Antradienis, Gruo 11th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 101-124 laiškai

Seneka 101-124 laiškai - ŠIMTAS ŠEŠIOLIKTAS LAIŠKAS

ŠIMTAS ŠEŠIOLIKTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Dažnai klausiama, kas geriau, ar kad aistros būtų santūrios, ar apskritai jų neturėti. Mūsiškiai visai jas atmeta, peripatetikai stengiasi tik pažaboti jas. Aš nesuvokiu, kaip gali būti sveikas ar naudingas kažkoks vidutiniškas ligos sunkumas. Nebijok, neišplėšiu iš tavęs to, ko nenorėtum atsisakyti. Būsiu sukalbamas ir atlaidus dėl to, ko tu sieki ir ką manai esant arba būtiną gyvenimui, arba naudingą, arba malonų. Aš noriu pašalinti tik ydas. Uždraudęs tau trokšti, leisiu norėti, kad tą patį darytum nebijodamas ir tvirčiau nusistatęs, kad net pačius malonumus justum stipriau. Argi, valdydamas juos, nejusi jų geriau negu jiems vergaudamas? „Tačiau juk natūralu, — sakai, — kankintis gedint draugo. Tu neturi drausti byrėti ašaroms dėl tokios rimtos priežasties. Natūralu jaudintis ir dėl žmonių nuomonės, liūdėti, jeigu ji nepalanki. Kodėl neleidi garbingai būgštauti dėl blogos nuomonės?" Visos ydos yra pateisinamos. Iš pradžių jos būna nedrąsios ir lengvai nugalimos, bet paskui išsikeroja daug plačiau. Leidęs joms pradėti, nepriversi jų baigti. Iš pradžių kiekviena aistra būna silpna, vėliau pati save kursto ir augdama kaupia jėgas. Jos neprisileisti yra lengviau, negu vėliau atsikratyti ja. Kas prieštaraus, kad kiekviena aistra išplaukia iš kažkokios lyg ir natūralios pradžios? Prigimtis liepė mums rūpintis savimi, bet jei per daug nuolaidžiausime šiam rūpesčiui, jis virs yda. Prigimtis sumaišė malonumą su būtinais dalykais ne tam, kad jo siektume, bet kad dėl to priedo mums būtų maloniau tai, be ko negalime gyventi. Pradėjus viešpatauti malonumui, atsiranda palaidumas. Taigi užtrenkime duris ydoms, nes, kaip sakiau, lengviau jų nepriimti negu išvaryti. Sakai: „Leisk nors šiek tiek liūdėti, leisk nors šiek tiek bijoti". Tačiau tas „šiek tiek" paprastai tęsiasi ir nesibaigia ten, kur nori. Išminčius gali ir ne taip rūpestingai saugoti save, jam tai nepavojinga: kai norės, jis sutramdys ir ašaras, ir malonumus. O mums taip sunku grįžti, todėl geriau visai nepradėkime. Man atrodo, Panetijas subtiliai atsakė kažkokiam jaunikliui, kuris paklausė, ar išminčius gali įsimylėti. „Dėl išminčiaus, — tarė jis, — pažiūrėsime, o man ir tau, kuriems kol kas toli gražu iki tikros išminties, neleistina įklimpti į audringą, nesuvaldomą, pasmerkiantį vergijai, verčiantį nevertinti savęs jausmą. Juk jeigu nuo mūsų nenusigręžiama, mes dar smarkiau tirpstame iš gerumo, o paniekinti mes dar smarkiau liepsnojame iš išdidumo. Iš laimingos meilės taip pat nieko gero, kaip ir iš nelaimingos: laiminga mus pasigrobia, nelaiminga — ragina kautis. Taigi, suvokdami savo silpnumą, geriau gyvenkime ramiai. Neatiduokime savo netvirtos sielos nei vynui, nei grožiui, nei pataikavimui, nei kitoms patrauklioms vilionėms", Tai, ką Panetijas sakė apie meilę, aš sakau apie visas aistras: kiek galėdami, eikime tolyn nuo slidaus tako, nes nelabai tvirtai stovime net ant tvirtos žemės. Dabar tu priminsi paplitusį priekaištą stoikams: „Pernelyg dideli pažadai; pernelyg rūstūs jūsų pamokymai. Mes esame tik silpni žmogeliai, negalime sau visko uždrausti. Kentėsime, bet nedaug; norėsime, bet saikingai; niršime, bet nurimdami". Žinai, kodėl mes šitaip negalime? Todėl, kad mes netikime, jog galime tai. Garbės žodis, iš tikrųjų yra kitaip: kadangi mylime savo ydas, tai ir giname jas ir labiau esame linkę jas pateisinti negu jų atsikratyti. Prigimtis davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save. Priežastis čia yra nenoras, o negalėjimas yra tik pasiteisinimas. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Seneka.Laiškai Lucilijui Seneka 101-124 laiškai