Trečiadienis, Lie 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Biblioteka Kitos knygos ir... Seneka Seneka 101-124 laiškai

Seneka 101-124 laiškai - ŠIMTAS ŠEŠTAS LAIŠKAS

ŠIMTAS ŠEŠTAS LAIŠKAS

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

Pavėluotai atsakau į tavo laišką ne todėl, kad būčiau apsivertęs darbais. Tokio pasiteisinimo tu neišgirsi: nesu užimtas nei aš, nei kiti, kai tik šito norime. Reikalai nė vieno nesmaugia. Jų susirandame patys ir manome, jog toks apsikrovimas darbais — laimės požymis. Tai kodėl aš ne iš karto tau parašiau? Mat tai, ko tu manęs teiravaisi, yra mano kūrinio dalis. Juk žinai, kad aš noriu parašyti dorovės filosofijos veikalą ir paaiškinti visus su ja susijusius klausimus. Taigi dvejojau, ar tavo bylą atidėti, kol ateis jos laikas, ar paskelbti nuosprendį be eilės. Man pasirodė, kad bus žmoiškiau negaišinti atvykusio Iš taip toli. Todėl nagrinėsiu šį klausimą, nesiedamas jo su kitais, su juo susijusiais dalykais, ir, jei vėliau atrasiu ką nors panašaus, pats neprašomas tau nusiųsiu. Ką turiu galvoje? Visa, apie ką žinoti yra maloniau negu naudinga, kaip ir tai, ko dabar klausi: ar gėris kūniškas? Gėris kažką veikia teikdamas naudos. O tai, kas veikia, yra kūnas. Gėris išjudina mūsų sielą, tam tikru būdu ją formuoja ir sulaiko, o tai — kūno požymiai. Kūno gėris pats yra kūniškas, vadinasi, ir dvasios gėris taip pat. Žmogaus gėris būtinai turi būti kūniškas, nes pats žmogus yra kūną turinti būtybė. Jeigu tai, kas žmogų maitina, kas jį saugo ar grąžina jo sveikatą, yra kūniški dalykai, tai ir žmogaus gėris yra kūniškas. Manau, jog tu neabejoji, kad jausmų — tokių kaip pyktis, meilė, liūdesys — pagrindas yra kūnas, — pridėsiu ir tai, apie ką tu nesiteirauji. Tu juk neabejoji, kad jie keičia mūsų veido išraišką, suraukia kaktą, iššiepia lūpas, priverčia parausti ar pabalti. Tai kaip? Ar manai, jog tokius akivaizdžius kūno pasikeitimus gali sukelti kas nors kita, išskyrus kūną? Jei jausmai yra kūniški, tokios pat yra dvasios ligos: šykštumas, žiaurumas bei kitos įsišaknijusios ir jau nepataisomos ydos. Vadinasi,

ir niekšybė bei visos jos atmainos — pyktis, pavydas, puikybė — taip pat. Vadinasi, ir gėris taip pat; pirmiausia todėl, kad jis yra blogio priešingybė, o antra, todėl, kad turi tas pačias žymes. Ar nematai, kiek jėgų akims suteikia drąsa? Kiek susikaupimo — išmintis? Kiek santūrios ramybės — garbingumas? Kiek šviesos — džiaugsmas? Kiek šalčio — žiaurumas? Kiek palengvėjimo — švelnumas? Vadinasi, visa tai, kas keičia kūno spalvą ir išvaizdą, kas veikia jį, yra kūniški dalykai. Visos mano minėtos dorybės yra gėris, kaip ir visa, ką jos teikia. Nereikia abejoti, jog tai, kas gali ką nors paliesti, yra kūnas.

Juk paliest ar paliečiamas būt vien kūnas tegali1.

Taip sako Lukrecijus. Visa, ką minėjau, nekeistų mūsų kūno, jeigu šis nebūtų paliečiamas. Vadinasi, visa tai yra kūniška. Be to, visa, kas turi galios skatinti, versti, sulaikyti ir įsakyti, yra kūnas. O kaipgi? Argi baimė nesulaiko? Argi drąsa neskatina. Argi narsa neragina ir neįkvepia? Argi santūrumas nepažaboja ir nešaukia atgal? Argi džiaugsmas neiškelia? Argi liūdesys negniuždo? Pagaliau, kad ir ką darytume, mes veikiame įsakyti arba blogio, arba dorybės. Tai, kas įsakinėja kūnui, yra kūnas; tai, kas suteikia kūnui jėgų, yra kūnas. Kūno gėris yra kūniškas; žmogaus gėris yra ir kūno gėris, vadinasi, jis yra kūniškas.

Įvykdžiau tavo valią kaip tu norėjai; o dabar pats pasakysiu, ką, man regis, tu pats ištarsi: „Žaidžiame plėšikėlius"2. Tuščiai eikvojame laiką dėstymo grakštumui: tie dalykai nedaro mūsų geresnių, o tik mokytus. Išmintis yra prieinamesnis dalykas. Geroms mintims pakanka perskaityti nedaug. Bet mes ir filosofiją, kaip ir visa kita, perkrauname nereikalingais dalykais. Moksle, kaip ir visur, vargstame dėl nesantūrumo; ir mokomės ne gyvenimui, o mokyklai. Lik sveikas.

Jūs esate čia: Naujienos Biblioteka Kitos knygos ir... Seneka Seneka 101-124 laiškai