Penktadienis, Lap 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 7. ŽMONIŠKESNĖS PADĖTIES VOKIEČIŲ IR

7. ŽMONIŠKESNĖS PADĖTIES VOKIEČIŲ IR - 3. BAISAUS LIETUVIŲ IŠMIRIMO PRIEŽASTYS

3. BAISAUS LIETUVIŲ IŠMIRIMO PRIEŽASTYS 

Vien užsikrėtimas nebūtų sukėlęs tokios nelaimės. Sveikas, pilnas jėgų organizmas apsisaugo pats, jeigu liga neužklumpa jo pernelyg staiga. Taigi turėjo būti palankios sąlygos marui išplisti.

„1708-1709 metų speiguota žiema sunaikino žiemkenčius. Bet javus išvežti nebuvo uždrausta. Taigi 1709 metų vasarą prasidėjo brangmetis ir badas. Tada ir pratrūko maras. Skurdžiai maitinęsi lietuviai menkai tegalėjo prieš jį atsilaikyti“ (A.Skalweit, p.10).

„Bet niekaip išmirimas nebūtų pasiekęs šitokio masto, jeigu valdžia nebūtų buvusi tokia dezorganizuota .(tikriau būtų pasakius – demoralizuota). Kaip tik šiuo laiku pasirodė visiškas jos niekingumas. Dar anksčiau iščiulpusi mažąjį žmogų, dabar nebepajėgė jam padėti“ (A.Skahveit, p.11).

„Valsčiai buvo labai retai tikrinami, ir valdininkas savo apylinkėje buvo viešpats ir valdovas. Išnaudodami valdinius, brutaliausiai lupdami valstiečiams kailį jie rodė savo galybę. Jie netgi manė, jog turi teisę imti iš valstiečių dovanas. Valstietis turėjo eiti į lažą, kai to norėjo valdininkas. Tarnybiniuose namuose buvo įsteigtos smuklės, ir valdininkai liepdavo baudžiauninkams į jas lankytis“ (A.Skahveit, p.133).

Pastarąją pastabą turėtų pirmiausia įsidėmėti tie, kurie lietuviams labai lengvai prikiša girtavimą...

„Valdininkai sistemingai stekeno valstiečius... [Grafo A.] Dohnos komisija, 1711 metais paskelbusi Rytprūsių nusmukimo priežastis, greta maro, nederliaus ir mokesčių naštos nurodė ir valdininkus, kurie elgėsi kaip „plėšrūs vilkai“, ne tik patys plėšikavę, bet ir kitiems leidę ar net uoliai padėję“ (A.Skahveit, p.134).

Jau iš to gana aišku, jog maras Prūsų Lietuvoje galėjo nusinešti tiek daug aukų dėl to, kad žmonės čia vos sudurdavo galą su galu. O prie to prisidėjo dar ir kitas dalykas.

Dr.Maxo Beheim-Schwarzbacho veikalo „Frydricho Vilhelmo I kolonizacinė politika Lietuvoje" p.19-20 skaitome: „Kadangi lig šiol su prūsų (suprantama, kad ir lietuvių) valstiečiu tiek valdininkai, tiek girininkai negailėdami smūgių ir „pastronkų“ (lenkiškas žodis, reiškiąs rimbą) beatodairiškai elgėsi kaip su kokiu vergu ir šitaip jam atėmė bet kokią d r ą s ą , tai urėdijų valdytojai, kaip ir krašto rūmų tarėjai, turėtų atidžiau prižiūrėti savo valdinius ir dar kartą rimtai uždrausti panašius dalykus; prasižengusi valstietį pamokyti „ispanišku apsiaustu“ ir kitomis leistinomis prievartos priemonėmis, o ne „pastronkais“.

Turint galvoje visa tai, kas pasakyta, negalima atsistebėti kai kurių mokslininkų teiginiais. Pavyzdžiui, ir A.Skalwveitas (p. 0) sako, kad didelio lietuvių išmirimo maru priežastys buvo žemas jų kultūros lygis, jų nešvara ir netvarkingumas, nesaikingas valgymas ir gėrimas ir t.t. Atsiminkime vien vertimą girtauti valdinėse patalpose! Kad ir kokie nenuneigiami šie faktai, paprasčiausiai išleidžiama iš akių, kad juos tiesiog privertė skursti, kad laikė tamsoje.

Atrodo, daug kas nepastebėjo lietuvius visados turėjus didelį švaros poreikį, kaip matyti iš anksčiau pateiktų pasakojimų apie anuos laikus. Lietuviai valstiečiai visados turėjo netoli savo sodybų pirtis, o tuo tarpu vokiečiai valstiečiai visai jų n e p a ž i n o . Ir šitos pirtys k e 1 i dešimtmečiai prieš marą buvo uždraustos. Tačiau lietuviai vis dar maudėsi slapčiomis. Dėl to Būdviečių kunigas Lepneris 1680 metais prašo hercogą griežtesnio draudimo. Lengva suprasti, kad tada prie skurdo ir psichinio žmonių išsekimo turėjo prisidėti ir nešvara. Bet dėl šito kalti ne valstiečiai, o valdžios sudarytos sąlygos.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 7. ŽMONIŠKESNĖS PADĖTIES VOKIEČIŲ IR