Ketvirtadienis, Lap 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 3.Sugrįžo Vydūnas

3.Sugrįžo Vydūnas - VYDŪNAS - SVEIKATOS PROPAGUOTOJAS

VYDŪNAS - SVEIKATOS  PROPAGUOTOJAS

Kuo brangus mums šiandien  Vydūnas? Tai mūsų tautos žadintojas, dvasinio prado žmoguje ugdytojas, dorovės  tiesų skleidėjas, sveikos gyvensenos propaguotojas.

Vydūnas buvo labai silpnos  sveikatos. Jo tėvas sirgo tuberkulioze, neišvengė ir sūnus šios sunkios ligos,  buvo net kraujavimas iš griūvančio plaučio. Tačiau, kaip jis pats buvo  įsitikinęs, atsisakymas mėsiško maisto nuo 18 metų, vėliau - labai dėmesingos jo  gyvenimo draugės Klaros globa ir slauga padėjo jam pasveikti, stiprėti ir 35  metų amžiaus pradėti studijas Europos universitetuose. Taip ir išgyveno 85 metus  (gana sunkiu ir  įtemptu metu). Jo visas gyvenimas - tai atsidavimas lietuvybei  palaikyti, kova su germanizacija, aktyvi veikla, vadovavimas chorams, dainų  rašymas ir nuolatinis mąstymas apie skaidresnę Būtį, jos esmę, apie doros bei  žmoniškumo ugdymą.

Vydūnas gražiai derino Rytų  ir Vakarų filosofijas. Jis sėmėsi žinių iš Vedantos ir Upanišadų, taip pat  studijavo Vakarų filosofiją.

Vydūnui tauta buvo tarpinė  grandis tarp Absoliuto ir žmogaus. Jis teigė: kad tauta būtų dvasiškai laisva,  reikia ugdyti tauriausią žmoniškumą, pačias geriausias žmogaus savybes. Visa  kita neteks

prasmės. O žmoniškumui  ugdyti geriausia terpė - tautos gyvybė, nes tik per tautą žmogus išvysto savo  galias. Jis parašė knygą „Tautos gyvata". Nykstant tautai, degraduoja žmogus,  kuris yra makrokosmosas mikrokosmose.

Tačiau be doros nėra ir  tautiškumo, o be jo - žmoniškumo. Visa Vydūno asmenybės paslaptis - ką jis  teigė, taip ir gyveno.

Mat žmogų jis suvokė ne  vien kaip fizinį kūną, bet ir kaip jausmų bei minčių kūnus, jo vadintus  gyvatomis, taip pat ir kaip dvasinį pradą - kurie ir apsprendžia fizinio kūno  būklę. Vydūnas parašė ir sveikatos knygą „Sveikata, jaunumas, grožė", kurios  įžangoje sakė: „Skaitytojui reikės nieko nepraleidžiant, nuodugniai ir paeiliui  apsvarstyti, kas čia pasakojama. O ir ne vien tai. Jis arba ji turės pasistengti  atitinkamai gyventi ir tuo būti sveika-jauna-graži."

Pats Vydūnas rėmėsi  amerikiečio ilgaamžio John A. Steward bei daktaro Stephan Smith nuosaikaus  gyvenimo patarimais: „Valgyk tiek mėsos, kiek tik galima. Geriau, kad jos visai  nevalgai, gerti užtenkamai pieno; miegoti dieną po valgio 10-15 minučių;  naktimis miegoti 10 val.; miegoti lauke, jeigu oras tai leidžia; nerūkyti;  nevalgyti saldainių; nevartoti alkoholio; vengti minkštų sėdynių ir  tinginiavimo; „nieko nedirbdamas bėgi kapinėsna"; „būki visame natūralus".

Šioje knygoje daug dėmesio   skiriama savo kūno priežiūrai bei jo funkcijoms aptarti: kvėpavimui,  virškinimui, gimties organams. Vydūnas piktinasi, kad žmonės neprotingai  maitinasi, kad jie klauso mokslo prietarų, o ne kūno proto. Esą nėra stiprių  valgių. Kūnas stiprėja tuo, ką jis gerai suvirškina, o tai įmanoma tik gerai  sukramtant maistą. Labai griežtai pasisakė prieš prievartą maitinant ligonius ir  vaikus. Iš tiesų, kas gali būti drastiškiau kaip vaikų maitinimas prievarta?  „Nevalgykime daug. Valgykime žmoniškai!" – sušunka Vydūnas. O tai reiškia -  susikaupus, ramiai, gerai kramtant.

Šiuo metu, kai, nepaisant  AIDS plitimo, vyksta intensyvi jaunimo erotizacija bei įsivyrauja hedonizmo  kultas, labai prasmingas Vydūno požiūris į seksualinį gyvenimą. „Lyčių  santykiavimas turėtų pareiti iš tikro viens kito gerbimo ir būti atjaučiamas  kaip didis gyvenimo slėpinys. Kurs tą laiko geidulių patenkinimu, tas jau  nusideda, santykiaudamas su kita lytimi. Jis jau nebesveikas savo esmė­je. O iš  to išeina nesveikumas viso asmenybės gyvenimo." („Sveikata, jaunumas, grožė").

Vydūno požiūriu, ištvirkimą  lemia ir netinkama mityba, kuri per anksti žadina ir erzina gimties liaukas. Jis  nerekomenduoja kiaušinių vaikams iki septynerių metų. Pagal Vydūną, gamta yra  skaisti.

Gimdymo ir pradėjimo  procesai šventi. Abortą Vydūnas laiko barbarišku veiksmu.

Labai patartume gydytojams  susidomėti Vydūno patarimais ir stengtis praktiškai juos realizuoti. Taip mes  prisidėtume prie Vydūno troškimo įgyvendinimo: „O tik labai norėčiau, kada teks  gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam  žadinęs." (Žemaičiai, 1938m.)

Donata  Stukaitė. 1990m.

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 3.Sugrįžo Vydūnas