Trečiadienis, Lap 13th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...

2. 10-as etikos for... - ŠIRDIES TRAUKA

ŠIRDIES TRAUKA

2008-ųjų gruodį Sibiro  Rericho draugijos nariai keliavo maršrutu Novosibirskas - Maskva - Vilnius -  Kaunas - Talinas - Sankt Peterburgas - Novosibirskas. Kelionės tikslai buvo  keli: aplankyti vietoves, kurių istorija susijusi su Rerichų šeima, susitikti su  Lietuvos Rericho draugijos nariais ir užrašyti jų pasakojimus apie Nataliją  Dmitrijevną Spiriną - žymią menotyrininkę ir poetę; jos pastangomis Novosibirske  įkurtas Rericho muziejus, turįs 60 N.Rericho paveikslų, o Rygoje Rericho vardu  pavadinta gatvė.

Kadangi Sibiras ir Lietuva  nėra artimi geografiškai, tokios kelionės ir susitikimai reti. Vis tik Lietuvos  rerichiečiai ne kartą buvo atvykę į konferencijas, Rericho skaitymus  Novosibirske.

* Lietuvos rerichiečiai  bendrauja su Sibiro (Novosibirsko Mokslų akademijos) Rericho draugija, aktyviai  dalyvauja jos rengiamuose Rericho skaitymuose

Vilniuje susitikta su Irena  Zaleckiene ir kitais Lietuvos Rericho draugijos nariais. Kaune - su Danute  Stukaite, Juozu Šidiškiu ir Tomu Staniku. Jie bendravo su N.D.Spirina, kai ši  lankėsi Kaune 1970-ųjų pabaigoje. D.Stukaitė svečiavosi pas Nataliją Dmitrijevą  Novosibirske,  susirašinėjo su ja.

Lietuvos Rericho draugija  įsteigta 1935 metais. Kaip prisiminė I.Zaleckienė ir D.Stukaitė, pirmoji  draugijos pirmininkė Julija Montvydienė išrinkta vadovaujantis Jelenos Rerich  rekomendacija.

Draugija veikė iki  1940-ųjų, kai prasidėjo represijos. Aktyvūs Lietuvos rerichiečiai areštuoti,  teisti ir ištremti. Apie 1955 m. daugumai pavyko grįžti iš tremties, tačiau  oficialiai atnaujinti organizacijos veiklą galimybių nebuvo. Gyvoji Etika  studijuota slapta.

Lietuvos Rericho  draugija  atkurta 1989m., jos pirmininko šviesaus atminimo Stepono Stulginskio iniciatyva.  Visuomenei domintis Rerichų šeimos kūryba, daugelyje Lietuvos miestų įsteigti  draugijos skyriai. Po S.Stulginskio paskaitų įvairiuose Lietuvos miestuose  būrėsi susidomėjusieji Gyvąja Etika ir Rerichų šeimos kultūriniu palikimu.

Šiuo metu Lietuvos Rericho  draugijos veikla aktyvi: vyksta Gyvosios etikos studijos, rengiamos  konferencijos, susitikimai, Nikolajaus Rericho ir Sviatoslavo Rericho kūrybos  parodos, Kultūros

dienos (balandžio 15-oji)  minėjimai. Bendradarbiaujama su Amerikos, Europos, Indijos, Rusijos  rerichiečiais.

Lietuvos ir Novosibirsko  rerichiečius sieja nuoširdi draugystė. Anksčiau taip bendravo Stulginskių ir  N.D.Spirinos šeimos, o Irenos Zaleckienės prisiminimai, meilė ir gili pagarba  Natalijai Dmitrijevai perduodama šiandienos draugijos  nariams. Lietuvoje iš  atminties deklamuojami N.D.Spirinos „Lašai", o apie retus, kartais -  vienintelius gyvenime susitikimus su ja prisimenama kaip apie likimo dovaną.  Daugelis Lietuvos rerichiečių,  su kuriais bendravome, norėtų atvykti į  Novosibirską. Jautėme, kad šios traukos priežastis  - Natalijos Dmitrijevnos  „širdies magnetas".

Lietuvoje labai domimasi  Novosibirsko Rericho draugijos leidiniais, ypač „Vozvyšennaja misija Tvoja..."  ir „Ustremlionnoje serdce" - tai knygos apie N.D.Spirina ir B.N.Abramovą. Jos  perduodamos iš rankų j rankas. Studijuojama knyga „Grani Agni Jogi". Kolegos iš  Lietuvos, dalydamiesi įspūdžiais apie šiuos leidinius sakė, kad pradėjus  studijuoti B.N.Abramovo užrašus, Gyvosios Etikos mokymą galima suprasti ir  priimti nauju žvilgsniu.

Daugelis Lietuvos Rericho  draugijos narių moka keletą kalbų ir skiria nemažai savo laisvalaikio rengdami  Gyvosios Etikos knygas lietuvių kalba.

Vilniaus centre Lietuvos  Rericho draugija turi savas patalpas, kurios suremontuotos narių pastangomis.  Čia ir įvyko mūsų susitikimas. Mūsų pasakojimas apie Rericho muziejus  Novosibirske ir Altajuje vilniečius labai sudomino. Nors  daugelis jų nėra buvę  Novosibirske, atrodė, kad mes seniai pažįstami ir puikiai vieni kitus  suprantame. 80-metį šventusiai p. Irenai Zaleckienei perdavėme savo draugijos  sveikinimus, įteikėme dovaną. Džiaugėmės, kad Irena, sulaukusi garbaus amžiaus,  yra labai darbinga ir žvali. Tuo įsitikinome visą savaitę su ja maloniai  bendravę. „Norint suspėti kartu su Jumis, reikia gerokai pasistengti, kaip ir  jaunystės metais!" - juokavome.

Tatjana  Bugajeva, Sergėjus Demenko.

Voschod.  Sibiro Rericho draugijos leidinys. 2009, Nr. 1(177), p. 16-17

 

Susitikdavome Lietuvoje ir  Novosibirske

 

„(...) Su Natalija  Dmitrijevną Lietuvoje ir Novosibirske esame susitikę keturis ar penkis kartus.  Susirašinėjome laiškais. Po pirmųjų Rericho skaitymų Novosibirske antrąkart  susitikome Kaune - ji buvo mano viešnia. Skrupulingai laikėsi dietos - sveikata  buvo ne kokia, tačiau jaučiau jos  didelę dvasinę jėgą. Mažutė, plonutė, bet  stipri - tokią ją prisimenu.

Ypač atmintin įsirėžė  vienas paskutiniųjų mūsų susitikimų.

Išsirengiau į kelionę  turistiniu traukiniu po Sibirą, ir apie tai buvau parašiusi Natalijai  Dmitrijevnai. Kai susitikome, ji be galo manimi rūpinosi, nuoširdžiai priėmė.  Atrodė, kad dėl žmogaus ji yra pasirengusi padaryti viską, kaip tik gali padėti.  Mes ištisą dieną vaikščiojome, šnekučiavomės.

O knygelę „Pered voschodom.  Stichi raznych let" gavau iš jos paštu. Ją su malonumu perduodu saugoti puikiam  Novosibirsko muziejui."

Danutė  Stukaitė.

Voschod.  Sibiro Rericho draugijos leidinys. 2009, Nr. 1(177), p. 20

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 2. 10-as etikos for...