Penktadienis, Lap 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai...

0. SEPTYNI ŠIMTMEČIAI

VYDŪNAS. SEPTYNI ŠIMTMEČIAI VOKIEČIŲ IR LIETUVIŲ SANTYKIŲVYDŪNAS. SEPTYNI ŠIMTMEČIAI VOKIEČIŲ IR LIETUVIŲ SANTYKIŲVokiečiai nuo seno negerbė lietuvybės, o po Didžiojo karo ta panieka peržengė visas ribas. Ypač Prūsų Lietuvoje. Lietuviams ten nenorima pripažinti net pilietybės teisių. Todėl taip svarbu suprasti, kas gi yra tėvynė, jos gyventojai, kokia vokiškumo ir lietuviškumo esmė, ką apie tai manė tikri vokiečiai, kaip prasidėjo abiejų tautų santykiai ir susiklostė per šimtmečius. Iš susitelkimo prie šių klausimų kilo minčių ir svarstymų apie ateitį.

UDK 008(474.5:430) (091) Vi46. Dr. Wilhelm Storost-Vydūnas

S1EBEN HUNDERT JAHRE DEUTSCH-LITAU1SCHER BEZIEHUNGEN
Verlag: Akademinės skautijos leidykla, Chicago, II., U.S.A., 1982
Vertėjai: VITA GAIGALAITĖ, RAPOLAS ŠALTENIS
Redaktorė LILIJA KUDIRKIENE
Knygos išleidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija
ISBN 5-415-01570-1, © Leidykla VAGA, 2001

KNYGOS PARAŠYMO BEI IŠLEIDIMO DINGSTIS 

Vokiečiai nuo seno negerbė lietuvybės, o po Didžiojo karo ta panieka peržengė visas ribas. Ypač Prūsų Lietuvoje. Lietuviams ten nenorima pripažinti net pilietybės teisių. Todėl taip svarbu suprasti, kas gi yra tėvynė, jos gyventojai, kokia vokiškumo ir lietuviškumo esmė, ką apie tai manė tikri vokiečiai, kaip prasidėjo abiejų tautų santykiai ir susiklostė per šimtmečius. Iš susitelkimo prie šių klausimų kilo minčių ir svarstymų apie ateitį.

Tai, kaip vokiečiai žodžiais ir darbais kliudė lietuvybei, be jokios abejonės, tikrojo vokiškumo neišreiškia. Vis dėlto daugelis samprotavimų šiame veikale grindžiama vokiečių raštija. Joje esama ir daug palankumo lietuvybei. Po neregėto vokiečių išpuolio prieš ją tai galėtų sugrąžinti abipusį pasitikėjimą ir padėtų ramiai apsvarstyti tikrąją padėtį.

Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtus metų klostėsi it didžiulė drama. Taigi šio veikalo pirmoji dalis tokiu požiūriu būtų nelyginant prologas, antroji apibūdina besivaržančias puses, trečioji parodo sceną iš išorės ir vidaus. Toliau jau – pati drama, kurioje iš varžovų vokiečiai kur kas labiau negu aisčiai, tai yra lietuviai, pasirodo kaip lemiamoji jėga. Vienuoliktoji dalis būtų trečiosios papildymas, tuo tarpu dvyliktoji galėtų būti laikoma epilogu.

Knygos paveikslai nėra tik šiaip iliustracijos. Daugelis jų parinkti dėl savo nuotaikos ir į tekstą turėtų būti įterpiami pagal tai.

Jei tik nepasitaikė apsirikimų, gyvenamųjų vietų bei upių vardai ir asmenvardžiai čia pateikiami kaip seniausiose vokiečių knygose.

Galiausiai tebus pabrėžta, kad šiame veikale nebe pirmą kartą bandoma vokiečių ir lietuvių santykius pavaizduoti aisčių požiūriu, tai yra tos pusės, kuri patyrė daugiausia skriaudos ir kuri šaukiasi teisingo sprendimo.

Dr. WILHELMAS STOROSTA-VYDŪNAS Tilžė, 1932m. rugsėjis

p. 191–250.

SEPTYNI ŠIMTMEČIAI VOKIEČIŲ IR LIETUVIŲ SANTYKIŲ >>>03 dalis>>>04 dalis>>>05 dalis>>>06 dalis>>>07 dalis>>>08 dalis>>>09 dalis>>>10 dalis>>>11 dalis>>>12 dalis

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai...