Ketvirtadienis, Lap 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 3.Sugrįžo Vydūnas

3.Sugrįžo Vydūnas - APIE VYDŪNO DRAUGIJOS VEIKLĄ KAUNE 1988-1998m.

APIE VYDŪNO DRAUGIJOS  VEIKLĄ KAUNE 1988-1998m.

1988 metais, kai Sąjūdis  pažadino iš pasyviosios rezistencijos miego, Lietuvos kultūros fondas,  vadovaujamas prof. Česlovo Kudabos, paskatino steigti kultūrines draugijas. Taip  Kaune pradėjo veiklą Vydūno draugija, kurią dešimtmetį man teko organizuoti. Po  kurio laiko draugija įkurta ir Vilniuje. Draugijos veikla grįsta visuomenės  švietimo, sąmoningumo ir dorovės principų, paremtų Vydūno  idėjomis, skleidimu.

Nors iš pradžių šiai  veiklai aukojome lėšas, tačiau jos dingo miesto Kultūros fondo sąskaitose, todėl  pasiūliau ir mūsų grupė nutarė dirbti be oficialios narystės ir mokesčių.  Šiandien labai noriu padėkoti tiems, kurie niekad neatsisakė atvykti į mūsų  renginius skaityti pranešimų bei diskutuoti. Ir nė vienas mūsų svečių nepa prašė  honoraro.

Veiklos pradžioje mus  priglaudė Kauno menininkų namai, vėliau - Katalikų jaunimo centras, o vėliau  keletą metų – Maironio lietuvių literatūros muziejus ir svetingoji jo direktorė  Aldona Ruseckaitė, visi mieli moksliniai bendradarbiai ir budintieji. Esame  labai jiems dėkingi. Nuoširdus ačiū dienraščiui „Kauno diena" už nemokamus mūsų  renginių skelbimus.

Vydūnas savo žurnale  „Jaunimas" 1912 metų spalio mėn. rašė: „Mūsų draugijos susieis gal mėnesiu  dukart, gal rečiau. Bet kas kartą toks susiėjimas turėtų būti visiems tarsi jų  gyvenimo aukštuma, iš kurios pareina kasdienio gyvenimo aukštuma, iš kurios  pareina kasdienio gyvenimo šilumos ir šviesos. Kad taip ir būtų, reikalinga  susiėjimo pradžioje sukelti prakilnesnius jausmus. Tam derėtų, rodos, kad  vakaras prasidėtų su grožybės ir prakilnybės žodžiu, tai esti kad būtų pirmiau  gražiai kas prakilnu ir gražu, deklamuojama ar dainuojama." Siūlo aptarti šias  temas: 1) senovė, istorija, papročiai; 2) šių dienų raštija, poezija, sveikata,  doros dalykai; 3) pasakų pasakojimas; 4) apie gražias vietas, savo šeimos  istorijas - po 5 minutes 3 ar 4 žmonės; 5) žaidimai (jaunimui). Renginį siūlo  baigti daina ar giesme. „Atsisveikindami turėtų visi jausti tomis valandomis  geresniais buvę ir vienas kitam dėkingi būti, kad jis tarsi už rankos vedęs  aukštyn tobulesniam žmoniškumam".

Savo veiklos pradžioje  draugijos nariai pirmiausia patys studijavo ir analizavo Vydūno veikalus  „Sveikata, jaunumas, grožė", „Gimdymo slėpiniai", „Mūsų uždavinys", „Visumos  sąranga", „Sąmonė" ir kt.

Pirmoji Vydūno draugijos  metraštininkė Živilė Baltušnikaitė ragino studijuoti baltų kultūrą, nes baltų  dora atsispindi Vydūno dramose „Prabočių šešėliai", „Amžinoji ugnis" ir kt.  Aleksandras Žarskus parengė studiją „Vydūnas ir baltų kultūra".

1989m. susipažinome su  Vydūno amžininkais P.Mikalausku, K.Skebėra, žemaičiais St.Lukošiumi bei mokytoju  iš Skriaudžių K.Arlausku. Buvę Telšių gimnazijos mokiniai pasakojo, kad  1921-1923 m. atvykdavęs Vydūnas skaitė paskaitas, gimnazijoje įkurtas vegetarų  būrelis, leistas laikraštėlis „Šaltinis".

