laiškai - DVIDEŠIMT AŠTUNTAS LAIŠKAS

DVIDEŠIMT AŠTUNTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Manai, kad tik tau vienam taip atsitiko, ir lyg kažkuo nauja stebiesi, kad, tiek nukeliavęs, tiek vietų aplankęs, neatsikratai nūdnų ir sunkių minčių. Keisk sielą, o ne dangų. Kad ir perplauktum plačiąją jūrą, kad ir, kaip sako mūsų Vergilijus, „tolsta pakrantės ir miestai"1, kad ir kur nuvyktum, tave lydės tavo ydos. Ir Sokratas, kažkam paklausus, atsakė tą patį: „Nesistebėk, kad kelionės tau nepadeda, kai visur tampai patį save. Tave slegia ta pati priežastis, kuri išvijo į kelionę". Kuo gali padėti naujos šalys? Kuo — nematytų miestų ir vietovių pažinimas? Bergždžias dalykas toks blaškymasis. Klausi, kodėl šis bėgimas tavęs negelbsti? Nuo savęs nepabėgsi. Reikia nusiimti nuo sielos naštą; iki tol tau jokia vieta nepatiks. Suprask, dabar tavo būklė tokia kaip tos pranašės, kurią mūsų poetas Vergilijus pavaizdavo susijaudinusią, užsidegusią ir turinčią daug svetimos sielos:

Blaškosi, šėlsta - gal jos krūtinei pavyktų galingu

Nusikratyti dievu2.

Tu vaikštai šen bei ten, tikėdamasis nusipurtyti slegiantį nešulį, kuris besiblaškant darosi dar sunkesnis Taip ir laivą nejudantys kroviniai mažiau gramzdina, o krūvomis sumesti — greičiau jį skandina į tą pusę, kurią nusveria. Kad ir ką darytum, darai prieš save, savo veikla kenki pats sau, nes neduodi ramybės ligoniui. Bet, kai išvysi šį blogį, bus malonus bet koks vietos pakeitimas. Nors ir ištremti tave į patį žemės pakraštį ar priverstų gyventi barbarų krašto užkampy, tau atrodys svetinga bet kokia buveinė. Svarbu, koks atvažiuoji, o ne kur atvažiuoji, todėl neprivalome nė prie vienos vietos prisirišti visa širdimi. Reikia gyventi su tokiu įsitikinimu: „Nesu gimęs tik vienam kampeliui. Mano tėvynė — visas pasaulis"3. Kai tai bus tau aišku, nesistebėsi, kad nepadeda tau nauja vietovė, į kurią atkeliauji atsibodus kitoms. Be to, pirma pasitaikiusi būtų tau patikusi, jei manytum, kad ji — tavoji. Dabar ne keliauji, o klaidžioji ir blaškaisi, keisdamas vietą po vietos, nors tai, ko ieškai — geresnio gyvenimo, galima rasti bet kur. Ar gali būti didesnė sumaištis už forumą? Bet net ir ten, jeigu reikia, galima gyventi ramiai. Tačiau, jei būtų galima elgtis pagal savo norą, aš bėgčiau ir nuo forumo vaizdo, ir nuo jo kaimynystės. Juk kaip kenksmingos vietovės sugadina net ir stipriausią sveikatą, taip kai kurios vietos žalingos dorai, bet dar netobulai, sveikstančiai sielai. Aš nepritariu tiems, kurie puola į patį verpeto vidurį ir, pamėgę gyvenimo nerimą, kasdien narsiai kaunasi su sunkumais. Išminčius iškęs juos, bet savo noru jų nesirinks ir labiau trokš taikos negu mūšio. Nedaug padeda savo ydų atsikratymas, jei reikia kovoti su svetimomis. „Trisdešimt tironų4,— pasakojama,— apsupo Sokratą, bet nepajėgė palaužti jo dvasios." Ar svarbu, kiek yra ponų? Vergija viena. Kas ją paniekino, tas ir valdovų minioje laisvas.

Laikas baigti, bet pirma užmokėsiu muitą. „Žinoti klaidą — tai pradėti gelbėtis." Man atrodo, Epikūras nuostabiai tai pasakė. Kas nežino savo ydų, tas negali jų išrauti. Pirma reikia sučiupti save blogai darant, o tik po to — taisytis. Kai kurie giriasi savo ydomis. Ar tu manai, kad tie, kurie savo blogybes laiko dorybėmis, nors kiek mąsto apie vaistus nuo jų? Todėl kiek galėdamas priekaištauk sau ir ieškok įkalčių prieš save. Pirma būk sau kaltintoju, po to—teisėju ir tik paskiausiai — gynėju. Kartais reikia pačiam save užsipulti. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 21-40 laiškai