Sekmadienis, Vas 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Sibiro „kristus“

SIBIRO „KRISTUS“ Milicininko atsivertimo istorija

Merginos blizgančiomis šypsenomis

Mažoje kupė erdvėje buvo tvanku, todėl kupė duris laikėme praviras, taip prarasdami privatumą įgavome galimybę stebėti kartu su mumis traukiniu keliaujančius žmones, buvo įdomu. Traukinio keleiviai labai įvairūs, kaip ir pats pasaulis. Mūsų žvilgsnį patraukė dvi jaunos moterys, be perstojo marširuojančios pro mūsų kupė. Neabejojome, kad jas sudomino mūsų bendrakeleivis. Jų aprėdai buvo ryškūs ir brangūs, o šypsenas paryškindavo auksiniai dantys, spindintys gan tamsaus gymio veide. Pasidomėjome, gal tai Kachos žemietės? Sulaukėme atsakymo: gruzinai taip savęs nenupigina auksu, greičiausiai jos čigonės. Dar sužinojome, kad tokios auksinės šypsenos būdingos Azijos tautoms arba čigonams. Jaunos moterys vis dirsčiojo į mūsų kupė. Mūsų bendrakeleivis traukė jas, kaip žiedadulkės bites. Pagaliau jos išdrįso paprašyti degtukų. Kiek vėliau jos „pastebėjo“ ir mus. Kacha, nežymiai mirktelėjęs, „pristatė“ mus: jie anglai, o jis vertėjas ir palydovas. Moterys niekaip nesuprato, ką čia veikia užsieniečiai. Į tai Kacha švelniai atsakė, kad nepadoru uždavinėti tokius klausimus. Mums patiko toks žaidimas, mielai į jį įsitraukėme. Juk retai pasitaiko galimybė suvaidinti anglą, keliaujantį kartu su palydovu-vertėju. Lietuvių kalba joms nekėlė jokių asociacijų, todėl mes kalbėjome lietuviškai, o Kacha „vertė“ į rusų kalbą.

Įtikinę merginas, kad esame užsieniečiai, iš žaidimo pasitraukėme. Daug maloniau buvo kalbėtis su pačiu Kacha, juolab, kad jo merginos taip pat nedomino. Kachos gyvenimas mums atrodė labai spalvingas, nors jam buvo vos dvidešimt aštuoneri, bet per nugyventus metus jis jau spėjo daug pamatyti ir patirti. Pasakojo jis mums apie savo pirmąją pažintį su kitų kraštų papročiais. Tai įvyko vaikystėje, kai kartu su tėvais atvyko į vieną rusišką sanatoriją. Jis ilgai negalėjo suprasti, kodėl parduotuvėje jam duoda grąžą. Ar jam, pardavėjui, nereikia gyventi? Pas juos, Gruzijoje, mokėti už viską reikia šiek tiek brangiau, nei parašyta kainoje. Kaip kitaip žmonės išgyvens, jei nepadėdami vieni kitiems? Kacha niekaip negalėjo ir iki šiol nesupranta, kodėl Rusijoje dirba moterys, o vyrai laikomi bedarbiais? Juk, jeigu dirbs vyras, moteris nebus bedarbė – ji bus namų šeimininkė. Taip paprastai sprendžiama bedarbystės problema Gruzijoje.

Jau penkerius metus Kacha gyvena Irkutske. Sukūrė čia savo biznį, į kurį įtraukė ir sesers vyrą. Dabar gyvena visi kartu. Kalbėjo Kacha ir apie savo tėvą, kuris tarybiniais laikais buvo kolūkio pirmininku, nors visas kolūkio turtas buvo jo nuosavybė. Šiandien jis vėl pats turtingiausias rajone žmogus ir jam nebereikia dangstyti savo turto kolūkio pirmininko pareigomis.

Kalbėjo jis ir apie savo vienintelį Mokytoją, kurio gyvenimas jam yra nepakeičiamas pavyzdys. Jis kalbėjo apie Staliną, Josifą Visarionovičių...

Jūs esate čia: Naujienos Sibiro „kristus“