Trečiadienis, Rugp 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...

2. 10-as etikos for...

DEŠIMTASIS ETIKOS FORUMAS

Kauno apskrities viešojoje  bibliotekoje vyko dešimtasis Etikos forumas „Kultūros vyksmas ir inteligentija".  Tikslas – aptarti inteligentijos reikšmę kultūros vyksme ir pažadinti  inteligentus doroviniam kultūrinio  gyvenimo renesansui, pamatinių etinių  principų atgaivinimui.

Neatsitiktinai Etikos  forumas buvo pradėtas Nikolajaus Rericho tapybos reprodukcijų parodos „Grožio  kelias" atidarymu. Šis dailininkas, anot Lietuvos N.Rericho draugijos atstovės  I.Zaleckienės, buvo vienas svarbiausių XX a. pirmosios pusės inteligentų.  Vydūnas, Raštai IV, V., 1994, p. 187. Jis, netgi nebūdamas lietuvis, įžvelgė  mūsų kultūros unikalumą ir ragino ją jungti su universaliomis dvasinėmis  tiesomis, išsaugant savo etnines šaknis. Viena svarbiausių N.Rericho idėjų -  Gyvoji etika. Joje didžiausias dėmesys skiriamas mąstymo kultūrai, nes Gyvosios  etikos mokytojams mintis yra energija, pripildanti erdvę ir veikianti aplinką. Šios idėjos spindi visuose N.Rericho paveiksluose, yra jo meno ir kultūrinės  koncepcijos savastis.

Forumo konferencijoje  „Kultūros vyksmas ir inteligentija" N.Rericho kūryba ir kultūrinė veikla bei  Gyvosios etikos idėjos buvo integruotos į apčiuopiamesnį kontekstą: dalyviai  kalbėjo apie dabarties  kultūros iššūkius,  bandė  nagrinėti, kiek realiai  dabartinėje mūsų kultūros sampratoje gyvi pamatiniai etniniai principai.

Profesorius Jonas Glemža  pranešime „Rericho paktas - Lietuvos inteligentijos memorandumui 70" pabrėžė,  kad N.Rerichas, pasirašydamas Paktą, išreiškė tikėjimą žmogaus genialumu ir  kultūrą siekė sujungti su politika.  1930 m., matydamas neišvengiamą karo  grėsmę, jis parengė specialų Pakto projektą - kaip karo ir pilietinių konfliktų  metu apsaugoti kultūrines vertybes. Jo iniciatyva buvo priimta plačiausiuose  pasauliniuose visuomenės sluoksniuose. Dailininko idėją sveikino R.Rolanas,  B.Show, R.Tagorė, A.Einšteinas. Paktas buvo pasirašytas 1935 m. balandžio 15 d. Baltuosiuose Rūmuose. Anot Jono Glemžos, Pakto idėjos itin aktualios šiandien,  kai vyrauja dekadentinės nuotaikos, kai kultūrinės vertybės komercializuotos  politikos erdvėje patiria didžiulę devalvaciją.

Gydytojas Tomas Stanikas  pranešime „Gyvoji Vydūno dvasia" pabrėžė ne tik N.Rericho kultūros filosofijos  ir Gyvosios etikos svarbą dabartiniu laikotarpiu, bet ir akcentavo Vydūno  kultūros koncepcijos panašumą su rusų tapytoju, kuris išryškėja lietuvių  filosofo tezėje, jog kultūra be dvasingumo yra „ligota kultūra".

Docentas Krescencijus  Stoškus, skaitęs pranešimą „Inteligentijos įtaka ir atsakomybė dabartyje",  teigė, kad gyvename didelės krizės metu, kai vyksta kultūros barbarėjimas,  nyksta hierarchijos ir

vertybiniai atskaitos  taškai. Svarbiausia tokios situacijos priežastis, anot jo, yra inteligentijos  erozija.

Radikalų ir niūrų  dabartinės Lietuvos inteligentijos anemiškumo projektą docentas baigė  optimistiškesne gaida: „Visos šios problemos ir krizės jau buvo; buvo jų dar  Senovės Graikijoje. Norint išsigelbėti iš krizės, reikia atkurti hierarchijas,  kurių vartotojiškoje visuomenėje visiškai nėra. Kai situacija stabilizuosis, o  visuomenė išaugins tikrąją inteligentiją, viskas bus gerai."

Panašias  idėjas pranešime  „Po išbandymų - ateitin!" išsakė docentas Vacys Bagdonavičius. „Turime ne tą  Lietuvą, kurią įsivaizdavome prieš šešiolika metų", - apgailestavo  V.Bagdonavičius. Ir, tarsi polemizuodamas su K.Stoškumi, kartu akcentavo, jog  kritinė situacija susidarė ne dėl to, kad nėra šviesuomenės ar inteligentijos,  ar dėl jos piktavališkumo, o dėl pasyvumo ir neveiklumo, „dėl per didelio  pasitikėjimo valstybės statytojais."

Etikos forumas dar kartą  atskleidė, kokioje sudėtingoje situacijoje atsidūrė Lietuvos kultūra (plačiąja  prasme), tačiau nepasidavė špengleriškoms diagnozėms.

Uždarydami forumą  organizatoriai pabrėžė, kad pirmiausia kiekvienam reikia pradėti nuo savęs:  nereikia kaltinti tik „anonimiškos" visuomenės, įvardyti ją kaip blogybių irštvą  ir pasyviai laukti,

kol kas nors pasikeis  (tokioje pozicijoje visada egzistuoja užslėptas snobizmas, K.Stoškaus įvardytas  kaip „savęs išstatymas"). Reikia veikti, stengtis  keisti save ir artimiausią  aplinką, o po to - pasaulį. Pasikeitęs laikas, istorinis lūžis,  apvertęs visą  realybės ir pasaulio suvokimą, sugriovė įprastus pasaulio parametrus, tačiau  visuomenėje žmonės ir aktyvūs veiksmai gali sukurti naują kultūrą, valstybę ir  istoriją. Mikrokosmoso struktūra gali sutvarkyti visatos chaosą -

tokia būtų dešimtojo Etikos  forumo mintis.

Lieka tikėtis - forumo  idėja ir Gyvosios etikos idealizmas gali užpildyti Lietuvoje ir visame XXI a.  pasaulyje atsivėrusią tuštumą.

Forume perskaitytas  prašymas Lietuvos Respublikos Prezidentui. Jame prašoma Prezidentą atkreipti  dėmesį į sudėtingą kultūrinę padėtį ir balandžio 15 d. paskelbti kultūros  diena.

Mindaugas Grigaitis. Nemunas, 2006,  kovo 23-29 d., Nr. 11

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...