Šeštadienis, Lie 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 3. Septyni šimtmečiai vok. liet. sant.

3. Septyni šimtmečiai vok. liet. sant. - 3. SENIEJI KRAŠTO IR GYVENTOJŲ VARDAI

3. SENIEJI KRAŠTO IR GYVENTOJŲ VARDAI

Klasikinėje senovėje mūsų protėviai turėjo atrodyti labai ypatingi. Jau vien elektronas dėl savo pritraukiamosios galios buvo paslaptingas. O jis buvo gaunamas iš mūsų protėvių. Visos žinios apie juos miglotos, nelabai tikėtinos. Net jų vardas nėra aiškus.

Graikas Herodotas tautą, gyvenusią mūsų šiaurėje, vadino g e 1 o n a i s . Bet nėra visai aišku, ar ši tauta tikrai buvo aisčių protėviai. Tik pats vardas iš tolo primena galindus arba lietuvišką žodį galiūnai.

Vėlesnės žinios jau visai aiškiai rodo, kad senųjų tautų turėta ypatingų interesų mūsų tėvynėje ir kad dar prieš tūkstantį ir gal daugiau metų ji joms turėjo būti žinoma.

Romėnas Plinijus visai aiškiai kalba apie didelę gintaro salą B a 1t i a arba B a 1 c i a šiaurės rytuose, kurią galima pasiekti tam tikru keliu – o jis galėjo vesti tik į šiandieninius Rytprūsius arba tiesiog į Sembą. Pavadinimą B a 1t i a Plinijus, matyt, išveda iš Pitėjo pavartoto Basilia ar Balisia. O kas šiuo vardu vadinama, neaišku.

Tacitas mūsų krašto gyventojus vadina a e s t i e r. Šį pavadinimą vartojo ir gotas Jordanas, ir romėnas Kasiodoras, gotų karaliaus Teodoriko valstybininkas.

Greta šito vardo iškyla dar ir kitas. Gotai mūsų tėvynės gyventojus vadinę a i s t e n (dr. W. Gaerte, Rytprūsių proistorė, p. 204). Šis vardas esąs kilęs iš gotiško žodžio aistan — „ko nors bijoti, ko paisyti, ką vertinti“. Anglosaksas Wulfstanas mini estus (aesten). Tai galėjo reikšti rytiečius.

Galima būtų spėti, kad visi trys tarpusavy panašūs vardai yra kilę iš vieno, iš aisčiai, kad šis vardas vartotas pačios tautos ir yra seniausias.

Bizantijos istorikas Zosimas apie 470m. po Kr. praneša, kad 386 metais kažkokia šiaurės tauta norėjusi pereiti Dunojų žemupyje, bet romėnų buvo atblokšta. Barbarai, šitą tautą pažįstantys, ją pavadinę protingoji. Labai panašus yra lietuviškas žodis protingi.

Ibrahimo ibn Jakubo pavartotas žodis b r ū s tikriausiai yra tas pats žinomasis prūsų vardas. Viename popiežiaus Jono XV (989 – 996m.) laikų dokumente Pruzze ir R u z z e paminėti kaip Lenkijos kaimyniniai kraštai.

Nuo tų laikų prūsų vardas įvairiuose Vakarų Europos raštuose ima rodytis vis dažniau. Tačiau parašymas Pruzze yra šio žodžio neteisingo tarimo priežastis. Teisingai būtų taip, kaip parašyta šioje lygoje.

Iš paminėtų šaltinių matyti, kad prūsų vardu vadinti ne tik šiandieninių Rytprūsių, bet viso krašto tarp Vyslos žemupio ir Dauguvos gyventojai.

Adomas Bremenietis rytinės Baltijos pakrantės gyventojus ir gyventojus ryčiau Vyslos žemupio vadina gutais irgutonais, bet taip pat ir s e m b a i s , arba prūsais.

Rusų kronikininkas Nestoras visus gutus vadina prūsų vardu {Prusi: dr. W. Pierson, Elektron, p. 97). Jis, tiesa, mini ir lietuvius, lamatus, kuršius. Bet atrodo, kad pavadinimas prūsai taikytinas visiems šitiems gyventojams.

Panašiai ir danų užrašuose iš karaliaus Valdemaro IV laikų (apie 1230): Lietuva, Lamata, Kuršiai ir Žiemgaliai vadinami bendru Prūsų vardu (Toeppen, Historisch—comparative Geographie von Preussen – „Istorinė lyginamoji Prūsijos geografija“, p. 35). Tokia pačia reikšme šį vardą danai vartoja ir dažniau. Bet kartais juo vadinama ir visai nedidelė teritorija. Taigi prūsų vardo vartosena senovėje buvo labai nepastovi.

