Pirmadienis, Lie 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 3.Sugrįžo Vydūnas

3.Sugrįžo Vydūnas - VYDŪNO POŽIŪRIS Į ŽMOGŲ IR JO LIGAS

VYDŪNO POŽIŪRIS Į ŽMOGŲ IR  JO LIGAS

Turbūt reta tauta turi  tokį  unikalų kultūros ir visuomenės veikėją. Daugiau kaip trisdešimt Vydūno  grožinių kūrinių, dvylika filosofijos traktatų, keliasdešimt straipsnių,  nuostabios indų poemos „Bhagavatgyta" vertimas į lietuvių kalbą rodo Vydūną  esant originalų mąstytoją, sprendžiantį aktualias žmogaus, tautos bei būties  problemas.

Keturis dešimtmečius truko  Vydūno kaip dirigento ir režisieriaus praktinė veikla su Tilžės giedotojų  draugija, gaivinusi lietuvių tautinę savimonę ir savigarbą. O tuo metu Prūsijos  lietuvius stipriai veikė nuožmus germanizacijos bumas. Ir, anot  V.Bagdonavičiaus, „Jei sakom: „Vydūnas - filosofas", turim pridurti: ypatingas  filosofas, gyvenimo tobulintojas, ne kontempliuojąs, o veikiąs mąstytojas, labai  neįprastai atrodąs tarp šio šimtmečio filosofų." [1,7].

Šiame plačiame kontekste  labai svarbią vietą užima ir Vydūno požiūris į žmogų, ligas ir sveikatą. 1928m.  Vydūnas išleido knygą „Sveikata, jaunumas, grožė", kuri ir šiandien nepraranda  aktualumo. O Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomi ligų rizikos veiksniai  Vydūno seniai skelbiami. Taigi Vydūno sveikatos koncepcijos esmė - „Doras  gyvenimas yra vyriausias žmogaus buvimo pasaulyje ir todėl jo Sveikatos  Pagrindas." [2, p. 325].

Vydūnas savo knygoje  „Slėpiningoji žmogaus didybė" išvardija visus fizinio kūno elementus: kaulus,  raumenis, kraujo upeles - gyslas bei nervų tinklą ir pabrėžia, kad jie visi  sudaryti iš įvairių mineralų, druskų, kaip ir mūsų žemė. Šio kūno dalinis  sutrikimas yra liga, o visuotinis - mirtis.

Tačiau be fizinio dar esąs  eterinis kūnas, sudarytas lyg iš saulės spindulių, jis ir nulemia fizinio kūno  būklę. „Tuo eterio kūno svarbumas apskritai pažymėtas. Ligos dažniausia jame  turi savo šaknis. Ir tą dalyką geriau ištyrinėjus, gydymo mokslas žymiai  tobulėtų." [2, p. 16].

Reikia tikėtis, kad šių  dienų bioenergetikos mokslas (ne prietarai!) padės iš tiesų giliau ir esmingiau  pažvelgti į žmogaus esmę.

Be to, dar yra  geismų-jausmų kūnas. „Kokiais jausmais, geismais ir t.t., žmogus minta, toks ir  yra jo kūno gyvenimas. Geismais maitintis - reiškia jiems valią duoti." Šį kūną  Vydūnas ir vadina nuodėmingu kūnu. „Regimasis kūnas su savo reikalais yra visai  nekaltas dalykas. Jisai ir nieku būdu negali nusikalsti. Kas jam reikalinga, tas  jam turi būti duodama. Jam reikalinga valgyti, gerti ir t.t. Gali gerti  troškuliui tildyti. Kad kūnas nebeturi to reikalo, tad jis nebetrokšta. Bet  žmogus gali ir gerti gėrimu pasimėgaudamas. Tada jis tiktai savo geismus   maitina ir,  geismą patenkindams, jį tiktai stiprina." [2, p. 21-22]. Ir dar yra  minčių gyvata arba kūnas. „Minčių gyvenimas yra toks svarbus, kad žmogus visą  dėmesį į jį turėtų kreipti."[2,p.24]).

