Antradienis, Lie 23rd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 3. Septyni šimtmečiai vok. liet. sant.

3. Septyni šimtmečiai vok. liet. sant. - 4. BALTŲ KRAŠTO PUOLIMAS

4. BALTŲ KRAŠTO PUOLIMAS 

Nuo seniausių laikų čia traukdavo taikingi svetimšaliai, o jau viduramžiais viskas pasikeitė. Tada prasidėjo baltų giminės nukariavimas. Ji turėjo gintis. Užtat šio laikotarpio senkapiuose pagausėja ginklų, kurių senaisiais laikais tiek nebuvo.

Kaip sala jūroje – taip šis kraštas skyrėsi nuo kaimyninių kraštų. Šie jau buvo „krikščioniški“ arba ketino tokie tapti. O baltų kraštas tebesilaikė savo senosios religijos.

Dabar iš visų pusių bangos plakė jos krantus. Tiesa, iš šiaurės ir iš šiaurės vakarų riedėjo į ją ir tikros Baltijos bangos. Bet jos atnešdavo narsių, karingų, grobio trokštančių jūrininkų laivus.

Juk ne dėl senovinių prekių, – gintaro ir brangių kailių, arklių ir grūdų, kilo karas. O atvykėliai čia traukė su geriausiais savo meto ginklais. Gal juos čia vedė nuotykių troškimas. Bet tada šis kraštas turėjo garsėti kaip vieta, kur galima patirti nuotykių. Mažų mažiausiai jis, kaip ir senovėje, tebeviliojo paslaptingumu, pasakiškumu.

Taigi šiaurinėse bei vakarinėse pakrantėse pasirodė vyrai iš šiaurės, tai yra: gotai, anglosaksai, vikingai, danai, švedai.

Gotai, traukiantys palei Vyslą į pietryčius, jau seniai šios upės žemupy įsirengdavo laikinas stovyklas. Viena iš jų, įkurta palei šiandieninį Drūsens ežerą, buvo vadinama Truso. Vėliau, jau iš ten pasitraukę, kaip yra paminėta, vadovaujami Ermanaricho, jie bandė iš pietų puldami šį kraštą nukariauti. Bet vėl tai buvo tik klajoklių puolimas prieš sėslią tautą ir vaisių nedavė.

Šiame krašte neužsibūdavo nė vikingai, danai ar kiti. Danų karalius Knutas Didysis apie 1020m. laimėjo mūšį Semboje. Bet jau po 50 metų Danų karalius Svenas pripažįsta: „Sembai (tos srities gyventojai) nepakenčia jokių ponų“.

Aisčiai (baltai) išstumdavo atgal į jūrą įsibrovėlius iš šiaurės, net jeigu jie kurį laiką čia ir būdavo pabuvę, net ir įsikūrę. Lygiai taip pat aisčiai įstengdavo apginti savo kraštą ir prie Vyslos. Tačiau kitaip buvo rytuose ir pietuose, kur čia pat prasidėjo kitų genčių gyvenamos žemės. Po kelių antplūdžių iš rytų įsibrovė ir įsitvirtino rusai, pietuose – lenkai, ir galiausiai iš pietvakarių – dar kitos slavų giminės.

Ilgainiui rusams pavyko užimti ištisus šio krašto plotus. Didelė sritis liko jiems visam laikui. Tai liudija toli rytuose apie Minską išlikusios lietuvių kalbos salelės.

Krašto vidurys, atrodo, ginklo jėga puolančių svetimųjų niekad nebuvo pasiektas. Karai siautėjo tik pasieniais.

Kad aisčiai buvo atstumti į vakarus, mažai tikėtina. Jie čia tikrai gyveno nuo seniausių laikų, tik gal ne per gausiai. Tačiau, norėdami veiksmingiau gintis ar dėl kurių kitų priežasčių, matyt, galėjo ilgainiui tirščiau apsigyventi.

Apskritai baltai vis dar įstengdavo apsiginti nuo rusų, kaip ir nuo kitokių užpuolikų. Sėkmingiausiai jie gynėsi nuo lenkų ir kitų jiems giminingų slavų. Taip, pastariesiems jie tapo netgi pavojingi. Todėl lenkai sau į pagalbą pasitelkė naują galybę – vokiečius, kurie su neregėtu įkarščiu puolė nukariauti aisčių tautos ir ne vien sau, bet ir slavams praskynė kelią į baltų kraštą bei tautą.

Tas pats pasikartojo ir šiais laikais. Kadaise tai vyko su šūkiu ,,už krikščionybę prieš pagonybę“, nors karas yra didžiausia krikščionybės priešybė. Šiais laikais nebėra tokių aiškių šūkių, tačiau iš kiekvieno išpuolio gana aiškiai galima numanyti – esą tai „už kultūrą prieš nekultūringumą“. Tik ir vėl – išpuoliai prieš aisčių tautą yra aiškiausia kultūros priešybė.

Taip baltų kraštas nuo seniausių laikų vis puolamas. Ir kas šiuos puolimus giliau apsvarsto, vargiai randa kokį paaiškinimą. Baltų kraštas neturi iškasenų ar kitokių turtų kaip kad kitos šalys. O vis tiek veržiasi į šį kraštą kaip jūrų bangos svetimos tautos su savo užmačiom. Čia tartum kokia mįslė. Gal dar ir šiandien visai Europai aisčių kraštas ir tauta tebėra senovės slėpinys. 

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 3. Septyni šimtmečiai vok. liet. sant.