Sekmadienis, Gruo 08th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...

2. 10-as etikos for... - VYDŪNO SVEIKATOS KONCEPCIJA

VYDŪNO SVEIKATOS  KONCEPCIJA

Vydūnas buvo silpnos  sveikatos. Kaip ir jo tėvas, sirgo plaučių tuberkulioze. Aštuoniolikmetis  Vilhelmas Storosta (Vydūnas) kentėjo dėl kraujavimo iš plaučių. Jis ėmė domėtis  įvairiais mokslais apie sveikatos palaikymą. Tai buvo amerikiečių prof.  Chittenden, Horace Fletcher, Alfred W.McCann, anglo H.Haig, dano dr. Hindhede,  švedo Rayner Berg,  šveicaro dr. R. von Borosini, vokiečių prof. dr.  Schonenberger, dr. W.Winsh, dr. Th. Christen, dr. G.Riedlin, dr. Bachmann ir kt.

Vydūno sveikatos koncepcija  susiklostė remiantis įvairiais gamtos ir medicinos mokslais, Rytų filosofija bei  tuo metu populiaria pasaulyje teosofija. Vienu iš vėlesnių kūrybos  etapų  parašytoje

knygoje „Sveikata.  Jaunumas. Grožė" Vydūnas rašo: „Nėra žmogui grožės be sveikatos. O jaunumas jau  savaime yra sveikata ir grožė."

[Vydūnas, Raštai, t. II, p. 274].

 

Vydūnas teigė esąs  „dvasinės rūšies". Todėl ir žmogaus galia, glūdinti jo esmėje arba dvasioje,  apsireiškia visumos įstatymais. Tą jis įrodė savo praktiniu gyvenimu,  nugalėdamas fizinę ligą, labai daug dirbdamas. Sulaukęs 85 metų, šviesiai ir  ramiai iškeliavo Anapilin.

Pasak Vydūno, žmogus serga,  kai „gyvenimo įstatymai yra jojo nepaisomi" [ten pat, p. 281]. Tačiau gamtos  dėsnius žmogus privalo pirmiausia gerai suprasti, tapti sąmoningu žemės  piliečiu. Bet, pažymi Vydūnas, „kaip tik protas ima veikti, jis ir eina su  geiduliais".

„O kiekvienas geidulys,  kiekvienas ūpas mažina ir temdo sąmoningumo ir teikia žmogaus asmens gyvenime  visokių priešingumų ir tuo griauja žmogaus sveikatą." [ten pat, p. 263].

Užtat Vydūnas pastebi kitą  žmogaus esmės reiškinį, vadinamą išmintimi, kurios, deja, gyvenime nedaug.  Aplink vien tik gausūs proto išradimai, tenkinantys mūsų geidulius: gurmaniškumą,  aistras, nežabotą malonumų troškimą. O visi smagumai anksčiau ar vėliau  atsiliepia sveikatai.

Kaip tik tais metais, kai  buvo rengiama Vydūno knyga „Sveikata. Jaunumas. Grožė", trys Niujorko gyventojai  šventė 100 metų jubiliejus. Du iš jų ūkininkavo, trečiasis buvo gydytojas  Stephan Smith, paskelbęs dešimt įsakymų sveikatai palaikyti. Pravartu su jais  susipažinti:

1. Valgyki tiek mažai  mėsos, kiek tik galima! Geriau, kai jos visai nevalgai!

2. Gerk pakankamai pieno!

3. Miegoki dieną po valgio  10-15 minučių!

4. Naktimis miegoki 10  valandų!

5. Miegoki lauke, jeigu  oras tai leidžia!

6. Nerūkyki!

7. Nevalgyki saldainių!

8. Nevartoki alkoholio!

9. Venki minkštų sėdelių  ir tinginiavimo! Nieko nedirbdamas bėgi kapinėsna!

10. Būk visame natūralus!

Vydūnas pažymi, kad šie  patarimai nėra aukštos išminties, kad naktį išmiegojus dešimt valandų dieną  miegoti nebereikia, kad neužtenka rūpintis vien kūnu, tačiau vis dėlto įsakymai  yra geri ir jų laikytis reikia.

Vydūno žodžiais, „Sveikata  visuomet saistosi su šviesa, su kvapu, su tyru oru ir su švarumu, niekuomet - su  tamsa, su dvokimu, su purvu." [ten pat, p. 287].