Toeppenas minėtoje knygoje (p. 36) tiesiog sako: ..Mes suprantame, kad Prūsų vardas platesne prasme, taip pat ir teisiškai, buvo taikomas visiems pagoniškiems kraštams, kuriuos Vokiečių ordinas stengėsi užgrobti ir apkrikštyti“.

Rytų Europoje dažnesnis buvo lietuvių vardas. Ir laikui bėgant jis greičiausiai įgavo bendresnę reikšmę, nors pradžioje buvo suprantamas siauriau.

Ką žodis prūsai reiškia, šiandien jau galima gana tvirtai teigti. Jis kildintinas iš tos pačios šaknies, kaip ir lietuvių kalbos žodis prusti – prūsta – prūso – „tapti protingesniam, supratingesniam, šviestis, ugdytis“. Lietuviškai šis pavadinimas yra lygiai toks pat, kaip ir prūsiškai: prūsas, daugiskaita prūsai. Taip jis vartojamas ir vokiečių mokslininkų, kaip dr. W.Ziesemerio, dr. W.Gaerte's ir kitų. Juk prūsų kalba yra ta pati lietuvių kalba.

Prūsų vardą, vedant iš porusų (Porussen), kildinti iš rusų, kaip kartais dar atsitinka, yra klaida. Pirmą kartą b o r u s u s mini XVI amžiuje Erasmas Stella, kuris gal turėjo galvoje Ptolemėjo boruskus (K. Lohmeyer, Geschichte Ost- und Westpreussens – „Rytų ir Vakarų Prūsijos istorija“, p.14).

Dr. W.Piersonas mano, kad prūsų vardas pirmiau buvo taikomas aukštesniam luomui, o paskui juo imta vadinti visa tauta. Taip tikrai galėjo būti.

Pavadinimo lietuvis šaknis tikriausiai yra lit-, ta pati, kurią turi vokiečių žodis Leute ir rusų liūdi – „žmonės“. Panašiai juk yra atsiradęs ir vokiečių vardas — Deutschen — iš šaknies teut-, kurią lietuvių kalboje matome žodyje tauta.

Abejotina, ar Pitėjo, Plinijaus ir po jų vartotais vardais gutonai, gutai vadinti gotai. Juk gotų negausiai ir tik laikinai gyventa palei mūsų krašto vakarinę sieną. Be to, lietuviai vartoja žodį gudai pavadinti vienai giminei, kadaise iš jų susidariusiai. Ir šis žodis drąsiai kildintinas iš lietuviško gusti – gunda –gudo „tapti sumaniam“.

Reikia dar pabrėžti, kad visais senaisiais vardais, kaip aisčiai, prūsai, gudai, reiškiamas vertinimas ir kad šiuos vardus tautoms pirmiausia skyrė jų kaimynai.

Mokslas jau seniai šį kraštą vadina baltų arba aisčių kraštu, gyventojus – baltais arba aisčiais ir skiria nuo germanų, slavų bei kitų tautų.

Politinio gyvenimo raidoje (ypač po 1422m.) prūsų vardas suvokietintai – Preussen – bebuvo taikomas vakarinei baltų krašto ir tautos daliai, o lietuvių vardu pradėta vadinti baltų, arba aisčių, tautos pagrindą; greta jo ir latvių vardas darėsi vis reikšmingesnis. Įsidėmėtina, kad lietuvių vardu pavadinti ir rytų bei šiaurės Prūsijos g y ve n t o j ai. Kiti vardai – kuršiai, sembai ir t.t., po truputį pasitraukė iš vartosenos. Sakoma, kad šitos tautos išmirusios, bet tai neįsivaizduojama. Jos tik lygiai su visais vadinasi bendru vardu.

Galiausiai paminėtinas dar toks ypatingas dalykas. Po Prūsijos užkariavimo patys vokiečiai ėmė vadintis prūsų vardu. Ir galbūt dar nuostabiau, kad naujaisiais laikais vokiečiai, atsikėlę į baltų kraštą, net baltų vardą sau prisitaikė. Reikia tik atsiminti, kad vokiečiai ilgą laiką su baltų tauta kariavo ir iš dalies ją pavergė. O tada vokiečiai patys pasivadino vardu tų, kuriuos užkariavo. Paprastai nugalėtojai nugalėtiesiems primeta savo vardą.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 3. Septyni šimtmečiai vok. liet. sant.