Vydūno 125-ųjų gimimo  metinių proga 1993m. organizavome veteranų, pažinojusių Vydūną, susitikimą. Tai  buvo Birutė Urbienė, Marija Vizgirdaitė, Povilas Stasys, Antanas Zaboras, Elena  Miknevičienė, Juzefą Mačiokienė, Ervinas Purvinas, Aldona Vinklerienė. Ne vienas  jų matęs Vydūną, o A.Vinklerienė, užaugusi didžiojoje Venslauskų šeimoje, ne  kartą bendravo su į svečius atvykdavusiu Vydūnu. Susitikome su Vydūno draugijos  pirmininku dr. Vaciu Bagdonavičiumi.

1990 metais minėjome  A.Šveicerio 115 metų jubiliejų. A.Žarskus pateikė Šveicerio etiką, kuri rėmėsi  pagarbos gyvybei ir atsakomybės už ją principais. Dalyvavo gydytojas A.Doviltis,  pasaulinio kongreso „Gydytojai prieš branduolinį karą" dalyvis. Tuo metu  pasaulyje kasdien buvo skiriama po 1,5 milijardo dolerių ginkluotėms. Gyd. T  Stanikas parengė išsamų pranešimą „Tautos dora ir sveikata". Istorijos daktaras  A.Matulevičius supažindino su tautiniais ir kultūriniais santykiais Mažojoje  Lietuvoje.

Kasmet minėjome Motinos  dieną, kurioje dalyvaudavo šviesaus atminimo gyd. N.Elijošaitienė, aktorė  DJankauskaitė, Rumšiškių mokinių ansamblis, vadovaujamas mokytojos  A.Veiverskytės. Buvo atvykusi Vydūno krikštadukra Gražbylė Venslauskaitė, kuri  pasakojo apie Venslauskų šeimą bei Vydūno ryšius su ja. 1992m. Motinos dieną  pažymėjome su Caritas vadove dr. A.Pajarskaite ir Apuolės neįgaliųjų mokyklos  mokiniais-literatais, vadovaujamais mokytojos Gražinos Skučienės. 1995 m. atvyko  kompozitorius Giedrius Kuprevičius papasakoti apie savo krikšto motiną Vydūno  bičiulę Moniką Lapinskaitę-Betleriuvienę.

1990m. surengtas apskritas  stalas tema „Dvasinė ir fizinė žmogaus sveikata". Dalyvavo kapucinas Tėvas  Stanislovas, A.Žarskus, V.Bagdonavičius, gyd. N.Liobikienė, V.Skučaitė, dr.  J.Šidiškis ir T.Stanikas. Tėvas Stanislovas pabrėžė tris sielos galias: šviesų  protą, gerą širdį ir valią. V.Bagdonavičius rekomendavo kasdien šeimose skaityti  Vydūno raštus.

Ne kartą skyrėme dėmesio  Montessori auklėjimo sistemai (kurią Lietuvoje įdiegė prof. Nemeikšos sesuo  Marija Nemeikšaitė) aptarti: Z.Fursaitė, A.Žarskus ir A.Didžiokienė.

1991 metus paženklino  Vydūno palaikų perlaidojimas Bitėnuose, kuriame dalyvavo visa Lietuva. Tais  metais Kauno miesto „Žinija" surengė paskaitų ciklą „Vydūno fenomenas", kurį  skaitė dr. Vacys Bagdonavičius. Jis yra kompetentingiausias Vydūno kūrybos  žinovas. Dar sovietmečiu jis atkakliai studijavo Vydūną, parašė disertaciją,  kurią sėkmingai apgynė ir išleido knygą „Filosofiniai Vydūno humanizmo  pagrindai" (V, 1987). 1996m. V.Bagdonavičius skaitė paskaitą „Vydūnas ir  Čiurlionis". Paskaitą iliustravo Lilės Laucevičienės moksleivių teatrinė grupė  incenizacija „Netikėk, kad grožis miršta" pagal Čiurlionio laiškus. Ir 1997m.  Vydūno 129-ojo gimtadienio proga pateikė plačią Vydūno knygų panoramą,  susiedamas su Mažvydo „Katekizmo" 450 metų jubiliejumi.

Įvykių turtingus 1991 metus  baigėme vakaru, skirtu Rabindranatui Tagorei. Gyd. T.Stanikas susiejo jį su  Vydūnu ir pavadino abu regėtojais. O etnografas Stasys Daunys 40 metų nešiojasi  su savimi Tagorės knygelę „Gitanžali" ir nuolat pasijunta... esąs begalinis.

O kiek kartų mielas  humanitarinių mokslų daktaras Juozas Jasaitis be galo šiltai ir nuoširdžiai  pristatė mums Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Simoną Daukantą, Motiejų Valančių,  Šatrijos Raganą!

Nuoširdus ačiū.

Gražų pranešimą apie  Šatrijos Raganą ir jaunimą 1991 metais paskaitė jauna lituanistė Saulė Zujutė.

Vydūno gyvenime didžiulį  vaidmenį vaidino Marta Raišukytė. Tai ne tik idėjinė bendražygė, bet ir Vydūno  knygų leidėja. Jos 115 metų jubiliejaus metu ištrauką iš G.Jankaus dramos  „Amžinas

keleivis" skaitė Rūta  Staliliūnaitė ir Petras Venslovas. Dainavo berniukų choras „Varpelis".

Pranešimą „Martai  Raišukytei - 120" skaitė Aldona Cimbolaitė. Atsiminimais dalijosi E.Purvinas bei  gyd. V.Ašmys. Aldonos Cimbolaitės straipsnius spausdino „Kauno diena", „Kauno  laikas", „Šiaurės Atėnai". O Petronėlės Orentaitės iniciatyva paskelbto konkurso  Mažosios Lietuvos tema už darbą „Pranašė iš Mažosios Lietuvos" Aldona Cimbolaitė  pelnė pirmąją vietą ir premiją.

Apie Vydūną kaip muziką  sužinojome iš muzikologės D.Palionytės paskaitos, kurią gražiai papildė  O.Bėčiuvienės ansamblis „Diemedis".

Vaikų gynimo dienai  pažymėti 1992m. susitikome su monsinjoru V.Kazlausku, kuris supažindino su SOS  kaimais ir prie Marijampolės kuriamais Vaiko tėviškės namais. O 1995 m. jau  išklausėme Birutės Preinaitės apie patirtį dirbant su socialiai apleistais  vaikais. Prasmingai nuskambėjo Alinos Didžiokienės paskaita apie laisvę  drausmėje.

Porą kartų pas mus lankėsi  architektūros mokslų daktaras Napalys Kitkauskas, pristatęs archeologinius  radinius Šventaragio slėnyje, o 1994m., minint K.Donelaičio 280 metų sukaktį, -  kaip Lietuvos Donelaičio draugijos pirmininkas. Čia L.Laucevičienės moksleivių  grupė atliko „Metų" kompoziciją.

Kiekvienais metais po vieną  renginį skyrėme Rerichų šeimai atminti. Doc. J.Šidiškis ne kartą lankėsi  Niujorko N.KRericho meno muziejuje ir  kelis kartus pasakojo apie šios kūrybinės  šeimos nuveiktus darbus. Didelio visuomenės dėmesio sulaukė videofilmas „Grožio  šauklys", kurį iš anglų kalbos išvertė ir puikiai komentavo J.Šidiškis. Truikio  namuose, dalyvaujant paminklosaugininkui dr. J.Glemžai, minėjome ir Lietuvos  Rericho draugijos 60-metį.

Kasmetine Vėlinių  paminėjimo tradicija tapo susitikimai su A.Žarskumi. Čia svarstyta daug temų:  „Negęstanti Vėlinių šviesa", „Ne mirsime, bet pasikeisime", „Mirties virsmas:  mokytis mirti, t. y. keistis", „Anapus mirties" - pamąstymai apie tris  pomirtines būsenas pagal Švedo Svedenborgo mistinę patirtį ir kt. Visuose  rengi­niuose Aldona Cimbolaitė deklamavo K.Bradūno, J.Degutytės ir kt. poetų  eiles.

