Penktadienis, Spa 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 12. NAUJŲ LAIKŲ ATĖJIMAS

12. NAUJŲ LAIKŲ ATĖJIMAS

7. ŽVILGSNIS Į RYTOJŲ

Žmonijai aušta nauja diena. Septynis šimtmečius trukę viduramžiai jau baigėsi. Žmonija, naudodamasi gamta, dabar nebesiekia nugalėti ir viešpatauti. Vis labiau aiškėja pastangos siekti tikresnio žmoniškumo. Ir nors dar didelė dauguma čia pirmiausia rūpinasi kūnu, jį lavina ir ieško gyvenimo patogumų, vis tiek anksčiau ar vėliau pasieks gilesnės išminties. Vokiečių tautoje vis svaresnis darosi posakis: Jeigu esi vokietis, vadinasi, esi žmogus.

Žinoma, keisis net politikų mąstymas. Pagaliau ateity valstybėms reiks ginti ne tiek šalies sienas, kiek orą , tą esmingąjį gyvenimo elementą. Ir tai net simboliška.

Tautos patvarumą pirmiausia garantuoja jos dvasinio gyvenimo būdas . Jei jis darosi tyresnis, įgyja spinduliuojančios galios, tai joks karas, joks pavergimas ilgai tokios tautos nesužalos. Tik žmoniškumo stoka veda tautą į pražūtį.

Lig šiol svarbiausi valstybės viešieji interesai vis būdavo materialiniai. Dabar darosi kitaip. Valstybės svarba mažėja. Vis labiau iškyla tauta, kaip tam tikros taurinančios prigimties gyva išraiška, iškyla tautiškumas, kaip ją pakylėjantis psichomentalinis pasaulis. Vis aiškiau jis suvokiamas kaip ypatinga žmonijos vertybė. Ir kasdien vis geriau matyti, jog tautiškumo turinio, kaip tam tikro gyvenimo būdo, ugdymas yra vienas būsimosios kultūros uždavinių.

Lietuviai, nors svetimšaliai nepaliaujamai bandė nusilpninti jų žmoniškumą, lig šiol atsilaikė, nes ugdė savo suvokimą, kad jie priklausą dieviškosioms gyvenimo jėgoms. Šios priklausomybės suvokimu visados remiasi žmogaus esybės tobulėjimas. O tai yra pažanga, palaikanti ir tautos egzistenciją.

Taigi ir lietuviai turėtų paskatų sukti dviem kryptimis. Techniškoji kultūra, ypač pastarųjų laikų, pažadino visiško išsilaisvinimo nuo gyvenimo dėsningumų pojūtį. Daugelis žmonių, taip sakant, tapo tartum atitrūkę nuo visko, it dulkelės, kybančios erdvėje. Daugelis žmonių tiek fiziškai, tiek dvasiškai yra beveik nuolat kelionėje. Kai kurie jau net galvoja apie kelionę į kosmines tolumas. Taip jie jau nutolę nuo gyvenimo reikalų.

Ir kaip tik tokiems žmonėms labai svarbu galėtų būti gyvenimo, susieto su gamta ir Dievu, pavyzdys. Kultūringoji žmonija turi išmokti fizine ir dvasine prasme tapti sėsliomis tautomis. Tada galės rastis nauja kultūra.

Visos tautos turėtų tapti žmonėmis su tėvyne. Tėvynę turintys žmonės paiso kiekvienos pakopos gyvenimo pavidalų ir gyvenimo turinio. Šitaip jie stiprina ir patys save. Užuot reikalavę, ėmę, užvaldę, jie pasįruošę dalytis, duoti kitiems ir vykdyti didįjį gyvenimo įstatymą – globos įstatymą.

Šitaip savaime pakinta tautų tarpusavio santykiai. Tada ir mūsų tėvynėje vokiečiai ir lietuviai imtų suprasti vieni kitus, atsirastų kūrybinga sąveika. Taurių asmenų, kurių vokiečių tautoje būta ir tebesama, didžiadvasiškumas darytųsi veiksmingesnis. O ir vokiečiai galėtų tada savo pažangai pasinaudoti tuo geru, kuris duodamas lietuvybės.

Su brėkštančiais naujais laikais gimsta ir nauji įsitikinimai. Kai viena tauta gerbia kitą, remia jos vertybių ugdymą, jos kultūrą, tai ji paklūsta Kūrėjo va1iai ir leidžiasi jos vedama. Ir nebeliks tada ko bijoti. Nes niekad nepražus tai, kas išlaiko savo būties prasmę ir savo gyvenimo būdu ją vykdo. Sunyksta vien tai, kas kliūtis tai prasmei.

Kas šitoje knygoje pasakyta, gali būti laikoma liudijimu. Bet tai galėtų reikšti ir daugiau. Likimas prabyla visokiausiais būdais. Tad ir čia pareikštos mintys gal galėtų tapti paskata persigalvoti, gal net suteikti drąsos aiškiai įvertinti save, suprasti visos savo veiklos, viso savo gyvenimo prasmę.

Likimas atskleidžia, kokia yra Kūrėjo valia. Pripažįstant kitų teisę gyventi, patvirtinama ir savoji. Kas elgiasi prieš Kūrėjo valią, pats nuo jos atsiskiria. Ir taip nulemia savo likimą.

O gyvenimo galios laukia džiaugsmingo pritarimo. Laukia vokiečių ir lietuvių. Laukia vaisingo lietuvybės ir vokiškumo bendravimo. Gyvenimo galiose slypi palaiminimas ir prakeiksmas. Jos norėtų, kad palaiminimo žmonės siektų patys.

Vertė RAPOLAS ŠALTENIS

***

Jūs esate čia: Naujienos Septyni šimtmečiai vok. liet. santykių 12. NAUJŲ LAIKŲ ATĖJIMAS