Šeštadienis, Lie 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 4. Į KRAŠTĄ ATVYKSTA VOKIEČIAI

4. Į KRAŠTĄ ATVYKSTA VOKIEČIAI - 2. ŠAUKIMAS Į ŽYGĮ PRŪSŲ ŽEMĖN

2. ŠAUKIMAS Į ŽYGĮ PRŪSŲ ŽEMĖN

Šiandien gali atrodyti ypatingai keista, jog kaip tik lenkai atkakliai prašė vokiečių, kad tie atvyktų į aisčių kraštą, tiksliau – į mūsų tėvynę. Paprastai Vokiečių riterių ordino žygis į Prūsiją siejamas su įvairių ,,stabmeldžių krikštytojų“ iš Vokietijos, Bohemijos ar Pomeranijos nesėkmėmis. Taip neturėtų būti.

Slavų (lenkų, mozūrų) valdovai norėjo praturtėti baltų krašto pietvakarinėmis sritimis, prūsiškųjų atšakų tėvyne. Bet šių sričių žmonių asmeninė savigarba ir laisvės meilė buvo tokia stipri, kad jie apsigynė. Ir taip sėkmingai, kad ėmė kelti pavojų patiems užpuolikams.

Tada šie kreipėsi į Vokiečių ordiną. Slavų vargai rado atgarsį vokiečių širdyse. Ordinas atvyko. Tai buvo taiki brolija, susikūrusi krikščionybės lopšyje saugoti ir globoti žmonėms, iš naivaus pamaldumo keliaujantiems į Šventąją žemę. Tenai Vokiečių ordinas netrukus įsigijo ir dvarų. Daugiau dvarų jis įsisteigė Europos šalyse. Venecijoje buvo Ordino vyriausiojo, didžiojo magistro, būstinė.

Ordino brolių tikslas buvo siekti aukščiausių dorybių. Jų tarnyba turėjo būti atliekama su nepaprastu pasišventimu. Kas yra šviesiausia vokiečių tautoje, visa tai šie vyrai norėjo savo gyvenimu įtvirtinti.

Bet labai greit jie ėmėsi priespaudos, tai irgi yra vokiečių ypatumas. Į kvietimą traukti prieš prūsus didysis magistras atsiliepė ilgomis derybomis, kuriose dalyvavo ir popiežius bei imperatorius. Didysis magistras norėjo tapti prūsų ir to krašto valdovu. Prūsais tada vadintos visos baltų sritys. Popiežius ir imperatorius tai jam pažadėjo. Jie save laikė pasaulio viešpačiais, galinčiais kam nori dovanoti ištisus kraštus ir tautas kaip kokius daiktus. Amžina garbė aisčiams (prūsams, lietuviams), kad jie, turėdami žmogiškos savigarbos, klusniai nepasidavė. Tikriausiai jie nieko apie aną sandėrį nežinojo. Bet greit jį pajuto. Nebeliko jokios abejonės, kad atvykėliai pasiryžę valdyti, netgi ir naudodami prievartą.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 4. Į KRAŠTĄ ATVYKSTA VOKIEČIAI