Pora kartų susitikome su  Sociologijos filosofijos instituto moksliniu bendradarbiu Audriumi Beinoriumi,  kuris atskleidė mediumizmo ir spiritizmo žalą žmogui bei dalijosi įspūdžiais iš  gyvenimo Indijoje. Labai įspūdingi susitikimai su alpinistu Vladu Vitkausku.  Minint Vincą Krėvę-Mickevičių, Literatūros muziejaus bendradarbė Virginija  Paplauskienė kalbėjo apie Rytų filosofiją kaip dvasios tvirtybės ištakas   rašytojo kūryboje. Pažymint Vydūno 125 metų gimimo metines, Literatūros  muziejaus bendradarbis V.Šatas skaitė paskaitų ciklą apie Vydūno knygas,  eksponavo jas parodėlėje.

Aptardami šeimos ir gyvybės  apsaugos problemas, ne kartą bendravome su gydytojų asociacijos „Už gyvybę"  nariais B.Obeleniene, V.Rudzinsku. B.Obelienienė nuolat pabrėžė moters vaidmenį

ir atsakomybę bei gyvybės  išsaugojimą kaip sakralinę Vydūno filosofijos idėją. 1991 metais mūsų svečias  buvo ir kunigas prof. A.Žygas, tvirtinęs, kad Lietuvą reikia mylėti labiau negu  save, ką vėliau įrodė jo darbai, ypač - skirti jaunimui.

Minint mūsų patriarchą Joną  Basanavičių,  apie jo gyvenimą ir kūrybą pasakojo D.Stukaitė, įspūdžių iš  Vilniaus pateikė Birutė Federavičienė. O pasaką „Iš gyvenimo vėlių ir velnių"  skaitė Aldona Cimbolaitė.

Sofijos Čiurlionienės  110-ųjų gimimo metinių minėjime svečiavosi ir kalbėjo anūkė Dalia Palukaitienė.

Minint Juozo Urbšio 100  metų sukaktį, jautrų įžanginį žodį tarė Valentinas Markevičius, o gausiais  atsiminimais dalijosi Marytė Urbšytė, Kazimiera Galaunienė, Levutė Benešiūnaitė.

Šviesios atminties kun.  Ričardas Mikutavičius 1994 m. pristatė Vaižgantą „Gyva Vaižganto dvasia" - apie  savo pojūtį gyvenant buvusiame Vaižganto  bute. Šviesaus atminimo Leonas  Brazdeikis pažvelgė į V.Mačernį žemiečio akimis. Aktorė L.Laucevičienė skaitė  V.Mačernio poeziją.

1996m. domėjomės dvasiniu  gyvenimu Vakaruose. Įspūdžiais dalijosi daug keliavęs gyd. T.Stanikas bei  jaunimo atstovai Indrė, Rūta, Jovita ir Marius. Buvo gražių įspūdžių iš įvairių  dvasingumo židinių. Tačiau mūsų tautos dvasinis lobynas dar neišsemtas ir, anot  Vydūno, „(...) pasikvieskime iš svetur vien tat, kas gražu, teisu, malonu."  (Darbymetis, 1921, Nr.2.).

VDU dėstytoja Irma  Maknevičienė nagrinėjo amerikiečių rašytojos J.Murdoch laisvės sampratą, kuri  prisilaikant Platono idėjų apibrėžiama kaip „drausmingas savojo ego  nugalėjimas". A.Didžiokienė papildė vydūniškąja laisvės  koncepcija kaip  paklusimą Dieviškiems Dėsniams.

Kompozitorius Mečislovas  Litvinskis improvizavo tema „Muzika kaip amžinosios harmonijos metafora".

Parapsichologų draugijos  pirmininkas Jonas Dainauskas bandė atsakyti į klausimą „Ar bioinformatika yra  mokslas?"

