Pirmadienis, Rugs 23rd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...

2. 10-as etikos for... - MEMORANDUMUI - 70 METŲ

MEMORANDUMUI -  70 METŲ

Taika per kultūrą!

1935m. balandžio 15d.  Vašingtone JAV Prezidento Ruzvelto kabinete ratifikuotas Rericho Paktas. Tai  sutartis apie meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugą karo ir taikos  metu.

Praėjusiais metais  daugelyje pasaulio šalių buvo paminėtas Pakto 70-metis. Šio Pakto pagrindu  UNESKO 1954-aisiais paskelbė Kultūros vertybių apsaugos ginkluotų konfliktų  atvejais Hagos konvenciją, kurią ratifikavo ir Lietuva.

Pažvelkime, koks buvo  Rericho Pakto kelias.

1898m. žymus Rusijos  menotyrininkas D.Grigorovičius pakvietė N.Rerichą į Imperatoriškąjį muziejų ir  pasiūlė dirbti paminklų apsaugos srityje. Tam pritarė B.Stasovas, A.Blokas,  L.Andrejevas ir kiti žymūs mokslo ir kultūros veikėjai.

Dar 1915m. N.Rerichas  pasiūlė carui Nikolajui II imtis valdžios priemonių kultūrinėms vertybėms  apsaugoti. Vyko karas, ir pasiūlymas liko be atsako, tačiau Pakto idėja tęsta.

Paktą rengė iniciatyvinės  grupės ir komitetai įvairiose šalyse: Tautų Sąjunga, Paryžiaus universiteto  tarptautinės teisės ir politinių mokslų specialistas G.Šklaveras bei Sorbonos  universiteto narys profesorius Albertas Žoffr de la Pradel.

„Jei Raudonasis Kryžius  rūpinasi fiziškai sužeistaisiais ir ligoniais, tai mūsų Paktas gina Žmogiškojo  genijaus vertybes, tuo apsau­godamas dvasinę sveikatą", - rašė Nikolajus  Rerichas.

Be abejo, Taikos Vėliava  turi būti tokios pat svarbos kaip ir Raudonojo Kryžiaus ženklas, tik jos  paskirtis - praeities kultūros lobių išsaugojimas ateičiai.

Pakto komitetas įsteigtas  Niujorke 1929m., o kitais metais - Paryžiuje ir Briugės mieste Belgijoje.  Sudaryta Pakto programa, kurios pirmame paragrafe teigiama, kad švietimo, meno  ir mokslo įstaigos, meno ir mokslo misijos, jų personalas, šių įstaigų turtas ir  kolekcijos bus laikomi kaip neutralūs ir bus globojami bei gerbiami kariaujančių  pusių.

Pirmoji Rericho Pakto  tarptautinė konferencija įvyko 1931m. Briugės mieste. Kita konferencija - po  metų. Ta proga Rabindranatas Tagorė rašė: „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šį Paktą  priėmė Tautų Sąjungos muziejų komitetas, ir giliai jaučiu, jog jis turės didelės  reikšmės tautų kultūrinei harmonijai."

Minėtai pirmajai  konferencijai N.Rerichas atsiuntė sveikinimą: „Mes pavargome nuo griovimų ir  abipusio nesupratimo. Tik visuotinė kultūra, tik grožio ir žinojimo gilus  suvokimas gali grąžinti mums bendražmogišką kalbą. Tai ne svajonė! Tai  keturiasdešimt dviejų metų darbo patirtis kultūros, meno ir mokslo baruose. Ir  galime prisiekti, kad nuo veiklos kultūros apsaugos srityje, nuo Kultūros  Sąjungos nei mes, nei mūsų pasekėjai neatsisakysime. Mūsų negalima apvilti, nes  Menas ir Žinojimas pripildo mus entuziazmo."

