Trečiadienis, Vas 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj

1.Lietuvos Rericho draugija - DVASINGUMO ANTIPODAI

DVASINGUMO ANTIPODAI

Viduramžiais   raganos, kitaminčiai deginti ant laužų. Tačiau inkvizicija  nesumažino žmogaus dvasinių ieškojimų, mokslo tiesos nesudegė laužų  ugnyje. Iki pat šių dienų išliko ir daugybė aiškiaregių,  ekstrasensų, būrėjų, tik susidorojimo priemonės gerokai pakito.

Šiuo metu  medicinos mokslas ekstrasensorikos atžvilgiu yra opozicijoje ir  remiasi neigimo praktika: negali būti! Ir iš tiesų neretai  užleidžiamos onkologinės ligos, pagreitinama lemtinga baigtis ir kt.  Bet ką pasakyti žmonėms, kurie, nusivylę medicinos paslaugomis,  kreipiasi pas žolininkus, ekstrasensus ir, patikėję jais, neretai ir  pasveiksta. Kitaip sakant, žmogaus psichinė energija, kurios, rodos,  niekas neneigia, yra kaip peilis - aštrus peilis, kuriuo galima  atriekti duonos pavargėliui ir nužudyti žmogų. Elektra šildo ir  šaldo. Lazda su dviem galais.

Iš gausios  parapsichologinės literatūros bei aktyvių šios srities žinovų  paskaitų žmonėse įsivyrauja visai naujos sąvokos: tas ar kitas  skleidžia „blogą energiją"; virš to ar kito renginio, auditorijos ar  muziejaus tvyro „gera, šviesi aura". Aišku, jos nei apčiuopti, nei  pamatyti kol kas negalime.

Nors   parapsichologijos mokyklėlių gausu visame pasaulyje, tačiau aukštojo  mokslo katedros, žurnalo „Discovery" žiniomis, yra Stanfordo bei  Edinburgo (Didžioji Britanija) universitetuose. Ir ten nurodoma, kad  ekstrasensoriniai gebėjimai būdingi jautresniems žmonėms, ypač -  apsunkintos vaikystės individams, po persirgtų smegenų ligų, po  auglių operacijų ar po klinikinių mirčių.

Pranešama apie  telepatus-žvalgus, jų panaudojimą karinėse struktūrose tiek JAV,  tiek ir Rusijoje.

Šviesaus   atminimo prof. J.Kupčinskas 1968m. prisiminimuose apie Vydūną rašo,   kad vienas medikas, kuriam buvo nustatyta nepagydoma nervų liga,  kreipėsi į Vydūną patarimo. Vydūnas pasakė: „Jei dvasiniai esi  sveikas, nervai susitvarkys." Taip ir atsitiko. Profesorius mano,  kad diagnozė buvo klaidinga1, tačiau neneigė biologinės energijos  perdavimo indukcijos būdu. Pvz., motinos dvasinis pasaulis ir  emocijos persiduoda vaisiui, vėliau - kūdikiui.

O štai kaip  traktuoja Būties energiją daug metų studijavusi ir jos poveikį sau  stebėjusi Jelena Rerich: „Visapradė energija - viena, ir visi  pavadinimai kaip „ugninė", „širdies", „mąstymo" ar „psichinė" yra  tik skirtingi tos pačios visapradės energijos, arba Būties energijos  aspektai. Galima tik pasakyti, kad psichinė energija yra aukščiausia  visapradės energijos kokybė. Taip ir dvasia, ir sąmonė neatskiriamos  nuo psichinės energijos."2

Apie žmogaus  dvasios spinduliavimą kalba ir profesorė Vaira Vikė Fraiberga:  „Senovės indų sistemoje, kuri atspindi įvairius individo  psichinės  energijos virpesius arba  čakras, aukščiausioji

 

1 Kauno laikas, 1993 03 12

2 E.Rerich. U poroga Novovo Mira, M., 1993, p. 116

 

dvasinės  tobulybės pakopa spinduliuoja iš viršugalvio – karūnos čakros."3 Iš  čia svarbi mergaičių vainiko reikšmė.