Įdomu, kad šiandien ir  Pasaulio sveikatos organizacija pritaria Vydūno požiūriui, jog daug  svarbiau  rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu.

Tačiau mūsų gyvenime begalė  savigriovos reiškinių: rūkymas, girtavimas, palaidas  seksualinis gyvenimas,  nežabotos emocijos. Žalingi įpročiai pavergia, ir išvaduoti žmogų be jo paties  valios labai sunku. Todėl Vydūnas ir sako, kad jo raštas  (knyga) (...) „skirtas  žmonėms jaunos širdies, pakilusios sielos,  giedrios  dvasios, žmonėms, kurie  yra tiek drąsūs mėginti senąjį savo gyvenimo pagrindą ir savo gyvenimą statyti  ant naujo, jei mato, jog senasis yra netikęs." [ten pat, p. 289] ir pagaliau   „šis raštas nori būti parama visiems, kurie gyvenimo bangose stengiasi tvirtinti  savo žmoniškumą."

Taigi, jeigu žmogus išauga  tiek, kad teikia pirmenybę dvasiai, o ne kūnui, toks žmogus suras  tvirtą  pagrindą savo gyvenimui Vydūno raštuose.

Pirmiausia, kas gi yra  žmogus. Tai, kaip žinome, ne tik sudėtinga darniai veikianti fizinių mechanizmų  sistema. Mes net nejaučiame, kokie sudėtingi nuolatiniai procesai vyksta mūsų  širdyje, kepenyse, plaučiuose ir smegenyse - juos būsimieji medikai studijuoja  beveik dešimt metų. Be to, žmogus liūdi, džiaugiasi, nerimauja, bijo - visa  sfera, kurią Vydūnas vadina jausmų-linkimų gyvata, arba astralinis žmogaus  kūnas.

Dar platesnė sfera yra  minčių gyvata arba mentalinis žmogaus kūnas. Virš šių gyvatų spindi žmogaus  esmė, žmoniškoji esybė, dvasia-siela. Visos šios gyvatos yra glaudžiai  susijusios ir viena kitą veikiančios: mintis - jausmas - fizinis kūnas; ir  atvirkščiai. Tarkime, mes norime valgyti, bet jeigu nukreipsime mintį į ką nors  įdomaus, atsiras kita dominantė smegenyse, ir mes visai pamiršime apie valgį, o  mūsų kūnas dėl to nenumirs. Įvairios neigiamos emocijos - pyktis, išgąstis,  pavydas - iškreipia mūsų veidą, pakinta balsas, kartais ir kūno temperatūra  pakyla. O džiaugsmas, pasitenkinimas, susižavėjimas nušviečia veidą, spindi  akys, ir visos kūno funkcijos normalios.

Dėl to Vydūnas ir tvirtina:  „Kokios yra žmogaus mintys, tokie yra ir jausmai bei geiduliai, toks ir kūno  gyvenimas." [ten pat, p. 301].

Šiuolaikinė  humanistinės  psichologijos sritis psichoanalizė, kurios pradininkas yra italų psichiatras R.  Asadžiolis (Roberto Assagioli), taip pat akcentuoja aukštesniojo „Aš" principą,  žmogaus išmintį ir jo atsakomybę.

Mes daug kalbame apie  sąmonės reikšmę. Iš tiesų sąmonė yra toji dvasios šviesa, kurios dėka visi mūsų  veiksmai, žodžiai ir mintys yra apšviečiami, matomi, brandūs ir gyvybingi. Mat  sąmonėje kaupiasi ne tik mūsų, bet ir tėvų, protėvių patirtis. Fizinio kūno  sąmonė yra instinktai, o dvasios-sielos - žinojimas, intuicija, kuri ir glūdi  sąmonės gelmėje. Užtat mūsų sąmonė gali vystytis, augti, šviesėti iki  universalios arba kosminės. Tokia garbinga žmogaus paskirtis.

