2. 10-as etikos for... - JULIJAI DVARIONAITEI-MONTVYDIENEI – 115 METŲ
- Šviesos artumoj
- Peržiūros: 6047
JULIJAI DVARIONAITEI-MONTVYDIENEI – 115 METŲ
1941 metais, atvykusi į Kauną ir pradėjusi studijuoti Vytauto Didžiojo universitete, įsijungiau ir į N.Rericho draugijos veiklą.
Šios draugijos pirmininkė buvo Julija Dvarionaitė-Montvydienė. Pirmą kartą Juliją pamačiau teatre, kur ji atliko Michaelis partiją Bize operoje „Karmen". Melsvas siluetas ir be galo skaidrus
balsas nepamirštamas iki šiol.
Iki šių dienų išliko vienuolika Jelenos Rerich laiškų, rašytų Julijai Dvarionaitei-Montvydienei. Šiandien šie laiškai - ir N.Rericho draugijos, ir Lietuvos istorijos liudininkai.
Jelena Rerich, žinodama apie būsimą Baltijos šalių Rericho draugijų kongresą 1937 metais Rygoje bei rengiamą pranešimą moterų padėties klausimu, siūlo pagalvoti ir apie moterų enciklopediją. Bent puoselėti mintį!
Citata iš 1937-ųjų rugpjūčio 12 d. laiško: „Žinau, kad Jūsų subtili artistės prigimtis padės Jūsų darbuose."
1937-ųjų gruodžio 24 d.
Džiaugiasi, kad gražiai bendraujama su rygiečiais.
„Bendradarbiavimas - naujos epochos pagrindas, bet kaip sunkiai jis skinasi kelią į gyvenimą.
Tamsos jėgos gerai žino, kokios stiprios emanacijos sklinda iš meno kūrinių, todėl stengiasi arba sunaikinti, arba atitraukti žmonių dėmesį.
Kaip dažnai vadinamoji inteligentija nesuvokia didžiulės meno vertės ir, atmesdama apsaugą - Taikos Vėliavą, griauna būties esmę."
Jelena Rerich turi praktinių įžvalgų dėl Julijos darbo krūvio ir tikina, kad galima ir muzikos mokykla, ir atlyginimas už darbą.
„Prašau perduoti talentingai skulptorei poniai Tarabilda. Sveikiname Jos Madoną; joje tiek daug tikro jausmo. Kai prisiliečiame prie slaptų ir šventų dalykų, būtinas žodžių ir elgesio atsargumas.
Viena iš svarbių savybių - saugoti tai, kas patikėta. Prisiartinus prie ŠVIESOS, atsakomybė didžiulė. Prašau Jus be Gyvosios Etikos knygų ir kultūrinio darbo nieko nepasakoti svyruojantiesiems. Ribotoje sąmonėje tos žinios lūžta ir atneša didelę žalą.
Todėl didieji Mokytojai skelbė, kad kalbėti reikia pagal klausytojų sąmonę."
Atsako į klausimus:
1. chemikalus augalams tręšti reikia naudoti atsargiai;
2. skiepai endeminiuose židiniuose labai reikalingi. Jie padėjo likviduoti raupsus pasaulyje.
Kai psichinės energijos sukaupta daug, joks užkratas nebaisus.
Pataria įgyti žinių apie psichinę energiją, paisyti jos švaros, o ypač pabrėžia švarių minčių būtinybę.
1938-ieji, birželio 10 d.
„Ten, kur susirenka žmonės, ypač - kur atmosfera įtempta ar „apnuodyta", gerovė visada reliatyvi. Aura „sunki", nes žmonės nemoka bendradarbiauti. Menas vienyti žmones yra vienas sunkiausių, bet nėra nieko aukščiau. Vienytojas yra visuotinio gėrio skelbėjas."
Jelena Rerich skatina džiaugsmą. Kalba apie nusiminimo žalą.
„Nepasitenkinimas, pyktis, susierzinimas užkerta kelią džiaugsmui.
Išmintingas herojus net persekiojamas žino, kad kelias į džiaugsmą atviras.
Džiaugsmas - ypatinga išmintis."
1938-ieji, liepos 2 d.
Pavasarį Lietuvoje vyko vienybės su rygiečiais šventė.
Jelena Rerich ta proga rašė: „Kur vienybė sutrinka, ten įsivyrauja skaidymasis.
Tebūnie šviesu Taikos nešėjams."
Jelena Rerich pataria: „Neprievartaukite savęs. Naudingas rytinis miegas, o jūs keliatės su saule. Taupykite jėgas. Naudokite lengvą pienišką, daržovių maistą. Daržovės geriau virtos. Saugokitės
peršalimų. Daugelis ligų susieta su kosminės įtampos padidėjimu.
Jūs esate labai reikalinga ir Jūsų niekas negali pakeisti.
Norėčiau, kad šalia Jūsų būtų atsidavęs žmogus."
Nepataria kurti bendruomenės, nebent trumpam. Esant netobulai žmonių prigimčiai, fizinis artimas bendravimas gali virsti smulkių įsižeidimų, susierzinimų ir kt. židiniu.
Dėkoja už „Zelta gramata" (kongreso medžiagą).
1938-ieji, spalio 8 d.
Primena, kad kiekvienas organizmas individualus.
Dėkoja už grupės nuotrauką.
„Netikiu, kad broniruotas kumštis gali nugalėti suvienytas Europos ir Rytų jėgas.
Pabučiuokite nuo manęs talentingąją Tarabildą.
Padėtis sunki, bet jeigu vienoj vietoj skaidymasis, tai kitoj - šviesi kūryba.
Visuomenė pradeda domėtis antžemine būsena, slaptomis žmonių galiomis, energijų pasauliu."
Pataria susipažinti su Kotrynos Senietės (14a.) ir Ispanijos Teresės (16a.) biografijomis.
1939-ųjų balandžio 22 d.
„Nuodingi laikai praeis."
1939-ųjų kovo 22 d.
Vokietijos kariuomenė užėmė Klaipėdą, o rugsėjo 1 d. įsiveržė į Lenkiją. Vienok laiškas, rašytas 1939 m. gruodžio 1 d., dar pasiekė Lietuvą:
„Džiaugiuosi, kad šviesaus tobulėjimo ir kultūrinės statybos sargyboje stovi tokia jautri ir dvasinga širdis kaip Jūsų. Tegul jūsų bendruomenė, nepaisydama visų sunkumų, susitelks prie Jūsų. Sunkūs laikai skatina DVASIOS AUGIMĄ, nors neretai įžymius veikėjus lydi ir išdavystės.
Sunkūs laikai visada pirmiausiai atsiliepia kultūrai."
Taigi dar kartą prisiminkime Saliamoną: „Viskas praeina".
Donatos Stukaitės pranešimas, skaitytas 2008-ųjų gruodžio 19 d.
Kaune, A. ir P. Galaunių namuose
