Ketvirtadienis, Lap 15th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Biblioteka Kitos knygos ir... Seneka Seneka 101-124 laiškai

Seneka 101-124 laiškai - ŠIMTAS PENKTAS LAIŠKAS

ŠIMTAS PENKTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Pasakysiu, ko reikia žiūrėti, kad gyventum saugiau. Tikiuosi, tu išklausysi mano pamokymų taip, lyg mokyčiau, kaip neprarasti geros sveikatos Ardėjos1 krašte. Žiūrėk, kas verčia žmogų pražudyti kitą žmogų, ir tu pamatysi viltį, pavydą, neapykantą, baimę ir panieką. Panieka — lengviausias iš šių dalykas, daugelis, norėdami apsiginti, slepiasi už jos. Kas nors, niekindamas kitą, aišku, įgelia jam, bet prabėgomis. Niekinamam žmogui nekenkiama ilgai ir uoliai. Net ir mūšyje pro gulintį praeinama, o kaunamasi su tais, kurie — ant kojų. Nežadinsi nedorėlių vilties, jei neturėsi nieko, kas kursto kito nedorą geismą, jei nevaldysi nieko, kas krinta į akis. Mat geidžiama ir mažų dalykų, jeigu tik jie — žymūs ar reti. Išvengsi pavydo, jei nesimaišysi akyse ir nesigirsi turtais, jei mokėsi džiaugtis pats vienas. Neapykanta arba kyla dėl įžeidimo, — jos išvengsi, jei nieko neužgausi, — arba atsiranda be priežasties,— šiuo atveju tave nuo jos apsaugos sveikas protas. Neapykanta buvo daugeliui pavojinga; tačiau kai kurie užsitraukdavo ją ir neturėdami priešų. Kiti tavęs nebijos, jei tavo sėkmė bus vidutiniška, o būdas švelnus. Tegul žmonės žino, jog tu esi tas, kurį įžeisti yra nepavojinga, o susitaikyti — visada galima. Sunku, jei tavęs bijo ir namie, ir kitur, jei bijo tiek vergai, tiek ir laisvieji. Kiekvienam užteks jėgų pakenkti tau. Be to, pridėk dar tai, kad tas, kurio kiti bijo, bijo pats. Tas, kuris kelia siaubą kitiems, negali būti saugus. Dar lieka panieka, kurios dydis yra galioje to, kuris ją užsitraukia, kuris yra niekinamas todėl, kad šito norėjo, o ne todėl, kad turėjo toks būti. Atsikratyti šio nemalonumo padeda ir laisvieji menai, ir draugystė su žmonėmis, turinčiais galios kokiam nors galiūnui. Prie jų priartėk, bet ne suartėk, kad vaistai nekainuotų daugiau už ligą. Naudingiausia bus elgtis ramiai ir kuo mažiau kalbėtis su kitais, o daugiau su savimi. Pašnekesys turi tam tikro žavesio, kuris prisėlina ir suvilioja mus, jis ir išduoda paslaptis tarsi girtumas arba meilė. Niekas nenutylės to, ką išgirdo. Niekas nepasakys tik tiek, kiek pats girdėjo. Kas nenutylės, tas nenutylės ir sakiusiojo vardo. Kiekvienas turi žmogų, kuriam patiki tiek, kiek jam pačiam patikėta. Tegu jis ir nebus plepus, tegu tenkinsis tik tuo, kad jį išklausys vienos ausys, vis tiek jų susirinks visa virtinė, ir tai, kas buvo paslaptis, virs gandu. Smarkiai mūsų saugumą užtikrina ir skubotų poelgių vengimas. Nesivaldančių žmonių gyvenimas yra sujauktas ir neramus. Kuo daugiau jie kenkia, tuo labiau bijo ir niekada nepatiria ramios akimirkos. Jie dreba padarę ką nors bloga ir nieko kito negali daryti, nes sąžinė neleidžia mąstyti apie ką nors kita, verčia tuojau atsiskaityti jai. Kas laukia bausmės, tas jau yra nubaustas, o laukia jos kiekvienas, kuris nusipelnė. Kai sąžinė nėra švari, galima rasti saugią vietą, bet negalima rasti ramybės. Mat jis mano, jog gali būti sugautas, net jeigu jo ir nesugauna, vartosi per miegus, ir, pradėjus kalbėti apie kieno nors nusikaltimą, tuoj prisimena savąjį, kuris jam atrodo vis dar blogai paslėptas, blogai pridengtas. Nusikaltėlis gali sėkmingai pasislėpti, bet pats niekuomet netiki savo sėkme. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Biblioteka Kitos knygos ir... Seneka Seneka 101-124 laiškai