Panagrinėjus žmogaus  struktūrą, ryškėja, kad „(...) Sveikata yra dėsnių palaikomas įvairių žmogaus  buvimo gyvatų gyvenimas ir darnus jų santykiavimas. Trumpiau - sveikata yra  lygnešos (pusiausvyros - aut.past.) būsena." Pasak Vydūno, „Mano esmė yra  dvasinės rūšies. Iš jos pareina ir iš jos nustatomas ir palaikomas mano  asmenybės ir asmens gyvenimas. Toji esmė glūdi Visagalingojo visumos Kūrėjo  valioje. Ji yra paskutinysis mano gyvenimo pagrindas ir mano dvasios šviesa. Ji  mane statė į šį gyvenimą ir mane tvirtina. Ji visas kliūtis šalina ir visas mano  jėgas stiprina.  Nuolatos stengiuos tai numanyti ir tuo pasitikėti. Taip teesie  visados!" [ten pat, p. 312].

Tai kas gi griauna žmogaus  sveikatą? Pirmiausia įvairios perkrovos. Pavyzdžiui, persivalgymas labai  sutrikdo ne tik virškinimo organų veiklą, bet ir visą organizmą. Iš to ir  nutukimas, ir sklerozė, ir cukraligė ir kt. Tas pats ir jausmų sferos atžvilgiu.  Kai žmogus patiria stresą, ypač - jeigu dažnai, ateityje jo laukia infarktai,  insultai, depresijos ir kt. Gali būti ir minties sferos perkrovos: neįveikiami  uždaviniai, teorijos, protiniai darbai nesilaikant darbo kaitos ritmo.

Žmogaus gyvatų pusiausvyrą  galima sutrikdyti ir dirbtinai, pavyzdžiui, hipnozės būdu, t. y. paralyžiuojant  žmogaus valią. Vydūnas ypač smerkė spiritistų bandymus, dirbtinį transo būsenų

sukėlimą ir visa, kas  slopina žmogaus individualybę ir ją pavergia. Yra žmonių, stiprių fiziškai, bet  jų esmė - dvasia silpna, apmirusi, tamsi. Jiems trūksta išminties, gyvos sąžinės  ir stiprios valios. Ir jie yra ligoti dvasiškai.

Geismų gyvata ypač  reikalinga sveikatai. Gyvuliuose geismų gyvata yra jų siela, paklūstanti gamtos  dėsniams arba įstatymams. O žmogus savo geidulius vysto, juos garbina. Žmonės  dažnai valgo ir geria ne todėl, kad kūno gyvenimui to  reikia, o kad skanu. Ir  to skanumo norisi be saiko. Tas pat ir su lytinio geismo tenkinimu. Šie  nukrypimai nuo  gamtos įstatymų jau atnešė skaudžias pasekmes - daugybę ligų,  kurias vainikuoja XX a. maras - AIDS.

Vydūnas teigia: „Nemiegotos  naktys yra sveikatos griovimo laikas." [ten pat, p. 321].

O šiandien naktinė  televizija, regis, tam ir tarnauja, kad atimtų iš žmogaus poilsį ir  dar sukeltų  geismų audrą sekso ir smurto vaizdais. Tai tikras blogio šėlsmas.

Todėl Vydūnas sako: „Yra  labai aiškus ir tiesus kelias slaptoms ligoms (venerinėms - aut.past.) išvengti,  būtent gyventi žmoniškai, būti skaisčiam. Tik žmonės to dar visi negali. Jų  nevedžioja protas. Juos varo geiduliai ir aistros. Apie išmintį nėra dar nė  kalbos. Todėl jų sveikata griūva. Ir jiems tuo teikiamas vargas, jeib išmoktų  gyventi žmoniškai." [ten pat, p. 319].

Vydūnas dar įspėja, kad yra  žmonių, regis, ir dorai gyvenančių, kurie nieko blogo nedaro, bet jie trokšta  ypatingų galių, nori daryti „dyvus", paversti kitų žmonių sielas savo įrankiais.  Jo žodžiais, „(...) kiekvienas žmogus turi pagaliau būti įrankis ir priemonė  pasaulio Kūrėjo valios." [p. 326]. Žmogus neturi tesisės pavergti kitų.

Taigi Vydūno sveikatos   koncepcijos esmė -  „(...) doras gyvenimas yra vyriausias žmogaus buvimo  pasaulyje ir todėl jo sveikatos pagrindas."

Donata  Stukaitė. Darnos link (Sveikatos sąjungos leidinys), 1994, gruodis

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...