Mes šiandien dažniausiai  mąstome reflektoriškai, reaguodami į gyvenimo sukeltas situacijas. Ir kaip mažai  kūrybingo pamąstymo minučių, gėrio situacijų modeliavimo, savo gyvenimo prasmės

ieškojimo.

Taigi, mintis taip pat  reikia išmokti valdyti, jomis naudotis sąmoningai, jas kontroliuoti.

Ir pagaliau tikrasis  žmogaus požymis - sąmonybė arba savimonė. Pats žmogus, anot Vydūno, esąs  dvasinės galios arba sąmoningumo ir minčių srovių susitikimas, arba dviejų  galybių: gamtiško - materinės ir dvasinės-sąmoningos sąveika. „Todėl reikia  auginti, skaidrinti vidaus pajautimus, aiškinti ir tvirtinti didybės pažymius.  Žmogaus Didybė - tai dieviškasis žmogus žmoguje." [2, p. 42, 44].

Žmogui labai svarbu  įsisąmoninti, kad „tu esi dvasinės kilmės".

Vydūnas teikė didžiulę  reikšmę žmogaus prasidėjimui ir vadino tai gaminimu.

„Apie lietuvių tautos  atsigavimą kalbant, sakė kartą jaunas lietuvis gydytojas: „Mums reikia gaminti  milžinų." Tai teisybė. Bet reikalingiausieji mums milžinai yra dvasios ir sielos  didvyriai. Jie gims, kad mūsuose gaminimas įvyks iš gyvo atjautimo to, koks  svarbus ir kartu nuostabus bei kilnus dalykas yra gimtis ir gaminimas." [2,  p.191].

Paradoksaliai skamba šios  Vydūno mintys dabartinės „sekso revoliucijos" fone, nors pasekmės - XX amžiaus  maras AIDS – ir akivaizdžiai rodo palaido seksualinio gyvenimo rezultatus. Iš  tiesų,

čia jau ne nuostaba ir  pasiaukojimas tautos milžinų gaminimui, o rėksminga hedonizmo ir absoliutaus  atsakomybės nebuvimo pasėka.

Vydūnas taip aiškina:  „Geismų gyvybė nori būti judinama, erzinama. O jai tinka nuolatinis gašlavimas.  Todėl ji naudojasi visomis kūno įmonėmis sau stiprinti. Ir gimties prietaisai  turi geismams tarnauti, o ne artimiausiems kūrybos tikslams." [2, p. 195].

Vydūnas parašė knygą  „Gimdymo slėpiniai", kur gražiai išdėsto lyčių ypatybes, paskirtį, santykius  tarp vyrų ir moterų. Jis labai vertina lytinę žmogaus potenciją ir reikšmę.

„Gimties jėga yra tiesiog  sakant gyvybė, kuri vien duota žmogaus sveikatai išlaikyti ir naujiems  pavidalams gaminti. Toms jėgoms kūne pasiliekant, žmogus jaučiasi smagus,  linksmas, gyvas. Tik geismams užėjus rodosi, kad išliejimas teiktų daugiau dar  smagumo. Yra tai apsirikimas, kurs pasidaro iš norėjimo kuo greičiau pasiekti  gyvybės pilnumą. O suerzinimas jausmų, kraujo įkaitimas neteikia pačiam žmogui  daugiau gyvybės, kaip ir vėjas nedidina jūrų, jų bangas sukeldamas."[2, p.  196-197].

Besaikis gyvybės potencialo  naudojimas mūsų amžiuje pasireiškė kaip imuninių jėgų deficitas, ir  skaudžiausia, kad medicina čia kol kas bejėgė. Tuo aktualiau atkreipti  rimčiausią dėmesį į žmogaus moralę ir pasinaudoti žymių žmonių patarimais.

 

Literatūra:

1.  Vydūnas lietuvių kultūroje. - V, 1994

2.  Vydūnas. Raštai, t. II. - V, 1991

D.Stukaitė. Medicinos teorija ir praktika, 1997, 2(10), p. 34

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 3.Sugrįžo Vydūnas