Antradienis, Gruo 10th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 12. NAUJŲ LAIKŲ ATĖJIMAS

12. NAUJŲ LAIKŲ ATĖJIMAS

4. EUROPOS TAUTŲ ATEITIES GYVENIMO VIZIJA

Pastaraisiais šimtmečiais Europos kultūra labiausiai suklestėjo technikos srityje. Tuo pačiu metu labai pagausėjo Europos gyventojų. Ir tai neliko be pėdsako individualioje žmonių sąmonėje.

Paskutiniais XVIII amžiaus dešimtmečiais tai pasireiškė per Prancūzų revoliuciją, kur buvo reikalaujama žmonėms laisvės, lygybės, brolybės. Dėl to kai kuriose valstybėse, veikiant įvairioms istorinėms aplinkybėms, pasikeitė luomų santykiai. Ir galiausiai prie asmenybės verčių imta priskirti tautinius ypatumus.

Tačiau į šią vertybę įvairių valstybių valdantieji nekreipė dėmesio. Išimtis buvo tik Napoleono III elgesys su vokiečiais Elzase. Tuo tarpu Prūsijoj, kaip jau sakyta, elgtasi visai beatodairiškai. Tai buvo po 1870-1871 metų karo. Tada visa vokiečių tauta pradėjo gyventi vildamasi savo galybe. Pasaulinis karas sunaikino šią galybę. Ir dabar didelės dalies vokiečių padėtis ypač pasikeitė. Anksčiau jie visi priklausė tautinei vokiečių valstybei, o dabar turėjo dėtis prie kitų tautybių.

Tautos, anksčiau sunkiai galėjusios išlaikyti savo tautinį savitumą svetimųjų priespaudoje, netrukus sukūrė savo valstybes. Tai pavyko, pavyzdžiui, baltų tautoms ir slavams, anksčiau pavaldiems Austrijai. Jų teritorijose vokiečių padėtis nuo seno buvo išskirtinė. Dabar to nebeliko.

Dėl to milijonams vokiečių pabudo tautiškumo ir gimtosios kalbos vertės suvokimas. Su dar neišblėsusių vokiškumo svarbos jausmu jie stojo ginti tų vertybių. Jų gimtinė, dar išlaikiusi siekimą valdyti, atėjo jiems į pagalbą.

Šitas siekimas ypač garsiai skamba politiniame vidaus sąjūdyje, pavadintame nacionalsocialistiniu. Jis itin pabrėžia įgimto tautiškumo vertę, tačiau niekina kitas tautybes Vokietijos teritorijoje.

Visai kitaip jaučiasi vokiečiai tarp naujųjų svetimų sienų. Jie kartu su kitomis tautomis, tokiomis, kaip, pvz., slovėnai, net ėmėsi iniciatyvos sušaukti Europos tautybių, gyvenančių kitų tautų valstybėse, atstovų suvažiavimą.

Nuo 1925m. rudens šis atstovų suvažiavimas kartą per metus posėdžiauja Ženevoje, kur vyksta ir Tautų Sąjungos konferencijos. Lig šiol sušaukti aštuoni Europos tautinių mažumų atstovų suvažiavimai. Kiekviename jų energingai reikalaujama kiekvienai tautai, kad ir kur ji gyventų, teisės į tautinį savitumą. Kai kuriose naujai susikūrusiose valstybėse tas teises garantuoja tarpvalstybinės sutartys. Tačiau daugelyje viskas priklauso nuo pagrindinės tautos geros valios.

Taigi čia, tautybių kongrese, kalbama apie visai naują dalyką, kad prigimtinis tautinis būdas ir kalba yra neįkainojama vertybė žmogaus tobulėjimui. Ir šie atstovų suvažiavimai už tai kovoja. Bet be jokių pretenzijų į jėgos panaudojimą, be jokių materialių pajėgų. Jie pasitelkę tik žodį. Juo bando pažadinti teisingumo ir neteisybės supratimą arba, kaip sakoma, prabilti į Europos tautų sąžinę. Galiausiai net iškėlė mažumų kultūrinės autonomijos reikalavimą.

Didelėje knygoje, 1931m. išleistame pranešimų rinkinyje „Europos valstybių tautos" (Die Nationalitaten in den Staaten Europas. Sammlung von Lageberichten, Wien II, Schadegasse 8), išdėstyta atskirų tautybių būklė. Šita knyga – tai energingas reikalavimas garantuoti kiekvienai tautinei mažumai teisę į savarankišką vystymąsi, į savo būdo ir kalbos ugdymą įvairiose valstybėse.

Bet visa tai labai sukrėtė Vokietiją užplūdusi naujoji siekimo valdyti banga, 1931m. dar sustiprėjusi, nuo kurios apsiginti mažesnės valstybės griebėsi įvairių kontrpriemonių. Ir naujosios idėjos ši banga nebenuslopins. Nebesiliaus reikalavimai teisės ugdyti savo tautinį būdą ir kalbą.

Tačiau mūsų tėvynėje, regis, visos šios mintys dar nedaro jokio poveikio. Dar labai toli esame nuo to, kad jos būtų pripažintos vertomis dėmesio ir taikytinos lietuviams. Taigi ir toliau beprotybė ir piktavališkumas gali siaubti Prūsijos lietuvius.

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 12. NAUJŲ LAIKŲ ATĖJIMAS