Sekmadienis, Spa 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...

11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ... - 5. YPATINGŲJŲ GYVYBINIŲ GALIŲ UGDYMAS...

5. YPATINGŲJŲ GYVYBINIŲ GALIŲ UGDYMAS IR PANAUDOJIMAS

Gebėjimas pajusti subtilųjį pasaulio turinį sąlygoja ir savo kūno ypatingųjų galių pažinimą. Lietuviai mano, kad kai kurie žmonės apdovanoti slaptingomis galiomis. O žmogus esąs giliau nei bet kokia kita gyva būtybė paniręs į kuriamųjų galių srovę. Ji – nelygu kokia žmogaus nuostata – išplukdanti gėrį ar blogį, sėkmę ar negerovę.

Todėl su vienais žmonėmis per gyvenimą einanti palaima, o su kitais prakeiksmas. O viskas priklausą nuo žmogaus valios. Jis keičiąs galias, ir dėl to vieną reikia gerbti, kito vengti. Menkos dvasios žmonės užtat pasiduoda visokiems būgštavimams ir dažnai labai iškreiptai vaizduojasi žmogaus sukeliamą slaptingą poveikį.

Blogos akys juk žinomas ir kitoms tautoms dalykas. Tačiau lietuviai apie tai šneka ne taip dažnai. Dažniau minimas žodis. Viskas priklausą nuo jo ištarimo. Dažnai jis būnąs kaip iš makštų traukiamo durklo blykstelėjimas. Tačiau ir rankos mostas laikomas sėkmės ar negerovės lėmėju. Stipriausiai veikią, kaip manoma, prisilietimas kartu su žvilgsniu ir žodžiu.

Šios galios mielai naudojamos darant gerus darbus. Jos puikiai malšina skausmus ir išgydo ligas. Tų galių turinčio žmogaus uždėta ranka daranti stebuklus. Tyliai sušnabždėtas žodis, palydimas atitinkamo rankos judesio, nuvarąs liūdesį, baimę, išvarąs ligą. Taip galima pašalinti ir pyktį, neapykantą ir nesantaiką. Kai kurių žmonių žvilgsnis sužadinąs kito žmogaus visas gerąsias galias, kitų – visas piktąsias. Kai kurių žmonių buvimas šalia, kai pradedamas koks darbas ar žygis, nulemiąs jo sėkmę.

Yra nemažai posakių, kuriais įvardijamos slėpiningosios galios. Jei kas sugeba paskatinti augimą, vešėjimą, sakoma, kad jis galįs kerėti. Šis žodis greičiausiai kilęs iš senovės arijų šaknies kr, reiškiančios magišką veiklą. Vokiškai tas žodis paprastai verčiamas zaubern.

Kitas žodis yra burti. Jis reiškia, kad kalbėjimu atskleidžiamas arba paslepiamas ateities vaizdas, sukeliamas gėris ar blogis. Čia turimas galvoje burna atliekamas būrimas. Dėl to tiek bučiuoti, tiek bartis sakoma – burnoti.

Jeigu lietuviškai sakoma paistyti, tai turima galvoje rankos judesius, kurie pašaliną kokius nemalonumus, pavyzdžiui, karpas, randus, išbėrimą ir t.t. Labai daugiareikšmis žodis yra žynauti, kuris paprastai irgi verčiamas zaubern, bet reiškia, jog asmuo veikia kaip žinantysis (žynys) ar žinančioji (žynė).

Ypatingos slaptosios galios pasakomos žodžiu raganauti. Čia kalbama apie raganiaus arba raganos veiklą. Su šaknimi rag esama ir daugiau lietuviškų žodžių: regėti, ragauti, raginti, bet jos tikrąją reikšmę suprasime tik pažiūrėję į kitų kalbų žodžius: pvz., sanskrite ši šaknis reiškia karalystę, gotų kalboje — išmintį, skandinavų kalbose — net dieviškumą.

Nuo seno mūsų tėvynėje šiuo žodžiu išsakoma itin didelė panieka. Tą patį vadinant kitais žodžiais, vertinimas bent kiek pakrypsta ar į vieną, ar į kitą pusę. Taip pat yra ir su kitais šios srities žodžiais, nors čia ir nepaminėtais.

Požiūris, kad žmogus turi slėpiningų galių, artimai susijęs su kitu požiūriu – kad jas galima išsiugdyti. Tai esą daroma tam tikrais būdais. Tačiau labiau paplitęs įsitikinimas, kad tos galios turi būti įgimtos. Esama ir nuomonės, kad šios galios labiausiai veikia, kai žmogus dvasiškai darnus ir, svarbiausia, jei jaučiasi priklausąs aukštesnėms vertybėms.

Šis priklausymas suteikiąs pagalbą, reikalingą kiekvienam, ištiktam bėdų, kančių ir nesėkmių. Tik būtina į tai žiūrėti su giliu vidiniu įsitikinimu. Tada tikrai pasidarys lengviau.

Visa tai yra tam tikras liaudies mokslas, per tūkstančius metų ugdytas ir saugotas. Tačiau ilgainiui, savaime aišku, prie jo išminties prisidėjo ir ne viena kvailybė bei nesąmonė. Šituo galima paaiškinti ir tai, jog kai kuriems čia aptartiems žodžiams teikiama bjauri prasmė, kurios anksčiau jie neturėjo. Bet pagaliau ir nesąmonės pagrindas buvo kokia nors prasmė, antraip ji nė nebūtų atsiradusi.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...