Pirmadienis, Lap 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...

11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ... - 8. DOROVĖS KULTŪRA

8. DOROVĖS KULTŪRA

Dorovės sąvoka yra visai aiški, ir nesunku ją suprasti. Žmogaus asmenybė pilna įvairių jėgų, visokių instinktų, troškimų, aistrų, besiveržiančių pasireikšti, visokiausių minčių įgyvendinti. Žmoniškumui dažnai belieka mažai vietos. Ir tai vadinama menku dorovingumu. Kai žmoniškumas stipresnis už nežmoniškumą, jį pranokdamas atsiskleidžia ir reiškiasi, tada jau galima kalbėti apie dorovingą asmenybę.

Išoriškai tai pirmiausia reiškiasi elgesiu su kitais žmonėmis. Labai į akis krintantis bruožas – santūrumas. Lietuviai jį vertina nuo seno. Užtat kadaise aisčiai garsėjo taikingumu. Kur viešpatauja tikras santūrumas, tik ten gali būti taika.

Tik santūrus žmogus niekada nepasiduoda aplinkybių valdomas. Tam tikra prasme jis tada lūkuriuoja. Kai, pvz., vokiečių sakoma, kad negerai yra neatsilaikyti (sich hinreissen lassen), lietuviai tuo tarpu sako, jog nereikia išsišokti. Vadinasi, vokiečiai teigia paskatą gavę iš šalies, o lietuviai pabrėžia savo apsisprendimą.

Taigi lietuvis elgiasi paklusdamas savo esybei, tai yra reikšdamas savo žmoniškumą. Todėl jis lieka tam tikra prasme pastovus keičiantis aplinkybėms ir santykiams.

Pasitikėjimas ateitimi jam nelengvai dingsta ir sunkiomis aplinkybėmis. Taip, kaip tik tada lietuvis susiima ir pagyvėja. O jeigu su kuo nors būna rimtai susidraugavęs, tai, ir patyręs iš jo nemalonumų, ne tuoj nusigręžia. Nepasitraukia šalin, tarsi norėtų likti ištikimas, net kai supranta, jog tokia ištikimybė nepelnyta. Patyręs nors kiek gero, lietuvis to neužmirš.

Jis visada jaučiasi atsakingas už sugyvenimą su kitais. Įvairiais atvejais sprendžia pernelyg pagal save ir atitinkamai elgiasi. Tačiau savojo aš jis ieško ne kokiam nors nežmoniškume, o dvasinio pasaulio gelmėse.

Lietuviai tėvai nuo seno šitaip auklėja savo vaikus. Vaikai nuolat girdi įspėjimą: „Tik vis atsimink savęs!"*(Vydūno pateiktas lietuviškas tekstas.Vert.). Tai reiškia anaiptol ne egoizmo skatinimą, kaip galėtų, paviršutiniškai galvojant, atrodyti, o kaip tik tą santūrumą, kuris ir esti tada, kai žmogus, patekęs į visokias sąlygas ir aplinkybes, nepuola į paniką, o bet kokiu atveju išlaiko savo žmoniškumą.

Aišku, reikalavimas šitaip elgtis yra vienas gražiausių lietuvių tautos kultūros bruožų. Jei kiekvienas jo paisytų, visi lietuviai būtų kilnūs žmonės. Deja, jie toli gražu ne tokie. Bet jau vien tai, kad toks reikalavimas yra, kad jo būta ir senovės laikais, kad jis visų itin vertinamas, rodo ganėtiną ir savitą dorovės kultūrą.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 11. LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪRA ...