Ketvirtadienis, Gruo 05th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...

11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ... - 6. MĄSTYMO IR KALBOS KULTŪRA

6. MĄSTYMO IR KALBOS KULTŪRA

Tai, kas išjausta vidujai ir suformuota į kokį nors turinį, tas veržiasi būti išsakoma. Todėl kiekvienas žmogus vidiniam pasauliui išreikšti turi dar ir kalbą. Iš pažinimo ir mąstymo kyla kalba. Ir kaip tik čia pasirodo, kad prosenovės kultūros vertybės nuolatos buvo puoselėjamos.

Apie šias kultūrines lietuvių vertybes čia jau kalbėta. Reikia dar tik pabrėžti pačius esminguosius ir reikšminguosius dalykus. Tebus prisiminta vien aisčių pasaulėjauta bei gyvenimo samprata, bylojanti apie žmogaus jutiminio pasaulio ir jo gyvenimo sąsają su aukštesniuoju pasauliu, tai yra su vidiniu pasauliu. Tai sąlygoja visą lietuviško mąstymo savitumą ir prasmę.

Aisčiui, kitaip tariant, lietuviui, vidinis dvasinis pasaulis nėra išorinio pasaulio priedas, – kaip tik pastarasis yra vidinio pasaulio išraiška ir visokeriopai nuo jo priklauso. Išorinis pasaulis formuojasi tiktai pagal vidinį. Todėl bet koks pasaulio tobulinimas turi prasidėti žmogaus viduje. Kur vidinio pasaulio galios sugniuždytos, ten ir išorinis pasaulis pavirs griuvėsiais, chaosu.

Šis senovinių laikų požiūris tikriausiai aisčių buvo visados puoselėjamas. Mūsų laikais kai kurie vokiečiai su ypatingu malonumu priskiria jį senovės vokiečiams.

Skaitydamas tokią knygą, kaip Hermanno Wirtho „Žmonijos pradžia" (Aufgang der Menschheit), arba jo brošiūrą „Kas yra vokiečių kalba?" (Was heisst Deutsch?), patiri įspūdį, esą nuo senovės laikų vien germanai kūrę kultūrą. Tačiau juk labai sunku manyti germanus ar pagaliau ir vokiečius nuo senovės laikų buvus išskirtine tauta. Didžiausią indėlį į pažinimą įnešusiais laikytini prosenovės arijai, galbūt jie dar ir saugotojai bei ugdytojai tos išminties, kurią jau kiti anksčiau buvo pasiekę. H.von Glasenappo teiginiai apie indų kultūros ryšį su dravidų kultūra skatina tokias mintis.

Lietuvių vartojamas žodis vokietis pirmiausia reiškia Vokios gyventoją. Bet šis vardas tikriausiai kildintinas iš žodžio vokti — ruoštis, tvarkyti savo reikalus. (Nereikėtų šio žodžio maišyti su žodžiu vogti, kaip kartais tą daro šaipūnai.) O tada vėlgi būtų kalbama ne apie tautą, o apie luomą, aukštesnį sluoksnį.

Sunykus aukštesniajam luomui, visada ateina kultūros nuopuolis. Pagal senovės supratimą, tai būtų žmogiškosios esmės pasitraukimas atgal į uždarą gyvenimą. Hermanno Wirtho knygos „Kas yra vokiečių kalba?" p.11 sakoma: „Kai milesiečiai, arba keltai, nugalėjo Tuatha De Danann, Žemės motinos tautą, Tuathai – pasak padavimų – pasitraukę į pilkapius. Nuo tada juos imta vadinti „fir side" – „kalvų žmonės"." Tuatai kadaise buvo megalitų kultūros kūrėjai ir religijos skelbėjai.

Panašiai kalba apie aisčių kultūros kūrėjus lietuviai. Svetimšalių antpuoliai sunaikino kultūros centrus. Beliko tik piliakalniai, ant kurių kadaise stovėjo senos pilys, valdovų būstinės ir kultūros centrai. O žmonės patys, taip pasakojama, pasitraukę su visomis vertybėmis į piliakalnių vidurį ir laukią dienos, kada jie su visu savo kultūros grožiu galėsią vėl pasirodyti.

Kiekvienas piliakalnis, beje, turi savo legendą. Istorinių įvykių, kai žūva senoji kultūra, – priklausomai nuo laiko ir aplinkybių, nuo užpuolikų ir gynėjų, – būta įvairių. Bet visoms sakmėms yra bendra, kad žuvusios kultūros žmonės tebesą piliakalnio viduje ir laukią prisikėlimo laikų, kai vidinės galios vėl atgysiančios.

Dar ir šiandien žmonės apmąsto tas sakmes. Juk jose aiškiausiai sakoma, kad drąsa, pasikliovimas, pasitikėjimas savimi, atsidavimas tikrajam gyvenimui pagaliau sukurs atsinaujinusią žmoniją.

Panašią mintį, kaip šios sakmės, turi ir lietuvių mitai bei pasakos. Visuose juose kalbama apie žmoniškumo persvarą arba tiesiog pergalę prieš nežmoniškumą. Ir tai galiausiai yra pagrindinė visų pasaulio tautų pasakų mintis. Tačiau pasakoms sekti šiandieninis vadinamasis kultūringas pasaulis nei beturi laiko, nei kas jas besupranta. Tik vaikai dar gali pasakomis džiaugtis. Lietuvių tautoje pasakas seka vien labai seni žmonės.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...