Sekmadienis, Spa 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...

11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ... - 4. GEBĖJIMAS PAJUSTI SUBTILESNĮ...

4. GEBĖJIMAS PAJUSTI SUBTILESNĮ PASAULIO TURINĮ

Kaip žinoma, tie pasaulio dalykai, kurie žmogaus pojūčiams neprieinami, dar net pastaruoju laiku buvo neigiami. Iš fakto, jog gyvuliai dažnai junta tai, ko žmogus ir dėdamas didžiausias pastangas nė kiek nepastebi, nebuvo daroma jokių išvadų. Tik naujausi atradimai patvirtina, kad pojūčiai teapima dalį to, kas iš tikrųjų egzistuoja.

Vaikai beveik visada geba subtiliau pastebėti pasaulio turinį. Ligi šiol daugiausia būdavo jie už tai barami, jeigu tik pasipasakodavo. Beje, toks pastabumas gali tverti ir iki pat žilos senatvės. Lietuviai tai nuo seniausių laikų vertina. Puoselėti tą sugebėjimą turįs kiekvienas žmogus. Tuo tarpu tai liko dalykas, apie kurį paprastai nelinkstama kalbėti.

Tačiau tam tikri duomenys nuolat tai paliudija. Pavyzdžiui, daugelis lietuvių galėdavo ir šiandien tebegali papasakoti apie įvairių vietų ypatumus. Ir šitie ypatumai nėra vien išorinis įspūdis, o ten pasireiškiančių galių savitumas. Kokio nors slėnio ar aukštumos, kurios nors griovos ar lygumos, lauko ar pamiškės, upės kranto ar pajūrio magnetinės bangos veikia kaip tam tikros jėgos. O gebėjimas pažinti iš jų tuojau pat ir ima formuoti pavidalus.

Taigi lietuviui viskas ir atrodo gyva bei turininga. Įvairiose vietovėse jam atsiveria ne tik per amžius nekintantis jų turinys, bet prie jo dar prisideda nuo seniausių laikų iki pat dabarties vis kai kas naujo. Pojūčiams atsiskleidžia vis didesni turtai. Laiko atnešami įvykiai vis gausiau įsodrina kiekvieną tėviškės kertelę.

Žmogus ir gamta bendrai daro tą patį. Ir kaip gamta yra neaprėpiama, gausi, taip ir žmogaus kūrybinės jėgos esti kuo didžiausios įvairovės. Visa tai būčiai teikia turinį, visokeriopus pavidalus. Deja, kai kurie žmonės iš visos tos gausos tik labai paviršutiniškai šį tą pajaučia ir pastebi. Taip, vadinamasis jų išsilavinimas kaip tik juos ir atskiria nuo visų gausingų gamtos grožybių. Ir vien liaudies kultūra moko rasti kelią į jas.

Tačiau iš naivumo ir kvailumo ji šmeižiama. Užtat tokius liaudies gyvenimo pasiekimus teko slėpti. Ir vis dėlto daug kas pasklidę aplinkui. Juk žmonės turi pagaliau parodyti savo pojūčius ir gausią vidinio gyvenimo patirtį.

Ypač reikšminga, kaip žiūrima į tą kitimą, kurio atskirus tarpsnius įvardija sąvokos gimimas, gyvenimas ir mirtis. Lietuviai juk nuo seno buvo įsitikinę, kad mirtis nėra pabaiga, kad žmogaus esmės ji nepaliečia. Dar ligi šiol daugeliui savaime suprantama, lygiai kaip koks įvykis pojūčių pasaulyje, jog mirtis yra grįžimas iš pojūčių pasaulio į vidinį, jog žmogui tai savęs, savo esmės susigrąžinimas.

Su tuo susiejama ir daug vaizdinių, kurie labiau ar mažiau atitinka tikrovę ir dažnai laikomi niekais ar apgaule. Aišku, vaizdinys nėra tikrovė. Tačiau ji duoda vaizdiniui pagrindą, o patį pavidalą jau formuoja žmogus.

Taigi šitaip labai lengvai gali kilti nesusipratimų, bet vaizdinys niekad nebūna visai be pagrindo. Tik nevalia sakomosios naujos mirusiojo egzistavimo formos priskirti medžiaginiam pasauliui, o reikia ją suprasti kaip vidinį išgyvenimą.

Taigi lietuviai yra poveikio lauke ne vien tų jėgų, kurių bangos užgauna jų pojūčius, bet kartu ir tų, kurios pasiekia jų dvasinio gyvenimo gelmes.

Labiausiai tuos pajutimus ugdosi lietuvė. Tai ir suprantama. Juk moteriškoji lytis pašaukta patirti savo organizme kuriamąją gyvybės galių veiklą nesirūpindama jų tikslingumu. Dėl to moteriai kur kas lengviau suprasti negu vyrui pojūčių pasaulio ryšius su dvasiniu ir atvirkščiai.

Ko kitos tautos seniai neteko, daugeliui lietuvių tebėra likę iki šių dienų. O tai ne viena lietuvė, išlaikiusi per gyvenimą žmoniškumą ir savo esybe sušildanti asmeninę aplinką, dar ir šiandien tebėra aiškiaregė, net dvasininkė, magė. Ji taip pat išsiugdžiusi sampratą, kaip veikia vaistingosios žolės, ir sugeba jomis gydyti.

Tačiau jau labai daug kas iš jos senosios išminties pražuvo. O kartais anas žinojimas net pritaikomas darbams, kurių gerais nepavadinsi. Juk žinoma esant augalų sulčių, kurios erzina lytines liaukas, ir tokių žolės sėklų, kurios geba sukelti keisčiausius reginius, paakinti visokioms kvailystėms.

Būties paslaptis atskleisti galima tik su viena sąlyga: žmogus turi stebėtis, turi leistis stebinamas ir mokėti gėrėtis. Lietuvės motinos nuolat moko savo vaikus. Taigi jie taip gauna ir išsiugdo gebėjimą pajusti subtilesnį pasaulio turinį.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...