Šeštadienis, Rugp 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 7. ŽMONIŠKESNĖS PADĖTIES VOKIEČIŲ IR

7. ŽMONIŠKESNĖS PADĖTIES VOKIEČIŲ IR - 5. SENBUVIŲ IR ATVYKĖLIŲ PASISK...

5. SENBUVIŲ IR ATVYKĖLIŲ PASISKIRSTYMAS KRAŠTE 

Valdininkų sudarytuose gyventojų sąrašuose buvo žymima tautybė. Pirmoje grafoje buvo įrašomi zalcburgiečiai, antroje – šveicarai, trečioje nasauiečiai, ketvirtoje – kiti vokiečiai ir galiausiai penktoje grafoje – lietuviai. Dažniausiai pirmosios keturios grupės buvo vadinamos vokiečiais.

,,Tokia buvo karaliaus valia: lietuvius ir vokiečius kaimuose laikyti visiškai atskirtus (tai yra, tie ir tie turėjo gyventi kiekvieni savo kaimuose). Bet tai įvykdyti, regis, nebuvo taip lengva. Šešiuose valsčiuose kiekvienoje gyvenvietėje buvo lietuvių ir kolonistų, aštuoniuose – vien lietuviai (beje, jų gyventa kiekviename valsčiuje). Kituose valsčiuose pasitaiko vien tik naujakurių gyvenamų kaimų, kuriuose nėra lietuvių kilmės valstiečių“.

„35 valsčiuose yra tik 153 gyvenvietės visai be lietuvių, o per visus kitus valsčius paminėta 1830 vietų, iš kurių 648-iose gyventojai mišrūs“ (dr. M.BeheimSchwarzbach, p.78).

Klaipėdos apskrityje valstiečiai buvo tik lietuviai, 2230 šeimų, n ė vieno kolonisto. Tik Priekulėje buvo 3 jų šeimos, Ragainės apskrityje – tik 156 zalcburgiečių, 49 nasauiečių šeimos ir 285 kitokių vokiečių šeimos, o lietuvių šeimų – 1534; Tilžės apskrityje – 18 zalcburgiečių šeimų, 94 – kitų vokiečių ir 1264 lietuvių šeimos; Įsruties apskrityje 3139 lietuvių šeimos, 591 zalcburgiečių ir 2297 kitų vokiečių šeimos.

„Iš šių 10 valsčių minimų sąrašų pastebime netikėtą dalyką, būtent, kad šiose valdybose užregistruota tik lietuviai ir vokiečiai kolonistai, o ne kaimo vietovių senbuviai vokiečiai. Peršasi išvada, kad kaip šitoje dešimtyje valsčių, taip ir kituose mišriai gyvenamuose gyventojų santykis bus buvęs panašus ir kad po maro metų vykdoma kolonizacija – vienuose valsčiuose tiesiogiai, kituose numanomai, – bet visur bus buvusi nuolat besiplečiančio Lietuvos vokietinimo pagrindas“ (dr. M.BeheimSchwarzbach, p.78).

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 7. ŽMONIŠKESNĖS PADĖTIES VOKIEČIŲ IR