Kazio Šimonio 100-ųjų   metinių progra Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose vyko popietė „Ar grožis  išgelbės pasaulį?". Dalyvavo menotyrininkė Sigita Samuolienė. Išsivystė gyva  diskusija, paremta asmeniniais išgyvenimais.

Turėjome svečių ir iš  užsienio. 1995m. susipažinome su svečiu iš Anglijos vienu judėjimo „Moralinis  atsinaujinimas" (Morai ReArmament) vadovų Erik Andren. Anglas Toni Blach su  žmona pristatė Agni Jogos (Gyvosios Etikos) būrelių veiklą bei demonstravo  N.Rericho paveikslų skaidres. 1996 metais svečiavosi dailininkas iš Floridos,  originalios mąstysenos žmogus Vladas Vaitekūnas. Jis pakvietė į savo darbų  parodą Kauno apskrities bibliotekoje. Svečias iš Karaliaučiaus rašytojas Olegas  Kaštanovas pristatė 16-19a. prūsų poezijos antologiją „Svet ty moj edinstvenyj",  kurioje daug lietuvio širdžiai brangių posmų.

Žiūrėjome ir aptarėme  spektaklį „Žvaigždžių takai" pagal Vydūno dramą, režisuotą A.Abukevičiaus. Mūsų  renginiuose dalyvavo nemažai meninių kolektyvų. Tai miela Kairių šeima,  folklo­rinis klubas „Liktužė", berniukų choras „Varpelis", kai kurios grupės bei  Lilės Laucevičienės vadovaujama moksleivių teatrinė grupė. Ne kartą dalyvavo  skaitovė Daina Kazlauskienė.

Įvyko labai malonus  susitikimas su „Sniego gniūžtės" dalyviais moksleiviais ir jų vadove dr. Ina  Pilkauskiene, su jaunimo moralinio atsinaujinimo grupe, ne kartą - su gydytojų  „Už gyvybę" asociacijos nariais bei Sveikuolių klubu, kurio renginiuose bei  talkose ir mes dalyvavome. Sekmadieninėje tautinėje mokykloje, minint Vydūno 130  metų sukaktį, Marytės Linikaitės rūpesčiu surengta Vydūno veikalų parodėlė,  sulaukusi nemažo dėmesio. Šį jubiliejų iškilmingai pažymėjo Maironio lietuvių  literatūros muziejus, surengęs parodą, taip pat ir 95-mečio paminėjimą, skirtą  baltistui Viktorui Falkenhanui - Vydūno mokiniui.

Praėjus dešimčiai draugijos  veiklos metų, negalime džiaugtis kiekybiniais rodikliais. Dirba tik  entuziastai-idealistai, nešdami Vydūno idėjas į savo aplinką. Jų nedaug. Reikia  paminėti Aliną Didžiokienę, Marytę Linikaitę, Albiną Bučelį, kurie ypač  nuoširdžiai padeda ligų ar kitų negandų atveju.

Apgailestaujame, kad  nesugebėjome uždegti jaunimo. Daugumai jų Vydūnas „per sunkus", jo kalbos  stilius nelengvai prieinamas, tačiau džiaugiamės jų veikla kitose jaunimo  organizacijose. Dvasinis gyvenimas reiškiasi įvairiomis formomis. Tikimės, kad  Vydūno vardu pavadinta 35-oji vidurinė mokykla pratęs mūsų pradėtus darbus ir  įneš gyvos dvasios, apie kurią taip svajojo Lietuvos filosofas ir dvasinis  ideologas Stasys Šalkauskis.

Pasak Vydūno, „žmonės turi  išmokti bendruosius reikalus aukščiau kelt už savuosius. Negalima tai pasiekti  kokiomis pamokomis, bet gyvais patarimais. Žmonės turi kasdien numanyti, kad jų  pačių gerovė pasitaiso tuo, kad gerėja bendroji gyvata... Tiktai aukšta dorovė  yra tvirtos žmogaus valios ir galios versmė." [Darbymetis, 1924, Nr. 8, p.  20-37].

To viliuosi...

Donata  Stukaitė

Jūs esate čia: Naujienos Šviesos artumoj 3.Sugrįžo Vydūnas