Kai Ispanijoje vyko  pilietinis karas, buvo sunaikinti ištisi kvartalai, galerijos su Gojos,  Velaskeso paveikslais, katedros, maurų stiliaus architektūriniai paminklai.  Belgijos karalius Leopoldas III sielojosi dėl kultūros ateities ir siūlė  ratifikuoti Rericho paktą.

Po Briugės konferencijos  įvairūs pasaulio žmonės išplatino kreipimąsi, tvirtindami, kad šis Paktas  reikalingas ne tik karo, bet ir taikos metu. Pasirašė dešimtys šalių, pritarė  Romos Popiežius Pijus XI, JAV prezidentas Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas  Masarykas ir kiti įžymūs žmonės.

N.Rerichas džiaugėsi, kai  1931 metų gruodžio 27 d. visose Niujorko bažnyčiose, o vėliau ir kitose Europos,  Amerikos ir Azijos bažnyčiose buvo perskaitytas Rericho kreipimasis į žmones dėl  kultūros paveldo apsaugos.

Didelis žingsnis į priekį  buvo 1933 metų lapkričio mėnesį įvykusi trečioji tarptautinė Rericho Pakto  konferencija, kurioje dalyvavo 36-ių valstybių atstovai. Lietuvą atstovavo ir  kalbėjo įgaliotasis ministras Žadeikis.

Straipsnyje „Neužmušk"  N.Rerichas rašo: „Pasaulio krizė ne turguose, bet mūsų širdyse." Toliau jis  aiškina Dekalogo priesaką „Nežudyk" sakydamas: „Nežudyk kūno, bet ypač -  dvasios. Žiaurumas paverčia širdį akmeniu. Tik bendradarbiavimas, dvasios  įsitvirtinimas išugdys herojų, kuris ilgėsis širdies."

N.Rerichas 1934m. rugsėjo 4  d. laiške G.Šklaverui rašė: „Žinoma, mūsų draugas Klimas galėtų pajudinti ir  savo šalį... Juk dabar svarbiausia ne svarstymai, o veiksmai." Kai Paktą 1935  metais ratifikavo 21 Amerikos valstija, Europoje siekta ratifikuoti Paktą tik  trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje - kur buvo įsteigtos  Rericho draugijos.

2006-aisiais sukanka 70  metų, kai Prof. N.K.Rericho draugijos Lietuvoje ir mokslo, meno, literatūros bei  kultūros darbuotojų iniciatyva „(...) Jo Ekscelencijai Ponui užsienio reikalų  Ministeriui" buvo įteiktas Memorandumas. Jame sakoma: „Neseniai Lietuvoje  susikūrė N.K.Rericho vardo draugija. Jos tikslas - propaguoti meno ir mokslo  vertybių apsaugos idėją, siekti, kad Rericho paktas būtų ratifikuotas ir Taikos  Vėliava suplevėsuotų ant visų kultūrinių pastatų. „Taika per kultūrą" - draugijos šūkis.

Po Memorandumu pasirašė net  66 įžymūs Lietuvos meno, kultūros ir mokslo veikėjai: 23 dailininkai  (A.Galdikas, J.Mikėnas, L.Truikys, A.Žmuidzinavičius ir kt.), 12 rašytojų ir  poetų (S.Čiurlionienė, L.Gira. V.Mykolaitis-Putinas ir kt.), 9 operos solistai  ir dramos artistai (A.Galaunienė, J.Mažeika, V.Sipavičius ir kt.), 8 visuomenės  veikėjai (O.Pakštienė, J.Vanagas, Simonaitis ir kt.), 5 profesoriai (M. ir  V.Biržiškos, M.Riomeris ir kt.), 5 direktoriai (P.Galaunė,

K.Pakštas ir kt.), 4  žurnalistai (J.Keliuotis, J.Paleckis ir kt.).

