Sekmadienis, Birž 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 61-80 laiškai

Seneka 61-80 laiškai - ŠEŠIASDEŠIMT KETVIRTAS LAIŠKAS

ŠEŠIASDEŠIMT KETVIRTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Vakar tu buvai su mumis. Gali paklausti, ar tik vakar. Todėl aš ir pridūriau: su mumis. Su manimi tu esi visados. Susirinko draugai, dėl kurių ėmė kilti smarkesni dūmai: ne tokie, kurie veržiasi iš lėbautojų virtuvių, gąsdindami gaisrininkus, bet saikingi, rodantieji, jog atėjo svečių. Kalbėjomės apie įvairius dalykus, kaip paprastai per puotą nė vieno dalyko neišnagrinėdami iki galo, šokinėdami nuo vieno prie kito. Vėliau buvo skaitoma Kvinto Sekstijaus tėvo — didžio, patikėk manimi, vyro ir stoiko (nors jis pats savęs juo nelaiko) — knyga. Gerieji dievai, kiek joje stiprybės, kiek dvasios! Tai rasi ne visų filosofų raštuose: kai kurių garsų vardą turinčių autorių kūriniai yra bekraujai. Jie moko, ginčijasi, išvedžioja, bet nestiprina dvasios, nes patys jos neturi. O perskaitęs Sekstijų, tu pasakysi: „Jis gyvas, stiprus, laisvas, jis — daugiau negu žmogus, jis palieka mane kupiną milžiniško pasitikėjimo". Prisipažinsiu tau, kad ir kaip būčiau nusiteikęs, jį skaitant, norisi mesti iššūkį bet kokiam įvykiui, norisi sušukti: „Likime, ko delsi? Pulk! Matai, aš pasiruošęs!" Savo drąsa tampu panašus į tą, kuris ieško, kur išmėginti save, kur parodyti savo narsumą, kuriam

 

O kaip būtų smagu, kad tarpan žvėrių pabaidytų

Šernas putotas nuo kalno ar liūtas rusvas nušoktų!1

 

Aš norėčiau, kad būtų ką nugalėti, lavinti ištvermę. Mat Sekstijus ypatingas dar tuo, kad jis tau ir parodo laimingo gyvenimo didybę, ir nežadina nusivylimo savimi, nes sužinai, jog šis gyvenimas aukštai, bet pasiryžusiam yra pasiekiamas. Tą patį daro ir dorybė: žaviesi ja vis tiek tikėdamasis ją įgyti. Aš paprastai daug laiko prarandu stebėdamas pačią išmintį. Žiūriu į ją apstulbęs, kaip ir į patj pasaulį, kurį dažnai išvystu tarsi iš naujo. Juk aš garbinu ir išminties kūrinius, ir jos kūrėjus — malonu ją priimti lyg daugelio žmonių paliktą paveldėjimą. Dėl manęs tai įgyta, dėl manęs vargta! Bet elkimės kaip gera šeimos galva: didinkime gautą turtą. Tegul mano palikuonys gaus didesnį paveldėjimą. Daug dar yra darbo ir daug jo bus visada, nė vienam po šimto tūkstančių metų gimusiam žmogui nebus atimta galimybė ką nors prie to pridėti. Net jeigu senolių viskas atrasta, kiti visados naujai pritaikys ir supras jų atradimus, kitaip juos tvarkys. Įsivaizduokime, kad protėviai paliko mums vaistų akims gydyti. Man nereikia išradinėti naujų, tačiau t-rimus privalau pritaikyti ligoms ir įvairioms aplinkybėms. Vieni iš jų gelbsti nuo akių graužimo, kiti negeidžia sudribti vokams, treti apsaugo nuo staigių uždegimų ir ašarojimų, ketvirti padidina regėjimo aštrumą. Reikia juos sutrinti, parinkti vartojimo laiką, kiekvienam vaistui nustatyti dozę. Senoliai išrado vaistų ir sielai gydyti, o kaip ir kada juos vartoti, turime išsiaiškinti mes patys. Mūsų pirmtakai padarė daug, bet dar ne viską. Tačiau juos vis tiek turime vertinti ir garbinti beveik taip pat, kaip dievus. Kodėl gi man namuose nelaikyti didžiųjų vyrų atvaizdų, kurie pakelia sielą? Kodėl man nešvęsti jų gimimo dienų? Kodėl gi iš pagarbos jiems neprisiekti jų vardu? Kaip privalau nusilenkti savo mokytojams, taip privalau nusilenkti ir žmonių giminės mokytojams, kuriuose slypi didžiulio gėrio šaltinis. Jeigu pamatysiu konsulą ar pretorių, padarysiu visa, kas dera pagerbiant svarbias jų pareigas: nulipsiu nuo arklio, nusiimsiu galvos apdangalą, užleisiu kelią. Tai ar ne su pačia didžiausia pagarba turiu priimti į savo širdį abu Markus Katonus, išmintingąjį Lelijų, Sokratą su Platonu, Zenoną ir Kleantą?! Lenkiuosi jiems, didūs jų vardai išaukština ir mane patį. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 61-80 laiškai