Pirmadienis, Vas 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Sibiro „kristus“

SIBIRO „KRISTUS“ Milicininko atsivertimo istorija

Mažoji Lietuva

Jau toli paliko pajūris, kitai nakvynei apsistojome pakelės miške, kur vyko medžioklė. Sutikome vieną medžiotoją. Jis mus išgąsdino: visa dešinė veido pusė subjaurota raudono rando. Gal buvo susikibęs su meška? Nugara perbėgo šaltas šiurpuliukas. Naktį pabusdavome nuo kiekvieno krepštelėjimo, prieš akis vis iškildavo medžiotojo veidas. Nieko sukrečiančio neįvyko, mus sukandžiojo tik erkės.

Atsikėlėme anksti, ir vėl į kelionę. Keliavome per Mažąją Lietuvą, kraštą, kuris iki šiol daugelio lietuvių nepažintas, nesuvoktas ir dažnai prijungiamas prie Žemaitijos. Nors lietuvninkai skiriasi nuo žemaičių savo tikėjimu, papročiais ir įpročiais, bet kažkas intensyviai stengiasi ištrinti iš lietuvių atminties šio krašto ir jo žmonių istoriją. Gal tai „religinės kovos“ – lenkiška viera stengiasi užgožti liuteronišką-vokišką krikščionybės pakraipą, o gal kažkur giliau slypi ir kitos priežastys.

Per Pagėgius ir Šilutę važiavome link Rambyno kalno. Pūtė stiprus priešpriešinis vėjas. Prieš Mikytus, likus vos keliems kilometrams iki kalno, nuleido padangą. Visą valandą sugaišome, kol ją suklijavome. Važiavome aplankyti Vydūno kapo ir, žinoma, pažvelgti nuo Rambyno kalno į Nemuną, kuris šiandien skiria Lietuvą ir Rusiją. Nusilenkėme Lietuvos Išminčiui ir vėl į kelią, dabar jau aplankyti Ventės Ragą, iš kur matosi auksiniai Nidos smėlynai. Pakeliui sutikome rudaplaukę lapę, ji nenorėjo draugauti, greitai spruko į tankmę. Nakvoti sustojome pelkėtoje vietoje, prie pat Marių, penki kilometrai iki Ventės Rago. Ryte aplankėme švyturį, pastatytą 1811 metais.

Grįždami sustojome Kintuose lauko kavinėje pasivaišinti šiltomis bandelėmis, ir akys užkliuvo už skelbimo, kad Vydūno muziejuje veikia paroda. Nusprendėme aplankyti muziejų, skirtą tautos išminčiui Vydūnui. Muziejaus vedėja papasakojo įdomią istoriją. 1968 metais gan keistomis aplinkybėmis buvo pažymėtos 100-osios Vydūno gimimo metinės. Tuometinis TSRS vadovas L.Brežnevas lankėsi Indijoje, kur buvo užklaustas, kaip ruošiamasi pagerbti šalies išminčių Vydūną. Iki šios akimirkos L.Brežnevas net girdėjęs nebuvo tokio vardo, bet grįžęs liepė išsiaiškinti, kas toks šis žmogus, jei apie jį domisi net tolimojoje Indijoje? Šimtmečio minėjimas įvyko Karaliaučiuje (Kaliningradas, Köninsberg). 1988 metais, 120-osios Vydūno gimimo metinėms iš Vokietijos buvo parvežti jo palaikai, nes vokiškas kapas buvo išpirktas tik penkiasdešimčiai metų. Palaikai buvo pervežti į Bitėnų kapinaites, prie Rambyno kalno. Legendos byloja, kad išminčiaus kaulai turi stebuklingą galią. Juodieji žyniai ir magai dažnai bando pavogti ir panaudoti išminčių kaulus kultinėms apeigoms. Atrodo, kad Lietuvoje tokiais dalykais netikima, o lietuviams daug brangesnės pasirodė varinės raidės ant paminklinio akmens, jas ir nulupo. Todėl paminklą teko paslėpti, kol baigsis vario karštligė, juk kol kas pavogtos tik dvi raidės (2007m. vydūniečiai restauravo akmenį ir sugrąžino jį ant Vydūno kapo).

Palikdami Kintus buvome apdovanoti visu litru šviežio pieno – netrūksta dar geraširdžių žmonių Lietuvoje. Šeimininkė neėmė pinigų, tik nusijuokė – dėl litro pieno nenusigyvensime. Ačiū jai.

Jūs esate čia: Naujienos Sibiro „kristus“