Tačiau   psichinės energijos studijos bei praktika susieti su daugeliu  pavojų. Pirmiausia gyvybinės energijos panaudojimas savanaudiškiems  tikslams. Ypač - su pasididžiavimu! Vydūnas apie tai griežtai  pasisako: „Yra žmonių, kurie, rodos, ir gyvena „dorai", kurie nieko  blogo nedaro, bet jie trokšta ypatingų galių...

Jie nori, kad  kitų širdys ir sielos taptų jų įrankiais ir priemonė-is. O   kiekvienas žmogus turi pagaliau būti įrankiu ir priemone pasaulio  Kūrėjo valios."4

Antra, savo  sveikatos sugriovimas. Žmogus, naudodamas savo gyvybinę energiją be  saiko, nežinodamas, nesuprasdamas jos esmės ir priežiūros būdų,  pereikvoja savo jėgas. Pažįstu ne vieną sunkiai susirgusį ar  anksčiau laiko iš gyvenimo išėjusį ekstrasensą.

Ir trečia,  vyksta reikšmingų vertybių kaip dvasinės žmogaus energijos devalvacija. Gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad ten, kur įsivelia  pinigai, honorarai, turtas, ten ir visai pranyksta esamos galios,  kaip sako krikščionys - apleidžia Dievo malonė. Ne veltui Birmoje  ant budistų šventyklos įrašytos keturios taisyklės: nevok,  nesvetimoteriauk, nežudyk ir nepiktnaudžiauk okultinėmis jėgomis.

Pasak Jelenos   Rerich,  „(...) tokie reiškiniai kaip telepatija, minčių perdavimas  per atstumą, įtaiga, gydymas (rus. iscelenije), aiškiaregystė,  aiškiagirdėjimas, psichometrija ir kt. susieti su vienokios ar  kitokios kokybės  psichinės energijos reiškiniais."5 Todėl Jelena  Rerich pataria: „Išsiaiškinkite didžiulį psichizmo ir intuicijos  skirtumą. Pasistenkite įsiklausyti į širdies balsą, išvalykite ir  plėskite mąstymą, kad subtilėtų jausmai!"6

 

3 Acta Baltica, K., 2001:138

4 Vydūnas, Raštai II, V, 1991: 326

5 Elena Rerich, Laiškai, t. II, Ryga, 1940: 335

6 Elena Rerich, Laiškai, t. II, Ryga, 1940: 295

 

Autorė traktavo  psichizmą kaip žemesnės pakopos Būties energijos pasireiškimą, o  mediumizmą laikė įgimta žmogaus savybe, neturinčia nieko bendra su  dvasine pažanga. Tačiau į žemesnius subtiliojo Pasaulio sluoksnius  prasiskverbia ne tik mediumai, bet ir gyvūnai. Pastarieji kartais  daugiau jaučia, girdi ir ypač užuodžia. Juk neretai gana primityvūs  žmonės girdi personifikuojančius didžiuosius Pasaulio Mokytojus ar  net patį Dievą. Mediumai būna silpnos valios, lengvai pasiduodantys  kitų neigiamoms įtakoms. Nereti ir silpnaprotystės atvejai. Ypač  pavojingi dirbtinai, mechaniškais pratimais išugdyti  ekstrasensoriniai gebėjimai.

Tai kaipgi  atpažinti, ar tariamas gydytojas apsišaukėlis, ar turi Dievo   malonės dovaną?

Pirmiausia   asmens fizines ligas privalo gydyti medikas, apie dešimt metų  studijavęs ligas, jų įvairovę bei gydymą. Todėl susirgus, be jokios  abejonės, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. O čia jau paaiškės, ar  ligoniui reikia chirurgo, ar alopato su be galo gausiu medikamentų  arsenalu, ar, vegetaciniams reiškiniams vyraujant, reikės  psichoterapeuto. O gal ne pro šalį ir doro ekstrasenso pagalba,  ypač, kai gydomasis įtaigos poveikis sustiprintas ryšiu su Dievu.

