Pirmadienis, Geg 27th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 61-80 laiškai

Seneka 61-80 laiškai - AŠTUONIASDEŠIMTAS LAIŠKAS

AŠTUONIASDEŠIMTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Tai, kad šiandien turiu laiko, yra ne tik mano paties, bet ir reginio nuopelnas. Visus gaišintojus sušaukė rutulių varžybos1. Niekas neįsiverš, niekas nesutrukdys mano mintims, ir jos, pasitikėdamos ramybe, bus drąsesnės. Nesubildės staiga durys, nepakils užuolaida, tad galima saugiai žengti, o tai labai svarbu einant vienam, žygiuojant savo keliu. Ar aš neinu pirmtakų pėdomis? Taip, bet leidžiu sau ir kai ką atrasti, ir pakeisti, ir palikti. Aš — ne jų vergas, o bendramintis. Tačiau per daug pasakiau žadėdamas sau tylą bei netrikdomą vienatvę. Štai iš stadiono atsklinda milžiniškas gausmas. Jis neišmuša manęs iš vėžių, bet verčia samprotauti apie šį reiškinį. Mąstau sau vienas, kiek daug žmonių lavina kūną, o sielą — vos keletas. Kokia didelė minia subėga į nepatikimą akimirkos reginį ir kokia dykuma plyti aplink mokslus ir dailiuosius menus! Kokie silpnadvasiai yra tie, kurių rankomis ir pečiais mes žavimės! Daugiausia ir mąstau vienas: jei kūno mankšta gali padaryti žmogų tokį ištvermingą, kad jis pakelia smūgius ir daugybe spyrių, kad, save krauju permirkęs, visą dieną, kepinant saulei, išbūna tarp įkaitusių dulkių, tai daug lengviau užgrūdinti dvasią, kad ji nenugalėta sutiktų ir likimo smūgius, ir jo dovanas, kad parblokšta ir sutrypta vėl pakiltų. Mat kūno stiprybei reikia daugelio dalykų, o dvasia auga pati iš savęs, pati save maitina, pati save mankština. Kūnui reikia daug maisto, daug gėrimo, daug aliejaus, pagaliau daug darbo, o dorybė tau teks be jokių priemonių ir be išlaidų. Su tavimi — tai, kas gali padaryti tave dorą. Ko reikia, kad būtum doras? — Noro. O ko labiau begalėtum norėti negu išsiveržti iš šios visus slegiančios vergijos, kurios atsikratyti įvairiausiais būdais bando net paskutiniai purve gimę vergai?! Visus savo pinigus, sutaupytus apvagiant pilvą, jie atiduoda už laisve. Tai nejaugi tu, kuris tariesi gimęs laisvas, netrokšti bet kokia kaina išsivaduoti? Ko tu žvalgaisi į savo piniginę? Laisvės nenusipirksi. Į išlaisvintų asmenų sąrašus patenka tik laisvės vardas2. Iš tikrųjų jos neturi nei tie, kurie ją pirko, nei tie, kurie ją pardavė. Tu pats sau turi duoti šį gėrį, iš savęs jį pasiimti. Pirmiausia išsilaisvink iš mirties baimės — ji mums uždeda jungą. Paskui išsilaisvink iš skurdo baimės. Jei nori įsitikinti, kad jis neturi nieko bloga, palygink skurdžių ir turtingųjų veidus. Neturtingas šypsosi dažniau ir nuoširdžiau, jo širdies gelmėje nėra jokio nerimo, o atsiradęs koks nors rūpestis praplaukia lyg lengvas debesėlis. O laimingais vadinamų žmonių linksmumas yra apsimestinis, liūdesys — slegiantis tarsi votis ir tuo sunkesnis, kad jiems negalima viešai rodytis vargšais, bet būtina vaidinti laimingus tarp širdį graužiančių sielvartų. Man dažniau reikės naudotis mimo, kuris paskirsto mums vaidmenis, bet kuriuos mes blogai vaidiname, pavyzdžiu (niekas įtaigiau nevaizduoja žmogaus gyvenimo). Tas. kuris pasipūtęs įžengia į sceną ir, užrietęs sprandą, taria:

 

Esu valdovas Argo. Jį Pelopas man

Paliko ten, kur Heles jūros suspausta

Ir marių Jonijos Korinto sąsmauka3.— 

tėra vergas, gaunantis penkis saikus grūdų ir penkis denarus. O anas, kuris nepaprastai išdidžiai, puikuodamasis savo jėgomis, sako:

 

Nutilki, Menelajau. nes nuo dešinės

Manosios žūsi4—, 

 

tėra skarmaluose miegantis padienininkas. Tą patį galima pasakyti apie visus virš žmonių galvų, virš minios neštuvuose iškeliamus išlepėlius: jų laimė — tik kaukė. Nuplėšk ją ir tu imsi juos niekinti. Ketindamas pirkti arklį, prašai nuo jo nutraukti gūnią, parduodamiems vergams liepi nusirengti, kad nebūtų paslėpta kokia nors jų kūno yda, o žmogų vertini apsitūlojusį. Visa, kas gali nepatikti, vergų pirkliai dangsto kokia nors gudrybe. Todėl papuošimai pirkėjams būna įtartini: pastebėję raištį ant rankos ar kojos, liepia nusirišti jį ir parodyti patį kūną. Matai tą Skitijos ar Sarmatijos karalių su puikiu galvos papuošalu? Jei nori jį įvertinti, pažinti, koks jis yra, atrišk raištį: po juo slypi daug blogio. Bet kam šnekėti apie kitus? Perkainok pats save: atmesk pinigus, namus, garbę, apžiūrėk savo vidų. O dabar apie save sprendi remdamasis kitų žodžiais. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 61-80 laiškai