N.Rerichas rašė R.Rudzyčiui,  Latvijos Rericho draugijos nariui, ragindamas: „Galima kreiptis į Vyriausybę su  pareiškimu dėl Pakto, pasirašytu ne tik Draugijos narių, bet ir kitų kultūros  veikėjų, kaip tai padaryta Lietuvoje.“ Paryžiuje intelektualių darbuotojų  konferencija pažadėjo adaptuoti mūsų Paktą. Nikolajus Rerichas siūlė paskelbti  Pasaulinę kultūros dieną, sudaryti visų kultūros vertybių ir paminklų katalogus,  steigti visose tautose komitetus bei sudaryti Taikos Vėliavos fondą. Jis rašė:  „Galbūt todėl ir pinigų nėra, kad nesirūpiname mokslu, kultūra. Pirma pažinkime  ir saugokime kultūrą, o po to ir šalies banknotai priartės. Žmonės taps  sąžiningi, taupūs. Mūsų širdyse dar daug neapykantos, pykčio, keršto. (...) Juk  žmogaus širdis turi norėti nusiginkluoti ir bendradarbiauti."

Deja, Lietuvos vyriausybė,  kaip ir kitų Baltijos šalių vyriausybės, į kreipimąsi neatsiliepė dėl sudėtingų  tarptautinių santykių Europoje.

Sovietų Sąjunga Pakto taip  pat neratifikavo. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Rericho idėjų plėtrą ir  draugijų veiklą.

Dar 1930 metais N.Rerichas  ir jo vardo draugijos protestavo prieš Stalino „bedievystės penkmečius", prieš  barbarišką Kristaus Gelbėtojo cerkvės sunaikinimą bei kitų šventyklų griovimus,  todėl neatsitiktinai Baltijos šalyse buvo uždrausta Rericho draugijų veikla, o  jų nariai atsidūrė Sibire.

Dar pakalbėkime apie  kultūros prasmę ir Taikos Vėliavos simboliką.

Kas yra kultūra? N.Rericho  teigimu, žodis Kult druidų kalba reiškia garbinimą, Ur-Rytų šviesą. Tai reikštų  - šviesos garbinimas per meną ir mokslą.

N.Rerichas laiške Paryžiaus  Taikos Pakto komiteto pirmininkui baronui M.A.Taubei aiškino Taikos Vėliavos  simboliką, kuri kilo iš Rubliovo ikonos „Šventoji Trejybė". Vėliavos simbolis  yra trys raudonos spalvos skrituliai, apjuosti apskritimu baltame fone. Tai ne  Rericho sugalvota. Šis ženklas aptinkamas senovės Egipto, Indijos, Centrinės  Azijos, keltų, gotų mene, krikščioniškoje ikonografijoje, liturginių rūbų ir  bažnytinės architektūros dekore.

Taikos Vėliava,  kuri  pirmosios konferencijos  metu  buvo pašventinta Briugės Švenčiausiojo Kraujo  bažnyčioje ir paliesta Kristaus Kraujo relikvija, simbolizuoja ne vieną prasmę.  Tai gali būti:

•  praeitis, dabartis ir  ateitis;

•  kultūra, mokslas ir  religija;

•  meilė, grožis ir  išmintis;

•  Švenčiausioji Trejybė  Amžinybės rate.

Jeigu praėjusio  amžiaus  viduryje Rericho Paktas buvo ignoruojamas Vokietijos nacionalsocialistų ir  stalinistų-bolševikų, tai šiandien daug kas pasikeitė. Įkurtas pasaulinis  Rerichų centras ir muziejus. 1995 m. iškilmingai paminėtas Rericho Pakto  60-metis, o 2005-aisiais - 70-metis. Rusijoje išleista knyga „Taikos Vėliava",  kurioje daug N.Rericho laiškų taikos ir kultūros išsaugojimo tema.

Rericho Paktas labai  aktualus ir šiandien. Tarptautinė kultūros diena ir jos simbolis Taikos Vėliava  primena tautoms tikrąsias žmonijos vertybes.

Dr.  Donata Stukaitė. Lemtis, 2006, Nr. 6 (99), p. 2-3

***

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...