Vienok   reikalingas ilgas poveikis, būtina ligonio ir gydančiojo aurų  harmonizacija, kuri ne iš karto atsiranda. Kaip kraujo grupės yra  skirtingos ir jų sumaišymas gresia sunkiomis komplikacijomis, taip,  matyt, ir žmonių aurų derinys ne paskutinėje vietoje. Išeitų, kad  reikia ne neigimo, ne kategoriško atmetimo, o stebėjimo, analizės,  tyrinėjimo ir kai kurių tiesų žinojimo. Ypač - apie žmogaus  subtilesniąją sandarą, Būties paslaptis. Ir didesnio dvasingumo.  Vydūnas sako: „Žmogus gimsta šiam pasauliui, jeib žmogumi  taptų,  jeib jo žmoniškumas stiprėtų ir didėtų, ir jis juo apšviestų,   skaidrintų ir gražintų visą gamtą, visą pasaulį."7

Tai kas gi tas  dvasingumas arba žmoniškumas,  kuris padėtų

 

7 Vydūnas, Gimdymo slėpiniai, Tilžė, 1921: 79

 

skirti,   orientuotis blogio ir gėrio labirintuose? Vėl pasiremsime kai  kuriais Jelenos Rerich pastebėjimais: „Dvasingumas pirmiausia yra  sąmonė. Sąmonė yra Visatos pagrindas. Kur gyvenimas, ten ir sąmonė;  žinoma, sąmonės ir įsisąmoninimo lygiai yra begaliniai."8

„Atsidavimas  daro stebuklus. (...) Dvasingumas neįmanomas be šios savybės."9

„Mediumistiniai  gebėjimai - dvasingumo antipodas. Dvasingumas visada lydimas  pusiausvyros ir įgimtos išminties."10

„Dvasingumas  pasiekiamas tik minčių išvalymu ir darbu."11

Šiandieninis   žmogus, nesilaikydamas gamtos dėsnių, griauna savo sveikatą ir tuose  griuvėsiuose reikalauja: duok, pagydyk, padaryk stebuklą. O aš   sėdėsiu ir lauksiu. Nieko nenoriu daryti. Padaryk mane sveiką, kad vėl galėčiau grįžti į hedonizmo pasaulį, malonumų ir pasismaginimų  gyvenimą.

O juk mes patys  turime savyje dvasinę „bateriją". Kiekviena motina, apglėbdama  pargriuvusį vaiką, tuoj pat nuramina skausmą. Sąmoninga psichinės  energijos siunta pakenktam organui gali pagerinti medžiagų apykaitą  ir išgydyti. Bet reikia dirbti nuolat, kasdien ir ilgai.

Rytų   filosofijos teigimu, „(...) dvasingumas yra gamtos dovanota savybė.   Bet ji gali būti ugdoma iš mažens. Reikia suteikti švarią atmosferą,  netemdyti vaizduotės bjauriais vaizdais, išmokyti džiaugtis  aukščiausiu grožiu ir pakylėtu taurumu, pašalinti prabangą ir visokį  purvą. Dvasingas žmogus nebus veidmainis, melagis ir bailys. Pažins  darbą kaip tobulėjimo laidą."12

 

8 Elena Rerich, Laiškai, t. II, Ryga, 1940:201

9 Elena Rerich, Laiškai, t. II, Ryga, 1940: 276

10 Elena Rerich, Laiškai, t. II, Ryga, 1940:52

11 Elena Rerich, Laiškai, t. II, Ryga, 1940:180

12 Ugninis pasaulis III, Novosibirsk, 1991, p. 499

 

Neužmirškime,   kad kiekvieną bateriją reikia įkrauti. Tai padaryti padės gamta,  paukščių giesmių klausymas, miško ošimas, jūros bangų mūša,  sakralinio meno ir muzikos pasaulis ir visa, kas skatina  susižavėjimą.

Ir pabaigai -  Vydūno žodis: „Kas stengiasi daugiau pažinti save ir realesnę,  gilesnę būtį, tas turi tvirtai pasikliauti Didžiuoju Slėpiniu ir  atsisakyti pranašautojų ir ženklų aiškintojų patarimų. Didysis  gėris, kuris viską persmelkia, yra arti kiekvieno, kuris jam   aukojasi. Ir jo galia lemia viską kuo prasmingiausiu būdu. Iš  tikėjimo turi išaugti pasitikėjimas ir tvirtas, nuoseklus  įsitikinimas. Bet kai žmogus nėra tam subrendęs ir dar nepasiekęs  reikiamo savo esmės budrumo, tada jis kreipiasi į visokiausius  stebukladarius ir taip jam iškyla pavojus nualsinti savo esmę."13

Donata Stukaitė. 2004, balandžio 15d.

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj