Pirmadienis, Spa 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...

2. 10-as etikos for... - „PASAULĮ SKAIDO TIK MŪSŲ SĄMONĖ"

„PASAULĮ SKAIDO TIK MŪSŲ  SĄMONĖ"

Žmogaus sveikatos,  darbingumo ir ligų profilaktikos samprata N.Rericho rašytiniuose darbuose

Įvairiaspalvė mąstytojo,  archeologo ir mokslininko Nikolajaus Rericho (1874-1947) kūryba. Jis rašė ir  iliustravo knygas, tapė, kūrė mozaikas ir grafikos darbus, dekoracijas bei  kostiumus operoms ir baletams, statytiems Rusijoje, Paryžiuje, Londone, JAV,  dalyvavo per 40 mokslinių ir kultūrinių pasaulio organizacijų  veikloje.  N.Rericho idėjos apie pasaulio tautų savitarpio pagalbą ir pagarbą įamžintos jo  „Taikos pakte", kuris tapo Ženevos taikos sutarties pagrindu.

Susipažinęs su Rytų  dvasiniu mokymu, N.Rerichas pripažino, kad visų dvasinių mokymų pagrindas yra  vieningas: „Geriausios Rytų ir Vakarų rožės kvepia vienodai. (...) Nei Vakarų,  nei Pietų, nei Šiaurės ar Rytų neskiria esminiai skirtumai. Pasaulį gali  skaidyti tik mūsų sąmonė."

Ypatingą dėmesį N.Rerichas  teikė kultūrai, vertino ją ne tik kaip dvasinį, bet ir kaip visuotinį reiškinį.  „Kai žiūri į drobes, kurių dauguma vaizduoja Himalajus, atrodo, kad pagauni  kalnų dvasią, tų kalnų, kurie per amžius stūksojo virš Indijos lygumų ir buvo  mūsų sergėtojai. Jo paveikslai primena mūsų istoriją, mąstymo bei kultūrinį ir  dvasinį paveldą; ir ne tik Indijos praeitį, bet ir amžinas vertybes", - taip  N.Rericho tapybą vertino Indijos poetas Dž.Neru.

N.Rericho raštuose galima  rasti ir teorinius žmogaus sveikatos pagrindus bei esminius jos saugojimo  principus. Jis rašė: „Fizinė žmogaus sveikata negalima be dvasinės jo  sveikatos."[l]. Psichinė įtampa - ją patyrė ir N.Rericho amžininkai, ją patiria  ir 21 a. žmonės, yra ne tik įtempto darbo, bet ir tarpusavio santykių pasekmė.  Dažnai šiuolaikinis žmogus išgyvena dėl nepakankamo, kaip jis mano, pripažinimo  bei jo darbo vertinimo. Dėl to nuolat jaučiamas vidinis

diskomfortas ir nerimas,  kuris savo ruožtu tampa ligų ar liguistų būklių priežastimi. N.Rerichas nurodė  šiltų emocijų ir optimizmo svarbą, teigė, kad, jeigu žmonės daugiau šypsotųsi,  sergančiųjų būtų mažiau. „Mes, optimistai, pirmiausia turime atsikratyti bet  kokios panikos ir nusiminimų - nesvarbu, ar jie užkluptų darbe, ar švenčiausioje  širdies buveinėje. (...) Optimizmas - tai mąstymo ir gyvenimo būdas, kuris  leidžia žmogui teisingai suvokti savo gyvenimo perspektyvą ir jos siekti", -  rašė jis [1]. Norint „teisingai suvokti savo gyvenimo perspektyvą", tenka  koreguoti vidinių asmens vertybių hierarchiją. N.Rerichas skatino plėsti savo  mąstymą bei sąmonę: „Turime būti atsakingi už savo mintis ir, dalyvaudami  nuostabiame kūrime, bendradarbiauti su  visu Kosmosu"  [2] (turėta omenyje  kuriamoji minties galia - aut. past.).

Ką N.Rerichas vadino vidine  arba dvasine disciplina? „Kai jums sakoma „saugokite širdį", pirmiausiai tai  reiškia - nesipiktinkite, nesisielokite,  nekerštaukite, taip pat -  nenusiminkite ir neužsisklęskite." [3]  „Liūdesys - tai gyvybinės energijos  netekimo pasekmė. Veiksmingiausi vaistai, kurie padėtų išvengti tokios  savigailos būklės, t. y. egoizmo pasireiškimo bei valios stokos, yra mąstymo  būdo keitimas." [4].

Vidinė  pozityvaus mąstymo  bei  dvasinė disciplina, teigė N.Rerichas, turi vyrauti neatsakingų minčių ir  egoistiškų, smulkmeniškų jausmų atžvilgiu. Neigiamos emocijos turėtų būti  keičiamos

teigiamomis. Apie ypatingą  džiaugsmo reikšmę N.Rerichas rašė: „Jeigu labai liūdna ir niūru, reikia  sąmoningai ir įsakmiai sau pri­minti, jog džiaugsmas - įmanomas, kad jis yra, ir  kad jį patirsite (...). Kai pasakysite sau „kaip gera ir džiugu!", tai niekad  nebus beprasmė ar apgaulinga frazė; tai ypatingas ir išmintingas vaistas."[3].

Metodų, tinkamų nusiminimo  ar savęs gailėjimo minutėmis, yra nurodęs ir gydomosios kūno kultūros Lietuvoje  pradininkas bei psichofizinės treniruotės kūrėjas Karolis Dineika: „Esi blogos  nuotaikos, suirzęs ir nepatenkintas? Pasižiūrėk į veidrodį ir nusišypsok sau!  Taip, taip, nusišypsok! Psichika valdo raumenis, bet ir raumenys daro įtaką  psichikai." [5].

Taip pat N.Rericho raštuose  yra teiginių apie mitybos kultūrą, apie nesaikingo valgymo ir gausaus mėsiškų  produktų vartojimo žalą [4].

Viena geriausių  tonizuojamųjų bei darbingumo didinimo priemonių N.Rerichas laikė darbo pobūdžio  keitimą: „Klaidinga manyti, kad tik miegas arba nieko neveikimas leidžia  pailsėti nervų sistemai. (...) Pakanka pakeisti darbo pobūdį, ir priverčiami  funkcionuoti kiti nervinės veiklos  centrai. (...) Dirbant su įkvėpimu ir  atsidavimu, nejaučiama jokio nuovargio." [2].

Vienas ydingiausių  šiuolaikinio žmogaus įsitikinimų – kad sergant išgydo tik cheminiai vaistai, be  jokių asmeninių pastangų. N.Rerichas įspėjo: „Tikroji profilaktika - ne tablečių  vartojimas, o

aplinkos sąlygų gerinimas.  (...) Pacientui, geriančiam vaistų, išmintingas ir patyręs gydytojas - ne tik  Rytuose, bet ir Vakaruose – patars būti gerai nusiteikus ir galvoti ne apie bet  ką, o tarsi palydėti vaistą mintimis apie jo veiksmingumą ir naudą." [4].

Viena esminių N.Rericho  nuostatų - kad ir ką darytume, kuo besidomėtume  ir kokios būtų mūsų mintys,  pats svarbiausias yra žmogaus studijavimas ir pažinimas.

Didžiulis ir N.Rericho  žmonos Jelenos Rerich (1879-1955) bei jų sūnų - Jurijaus Rericho (1902-1960) bei  Sviatoslavo Rericho (1904-1993) - indėlis į pasaulio kultūrą bei mokslą.

Literatūra:

1.  Rerich N.K. Tverdynia plamennaja. - p. 80

2.  Rerich N.K. Deržava Sveta. - p. 30, 76

3.  Rerich N.K. Vrata v buduščeje. - p.96, 157, 181, 247

4.  Rerich N.K. Nerušimoje. - p. 146, 317, 319

5.  „Tiesa" - 1977, rugsėjo 29 d.

Danguolė  Andrijauskaitė. Gydymo menas, 2006, Nr. 11. p. 117

Redakcija dėkoja Vydūno draugijos Tarybos narei dr. Donatai Stukaitei už pagalbą  rengiant straipsnį.

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...