Pirmadienis, Birž 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 101-124 laiškai

Seneka 101-124 laiškai - ŠIMTAS DVYLIKTAS LAIŠKAS

ŠIMTAS DVYLIKTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Prisiekiu, noriu tavo draugą lavinti ir mokyti taip, kaip tu trokšti. Bet jis pasirodo esąs per daug kietas, tiksliau, per daug minkštas — o tai yra dar blogiau — ir palaužtas ilgalaikių blogų įpročių. Pateiksiu tau pavyzdį iš savo amato1. Ne kiekvieną vynuogę galima skiepyti: jeigu ji sena ar tuščiavidurė, jeigu ji netvirta ar menka, tai arba nepriims skiepo, arba jo nemaitins ir nepriaugins prie savęs, neperims jo savybių ir prigimties. Taigi paprastai tokią vynuogę nupjauname aukštai virš žemės, kad nepasisekus galėtume išmėginti laimę antrą kartą, pakartodami skiepijimą prie pat žemės. Tas, apie kurį rašai ir kurį pavedi man, neturi jėgų: jis pasidavė savo ydoms. Jis iš karto ir nuvyto, ir surambėjo. Neįstengia priimti proto daigų, neįstengia jų maitinti. „Bet jis pats to nori." Netikėk. Nesakau, kad jis tau meluoja: jis mano, kad iš tiesų nori. Prabanga jam įkyrėjo, bet greitai jis vėl susitaikys su ja. „Tačiau jis sakosi esąs nepatenkintas savo gyvenimu." Nesiginčiju. O kas gi juo patenkintas? Žmonės ir myli savo ydas, ir nekenčia jų. Apie jį spręsime tuomet, kai jis įrodys mums, jog iš tikrųjų negali pakęsti palaidumo. Dabar jis su juo tik nesutaria. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 101-124 laiškai